aA
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas išsiuntė Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministrui Raimundui Karobliui laišką ir pranešė apie sprendimą išvesti iš Lietuvos NATO karius. Tokį melą elektroniniais laiškais platina sukčiai, pasitelkę jau naudotą taktiką.
Sukčiai apsimetė NATO vadovu ir išsiuntinėjo įtartiną laišką: įspėja ne tik dėl turinio

Antradienio pavakarę „Delfi“ ir kitos naujienų portalų redakcijos sulaukė elektroninio laiško iš siuntėjo, kuris apsimeta Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Laiškas esą adresuostas KAM ministrui Raimundui Karobliui ir pasirašytas NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo.

Laiške informuoja, kad jau gegužės mėnesį iš Lietuvos bus išvestas NATO karių kontingentas. Esą sprendimas priimptas dėl siaučiančios pandemijos, su kurios valdymu „nesugeba susitvarkyti KAM“, o „Lietuvos ligoninės yra perpildytos, joms trūksta darbuotojų ir įrangos“ tęsiantis protrūkiui.

Iš tikrųjų KAM patvirtino, kad šleiva-kreiva anglų kalba surašytas laiškas tėra melaginga naujiena – NATO vadovas nesiuntė tokio laiško KAM ar ministrui R. Karobliui, tokio sprendimo išvesti NATO sąjungininkų karius (nuo 2017-ųjų Lietuvoje dislokuotas NATO priešakinių pajėgų batalionas su maždaug 1,2 tūkst karių) Aljansas nėra priėmęs ar skelbęs viešai arba privačiai.

„Tai dar vienas iš daugelio bandymų pandemijos krizę paversti ir saugumo krize. Melagienomis kaip ši siekiama pasėti nepasitikėjimą Aljanso partneriais ir NATO vienybe“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, nuoseklūs bandymai skleisti dezinformaciją, išnaudojant pandemijos krizę, stebimi jau porą mėnesių: skleistos melagienos apie neva konoravirusu apsikrėtusį Lietuvoje dislokuotą JAV karį ar Krašto apsaugos ministerijos neva išreikštą ketinimą nestabdyti tarptautinių karinių pratybų. Nuo vasario 1 d. užfiksuoti 807 klaidinančios informacijos apie COVID-19 atvejai. Jie buvo skleidžiami rusų, anglų ir lietuvių kalbomis. Daugiausia atvejų – beveik du trečdaliai fiksuoti rusų kalba. Dažniausiai informaciniai incidentai būna tiesiogiai susiję su viruso suvaldymo Lietuvoje ir kitose ES šalyse temomis arba netiesiogiai ne tiesiogiai susiję su kitomis temomis, t.y. išnaudojant COVID-19 viruso kontekstą neigiamos informacijos žinutėms prieš LR strateginės reikšmės klausimus skleisti. Pastaruoju metu ypač išaugo informacinių incidentų, kurių taikinys NATO.

„Deja, bet koronaviruso krizė ne tik nesumažino saugumo grėsmių Europoje, bet ir sudarė sąlygas jas didinti. Apie tai kalbėjomės tiek su NATO, tiek su ES gynybos ministrais, tad klausimo svarbą supranta ir jaučia visos valstybės, – sako R. Karoblis. – Negalime leisti, kad ši krizė pakenktų ilgalaikiams valstybių gynybos tikslams, tad atvejai kaip šis tik dar kartą įrodo, jog ir toliau turime skirti deramą dėmesį gynybos stiprinimui – tiek konvenciniams, tiek kibernetiniams pajėgumams“.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai šia tema išskiria kelias grupes dominuojančių naratyvų. Vienas jų teigia, kad neva NATO paskirtis yra pasikeitusi ir dabartinis jo egzistavimas kelia grėsmę pačioms šios organizacijos narėms. Skleidžiama melaginga informacija apie nepriimtiną sąjungininkų karių elgesį viešosiose vietose, dėl to protestuojančius Lietuvos piliečius. Taip pat teigiama, jog vietoj to, kad kovotu su COVID-19, NATO neva pinigus skiria branduolinei ginkluotei, ko pasekoje aukomis taptų Europos, taip pat ir Lietuvos piliečiai. NATO taip pat tendencingai kaltinamas „anti-rusiška“ retorika.

„Šiuo metu keičiasi budinčios šalys NATO Baltijos oro policijos misijoje – iš Belgijos budėjimą perimą Jungtinės Karalystės ir Ispanijos karinės oro pajėgos, jos budėjimą pradės nuo gegužės pradžios. Šiuo metu plintanti informaciją apie galimą NATO pajėgų išvedimą iš Lietuvos – panaši į dezinformaciją. Tuos laiškus turi ištirti specialistai. Pasitikėti ten skelbiama žinia negalima“, – teigė Lietuvos kariuomenės vado atstovas mjr. Tomas Balkus.

Taip pat pažymima, kad laiškas išsiuntinėtas su prisegtu PDF dokumentu, kuris tik iš pirmo žvilgsnio primena autentišką J. Stoltenbergo laišką su parašu, tačiau jame privelta klaidų ir formuluočių, kurios anglų kalboje tiesiog nenaudojamos. Be to, tokie prisegti dokumentai, kaip skelbiama naujausioje Nacionalinio kibernetinio saugumo centro ataskaitoje, gali kelti pavojų juos atidariusių asmenų kompiuteriams ar jų sistemoms, mat tokie dokumentai gali būti užkrėsti virusu.

Įdomu tai, kad apie tokias grėsmes dar balandžio viduryje įspėjo pats KAM ministras R. Karoblis, pažymėjęs, kad „Kibernetinio saugumo stiprinimas šiandien aktualus labiau nei bet kada“.

„Visam mūsų ligšioliniam gyvenimui persikėlus į internetą, kelis kartus išaugo tiek gyventojų, tiek įmonių pažeidžiamumo rizika, – pristatyme sakė krašto apsaugos ministras R. Karoblis.

„Nuo pat karantino pradžios taip pat stebime ir nuoseklius bandymus skleisti dezinformaciją, kurios objektas – koronaviruso plėtros valdymo sprendimai. Taip pat siekiama pasinaudoti situacija, kai dauguma visuomenės gyvena karantino sąlygomis ir daug laiko praleidžia virtualioje aplinkoje, ir menkinti institucijų pastangas valdyti viruso plėtrą, skleisti nežinomybę – taip mažinti priemonių efektyvumą bei pasitikėjimą priimtais sprendimais. Tad koronaviruso krizė ne tik nesumažino saugumo grėsmių Europoje, bet ir sudarė sąlygas jas didinti, taigi turime dar daugiau skirti dėmesio kibernetinio saugumo didinimui“, – pridūrė jis.



Iniciatyva DEMASKUOK.LT vienija žiniasklaidą, visuomenę ir valstybę, siekiant atskleisti dezinformaciją, kuri vis dažniau platinama naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose.

Pastebėjai dezinformaciją? Nelik abejingas!

Pranešk
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(30 žmonių įvertino)
4.3000

Top naujienos

VESK: dažniausiai COVID-19 protrūkiai fiksuojami trijose srityse (51)

Šiandien posėdžiavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (toliau – VESK) aptarė...

Landsbergis: Rusija dar kartą parodo, kad yra valstybė, kuri remia terorizmą (149)

Pirmadienį užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvavo Europos Sąjungos (ES)...

Silvija Skvernelė: jautėmės įžeisti, įskaudinti (288)

Buvusio premjero Sauliaus Skvernelio sutuoktinė Silvija Skvernelė teigia, kad jai net nekilo...

Duris atvėrė didžiųjų prekybos centrų parduotuvės: prie kai kurių pirkėjai lūkuriavo nuo pat ryto (59)

Pirmadienį po 4 mėnesių pertraukos lankytojams duris atveria didžiuosiuose prekybos centruose...

Linas Kojala. Futbolas tik išrinktiesiems

Kai 2019 metais nuvykau į Liverpulį stebėti šio miesto tituluočiausios komandos rungtynių,...

KT sprendimas nubraukė tiesioginius merų rinkimus: pasipylė reakcijos (462)

Po Konstitucinio Teismo išaiškinimo dėl tiesioginių merų rinkimų, pasipylė politikų reakcijos....

Darbo kodekso pakeitimai: „mamadienis“, algos, nuotolinis darbas, mobingas (10)

Antradienį įvairioms frakcijoms atstovaujantys parlamentarai ketina pateikti Seimui Darbo kodekso...

„AstraZenecos“ iš Danijos nori ne tik Lietuva: jau rikiuojasi eilė (1)

Tuo metu, kai kylantis susirūpinimas dėl saugumo verčia Vakarų Europos valstybes riboti „...

The Economist | D+

Bidenas nori kalbėtis, bet iš rankų nepaleidžia ir lazdos: siekia bausti Rusiją

Joe Bidenui praeitą lapkritį laimėjus JAV prezidento rinkimus, dalis politikos žinovų spėjo,...