JAV nacionalinis Antrojo pasaulinio karo muziejus nesenai paskelbė apie garsios istorikės rengiamą turą, skirtą karo temai Baltijos jūros regione. Amerikiečius savų istorijos interpretacijų kaip mat neprašyta pasišovė mokyti Rusijos ambasada, pažėrusi melo dozę apie Lietuvos vaidmenį karo metu. Tačiau faktus iškraipęs arba nutylėjęs diplomatas sulaukė viešo atsako.
Kremliuje kortomis žaidžiančių Joachimo von Ribbentropo (kairėje) ir Josifo Stalino fotomontažas
© TopFoto/Scanpix

Dar sausio 2-ąją Amerikos nacionalinis Antrojo pasaulinio karo muziejus savo „Twitter“ paskyroje paskelbė apie šių metų birželį rengiamą turą Baltijos jūros regione.

Turo, pavadinto „Tironija dvejuose frontuose“ metu keliautojus siekiama supažindinti su sudėtinga Baltijos šalių istorija Antrojo pasaulinio karo metais, kai Lietuva, Latvija ir Estija atsidūrė tarp dviejų totalitarinių režimų – Sovietų sąjungos ir Nacistinės Vokietijos girnų.

Prabangią devynių naktų kruizinę kelionę, kuri žmogui kainuoja nuo 8,8 tūkst. Iki 15,7 tūkst. eurų iš Stokholmo per Helsinkį, Sankt Peterburgą, Taliną ir Kopenhagą vesti patikėta garsiai knygų apie Antrąjį pasaulinį karą autorei, Alexandrai Richie. Varšuvos universitete dėstanti kanadietė sieks supažindinti su Suomijos vaidmeniu Antrojo pasaulinio karo metu, Leningrado blokada, o taip pat Baltijos šalių istorija sudėtingo istorinio laikotarpio metu.

Tačiau „Twitter“ apie būsimąjį turą paskelbęs JAV muziejus kaip mat sulaukė netikėtos „istorinės pamokos“. Socialiniame tinkle amerikiečius istorijos ėmėsi mokyti Rusijos ambasados Vašingtone spaudos sekretorius Nikolajus Lachoninas.

„Nepamirškite paminėti, kad Sovietų sąjunga ir JAV buvo sąjungininkės, o Baltijos šalys buvo diktatūros. Tikiuosi, kad istorikė Richie papasakos, kaip Lietuva atgavo savo sostinę 1939 metais, apie Holokaustą Baltijos šalyse, Šiaurės šalių Waffen SS savanorius“, – rašė N. Lachoninas, paraginęs aplankyti Leningrado blokados aukoms skirtas kapines Sankt Peterburge.

Tokie raginimai iššaukė komentarų audrą. Įsitraukė ir JAV remiami ekspertai. Kaip pažymėjo „Laisvosios Amerikos radijo“ įsteigtas faktų tikrinimo tinklapis Polygraph.info, dalis Rusijos diplomato pateiktos informacijos nėra melaginga, tačiau pati žinutė „Twitter“ iškraipo tiesą.

Pirmiausiai pažymėta, jog JAV ir Sovietų sąjunga 1939-1940 metais – tuo laikotarpiu, apie kurį Baltijos šalyse pirmiausiai ketina supažindinti A. Richie, nebuvo sąjungininkės. Be to, tuo metu būtent Sovietų sąjunga surengė karinę invaziją į Suomiją ir okupavo Baltijos šalis, prieš tai jas pasidalydama su Nacistine Vokietijoje Ribbentropo-Molotovo pakto metu.

SSRS ir Vokietijos įtakos sferos pagal Molotovo-Ribbentropo paktą. econlog.econlib.org nuotr.
SSRS ir Vokietijos įtakos sferos pagal Molotovo-Ribbentropo paktą. econlog.econlib.org nuotr.

Sovietų sąjunga išties perdavė Vilnių ir jo kraštą Lietuvai 1939 mainais po to, kai įsiveržė į Lenkiją ir pasiūlė lietuviams Savitarpio pagalbos sutartį, pagal kurią į Lietuvą buvo įvestos sovietų karių įgulos. Tiesa, nepraėjus nė metams, Maskva šią bei 1926 metų Nepuolimo ir neutralumo sutartis sulaužė, iš pradžių pateikusi ultimatumą, o vėliau ir okupavusi Lietuvą.

Baltijos šalių okupacija. 1940 m. birželio mėn.
Baltijos šalių okupacija. 1940 m. birželio mėn.
© Leidykla "Briedis"

Priminus šiuos faktus N. Lachoninas nė nemėgino sustoti ir toliau vėlėsi į ginčus. Pagal geriausias sovietinės ir Rusijos diplomatijos whataboutismo tradicijas, primintas apie Ribbentropo-Molotovo paktą jis nukreipė dėmesį į kitą susitarimą – 1938 m. Miuncheno suokalbį, kurio metu buvo nulemtas tuometinės Čekoslovakijos likimas.

Tiesa, kitaip, nei pagal Miuncheno suokalbį, šią sutartį su Nacistine Vokietija pasirašiusios Jungtinė Karalystė ir Prancūzija neįsiveržė į Čekoslovakiją, kaip tai 1939 m. po Ribbentropo-Molotovo pakto padarė SSRS, įsiverždama į Lenkiją ir su naciais surengdama bendrą karinį paradą.

„SSRS pradėjo kautis su fašizmu daug anksčiau už Vakarų šalis, kurios nuolaidžiavo naciams Rytuose. Antrasis pasaulinis karas kilo tuomet, kai kilo. Mes neperrašinėjame istorijos ir negriauname karo memorialų, kaip Lenkija“, – į argumentus atšovė Rusijos diplomatas, priminęs Kremliaus vaidmenį Ispanijos pilietiniame kare, kur sovietai rėmė Francisco Franco priešininkus.

„Paskaitykite apie Hitlerio Amerikos verslo partnerius“, – sąmokslo teorijomis ėmė švaistytis N. Lachoninas. O pamokytas, kad Hitlerio nuotrauką ant Henry Fordo stalo vargu ar galima lyginti su Stalino ir Hitlerio tarpusavio pagalba iki 1941-ųjų, Rusijos diplomatas tepasiūlė „ieškoti google“.

Raudonosios armijos  ir vokiečių vermachto kariai Breste bendrame parade. 1939 m. rugsėjo 22 d.
Raudonosios armijos ir vokiečių vermachto kariai Breste bendrame parade. 1939 m. rugsėjo 22 d.
© Leidykla „Briedis“

Galiausiai, dar kartą primintas apie bendrą sovietų ir nacių invaziją Lenkijoje 1939-ųjų rugsėjį ėmė dėstyti apie 1919-ųjų sovietų-lenkų karą ir tikino, kad Lenkija nepaskelbė karo SSRS 1939, tad esą Maskva čia niekuo dėta.

Tuo tarpu polygraph.info teiginį, jog Holokaustas ir vietinių dalyvavimas jame nebuvo Baltijos šalių išimtis, mat su naciais kolaboravo beveik visos jų okupuotos šalys, tarp jų ir Rusija, N. Lachoninas „atrėmė“ Rusijoje populiaria teorija, jog nacių kolaborantai Baltijos šalyse ir Ukrainoje esą šlovinami, kaip nacionaliniai herojai.

Galiausiai jis pareiškė, kad „tik šlovingosios Raudonosios armijos dėka Baltijos šalių žmonės buvo išgelbėti nuo sunaikinimo“. Tiesa, istorikai nuolat pabrėžia, kad savo, kaip „išvaduotojos“ vaidmenį nuolat pabrėžianti Rusijos ir jos diplomatai pamiršta paminėti, jog būtent Vakarų sąjungininkai padėjo Kremliui atsilaikyti Antrojo pasaulinio karo metais ir išvadavo Vakarų Europą nuo nacių.



Pastaruoju metu pasaulio socialiniuose tinkluose vis dažniau platinamos melagingos „naujienos“ ir sąmoninga dezinformacija. Jos klaidina, skleidžia paniką, atneša realių nuostolių ir todėl yra pavojingos. Išvalykime viešąją erdvę drauge: nepasitikėkite melagingomis „naujienomis“ – kilus įtarimui praneškite apie jas DELFI redakcijai, o mūsų žurnalistai jas patikrins.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Ukrainietis kreipėsi į Trumpą ir lietuvius: ar jūs žinojote apie šiuos nusikaltimus? (29)

Gerbiamas JAV prezidente, ar amerikiečių ir lietuvių kariniai patarėjai žinojo apie Ukrainos...

Geros žinios norintiems parduoti naudotą automobilį: dabar lengva kaip niekada (107)

„Ukrainiečių daugėja kiekvieną dieną. Galima taip pasakyti: dabar yra ukrainiečių daugėjimo...

Tyla prieš audrą: prabilo apie „valstiečių“ gretose bręstantį maištą ir jo dalyvius (507)

Virš valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime pakibo...

Savaitės orai: trumpam teks išskleisti skėčius, o savaitgalį – maloni staigmena (1)

Antradienį skėčius reikėtų pasiimti daugelyje rajonų, o artėjant savaitgaliui sugrįš...

Su „Žalgiriu“ Eurolygoje patriukšmavęs Udrihas vėl dairosi į NBA specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (6)

Su Kauno „Žalgiriu“ Eurolygoje trečią vietą iškovojęs veteranas Beno Udrihas apie batelių...

Rezultatai nustebino: kiaušiniai yra daug sveikesni nei iki šiol manyta

Kasdienis pusryčių kiaušinis , anot tyrimo, yra daug sveikesnis nei iki šiol manė mokslininkai....

Smulkaus verslo realybė: buvęs partneris prasiskolino, o dabar mėto pėdas (25)

„Jis galimai sukčiavo“, „tiesiog piktybiškai apgavo“, „aš jį jau beveik sapnuoju“ –...

Po kritikos ministras atsiima siūlymą drausti „istoriją iškraipančias“ prekes (1)

Po kritikos dėl galimo žodžio laisvės varžymo ūkio ministras Virginijus Sinkevičius atsiėmė...

Šaltiniai: „neįveikiama“ Putino ginkluotė patyrė visišką fiasko (218)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiais metais jau gyrėsi, kad jo šalis turi naują...

Pranešk naujieną DELFI ir laimėk naujausią mobilųjį telefoną (5)

Pagrindinio naujienų portalo DELFI skaitytojai, pasidalinę savo pastebėtomis naujienomis...