„Norite jūs to, ar ne, prieš jūsų akis – antrasis Šaltasis karas. Jis prasidėjo, vyksta, ir, duok Dieve, neperaugs į karštą“, – teigiama propagandiniame tinklapyje „Rusijos naujienų agentūra“ išleistame Rusijos istoriko Sergejaus Latyševo straipsnyje „Rusija laimi Šaltąjį karą Nr. 2“.

Kremlių šlovinančių nacionalistų ruporas

Konservatyvių, monarchistinių ir nacionalistinių pažiūrų kanale „Cargrad“ aktyviai besireiškiantis S. Latyševas neatsitiktinai dažnai rašo apie atgimstančią Rusiją, jos „šventą pasaulinę misiją“, „neišvengiamą Amerikos žlugimą“ ir „Baltijos šalių susigrąžinimą“.

Su vienu svarbiausiu Kremliaus įtakos instrumentu – Rusijos stačiatikių cerkve siejamo oligarcho Konstatino Malofejevo įkurtas „Cargrad“ trykšta nacionalistine retorika.

Europoje K. Malofejevo pavardė taip pat žinoma – jis 2014-ųjų balandį padėjo Prancūzijos dešiniųjų pažiūrų radikalės, būsimos kandidatės į prezidentus Marine Le Pen partijai gauti 2 mln. eurų paskolą. Be to, būtent K. Malofejevas tais pačiais metais organizavo Europos kraštutinių dešiniųjų judėjimus į Maskvą sukvietusį „Pasaulinį šeimų kongresą“ Maskvoje.

Vladimiras Putinas ir Marine Le Pen

Tad K. Malofejevo globojamo S. Latyševo pasisakymai, regis, neturėtų itin stebinti. Kita vertus, karinga ir agresyvia retorika ne tik kaimynes – Ukrainą, Lenkiją, Baltijos šalis pastaraisiais metais vis labiau bauginti mėginantis Kremlius tokius istorikus išnaudoja dar radikalesnių pasisakymų įgarsinimui.

„Nediskutuosime apie šias baisas perspektyvas“, – lyg tarp kito rašė S. Latyševas, prieš tai aprašęs, kaip gali atrodyti būsimasis „karštasis karas“ tarp Rusijos ir Vakarų: sparnuotųjų raketų smūgiai NATO bazėms Baltijos šalys, Vakaruose neva populiarios teorijos apie branduolinių ginklų panaudojimą prieš strateginius objektus. Tiesa, autorius net nepaminėjo, kad būtent tokios branduolinio ginklo „prevencinio panaudojimo“ teorijos šiuo metu įtvirtintos ne Vakaruose, o atvirkščiai – Rusijos karinėje doktrinoje ir naudojamos pratybų metu.

Rusijos ir NATO pajėgų išsidėstymai Baltijos jūros regione

„Iš tikrųjų Trečiasis pasaulinis karas niekam nereikalingas. Ypač tiems, kas turi daugiausiai ką prarasti – mūsų Vakarų „partneriams“. Jie įprato kariauti be nuostolių, ypač totalinių. Žinoma, lokalinių karų galimybės negalima atmesti, netgi atvirkščiai – galima neabejoti, kad jie vyks. Tačiau tai neturėtų peraugti į pasaulinį karą, kuris pavers planetą netinkamą gyventi“, – tikino autorius.

Kodėl žlugo Sovietų sąjunga?

Būtent todėl naujasis Šaltasis karas – terminas, kuris vis dar nemėgstama Vakaruose, nenorint suteikti itin daug garbės Rusijai, esą liks „šaltu“. Tik šį kartą, anot S. Latyševo, Rusija turi galimybę atsirevanšuoti už Sovietų sąjungos pralaimėjimą pirmojo Šaltojo karo metu.

Autorius pripažįsta, kad iš pirmo žvilgsnio, kad dabartinę Rusiją ir buvusią Sovietų sąjungą sunku palyginti: pastarosios ekonomika esą buvo galingesnė, šalis – didesnė, o Rusija prarado ne tik teritorijas, dalį gyventojų, bet ir ekonominę, karinę galią. Be to. Rusija, anot S. Latyševo, yra labiau priklausoma nuo išorinio pasaulio, turi mažiau sąjungininkų.

Tačiau SSRS turėti privalumai tuomet Maskvai nepadėjo, tad kaip šį kartą pergalę gali pasiekti kelias ekonomikos šakas, įgūdžius ir pramonės objektus praradusi, korupcijos kamuojama šalis prieš gerokai pajėgesnį varžovą?

„Vis dėlto gali, – triumfuodamas konstatuoja autorius, nes visa tai esą tėra detalės. O tada – netikėtas pareiškimas – SSRS savo šaltąjį karą pralaimėjo ne todėl, kad buvo nepakankamai stipri, o todėl, kad norėjo pralaimėti. Žinoma, ne tauta, o įtakinga elito dalis, norėjusi SSRS likvidavimo“.

Tokiu būdu autorius priminė Rusijoje vis populiaresnę teoriją, jog dėl V. Putino „didžiausia geopolitine katastrofa“ pavadinto SSRS žlugimo esą kalti sąmokslininkai, kurie siekė pasidalinti ir užvaldyti šalies turtus.

Esą būtent todėl 1991-ųjų rugpjūtį ir buvo surengtas pučas, kurio metu būrys konservatyvių sovietinių politinių ir karinių veikėjo pamėgino užgrobti valdžią iš Michailo Gorbačiovo rankų. Jei ne ta mistinė sąmokslininkų grupė, Sovietų sąjunga esą nebūtų patyrusi pralaimėjimo kovoje su Vakarais.

Sovietinė mėsos industrija

Vis dėlto straipsnyje pamirštama paminėti, kad jau 1970-1980 metais SSRS kaustė ne šiaip stagnacija. Tuomet šalis jau nesugebėdavo užsiauginti pakankamai grūdų ir juos teko importuoti iš JAV ir Kanados. Prie žlugimo 9-jame dešimtmetyje greitai artėjo ir kitos žemės ūkio ir pramonės sritys, o parduotuvėse ėmė trūkti elementarių produktų.

Liaupsės Putino elitui

„Rusija, nors ir daugeliu atžvilgių yra silpnesnė už SSRS, ši lemtis negresia. Rusijos elito tikslas yra kitas – išsaugoti tai, ką turi“, – tikino S. Latyševas, patogiai „pamiršęs“, jog didžioji dalis Rusiją valdančių oligarchų ir saugumiečių turto yra užsienyje: banko sąskaitose, nekilnojamo turto ar kitais pavidalais. Be to, Rusijos valdžios grietinėlės atžalos studijuoja, gyvena arba netgi yra priėmę užsienio šalių – pirmiausiai nekenčiamų JAV ir Jungtinės Karalystės pilietybes.

Tačiau, anot autoriaus, tik pavydžių Vakarų sankcijų sulaikoma Rusija „neturi kitos išeities, tik susivienyti su savo tauta ir sukurti gerą gyvenimą visiems“, nors būtent Rusijoje, remiantis Gini arba kitaip – nelygybės indeksu, rodančiu žmonių pajamų pasiskirstymą, yra viena autsaiderių.

Koeficientas, kurio reikšmė svyruoja nuo 0 (tai reiškia absoliučią lygybę, kai visi šalies namų ūkiai gauna vienodas pajamas) iki 100 (tai reiškia absoliučią nelygybę, kai vienas namų ūkis uždirba visas šalies pajamas) Rusijoje 2016-siais siekė 41, 6 (tokių išteklių, kaip Rusija neturinčioje Lietuvoje pernai – 37,9). O nuo 2016-ųjų Rusijos ekonominė padėtis tik prastėjo.

Tačiau autoriaus teigimu, viskas esą tik į gerą: nors Rusijos ekonomika vos prilygsta gerokai mažesnės Italijos, „branduoliniu skėčiu pridėngta, galingą armiją ir visus būtinus išteklius bei produktus, išskyrus kavą turinti Rusija kartu su sąjungininkę Kinija yra nenugalima ir gali kariauti su Vakarais antrąjį Šaltąjį karą tiek, kiek panorės“.

Tiesa, sankcijų karas būtent ir parodė, kad Rusija nepajėgi varžytis su Vakarais – nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą 2014-siais krito ne tik rusų pragyvenimo lygis, bet ir rublis.

Dar vienu argumentu, kodėl Rusija laimi ir laimės naują karą su Vakarais, autoriaus teigimu galima laikyti vadovybės požiūrį. Esą SSRS vadovybė buvo kvaila, „o Vakarus valdė intelektualai“. Tačiau dabar Vakarai neva neturi to privalumo, mat „ten valdo primityvas“ – neakivaizdžiai įvardydamas JAV prezidentą Donaldą Trumpą tikino autorius.

Donaldas Trumpas, Vladimiras Putinas

Jis taip pat teigė, kad Vakarai sumaniai elgėsi naudodami sulaikymo strategiją, kuria stengtasi pažaboti Sovietų sąjungą, o kai tik Maskva esą patikėjo JAV pažadais ir ėmė pasirašinėti įvairius dvišalius susitarimus su amerikiečiais, Vakarai esą apgavo Kremlių. Visa šalies modernizacija neva tebuvo gudrus Vakarų planas privesti SSRS prie griūties.

„Proceso metu kviesta SSRS paversti modernia ir efektyvia šalimi, bet iš tikrųjų siekta teisėtai į valdžią atvesti Gorbačiovą, demontuoti šalį, sukurti kriminalinę privatizaciją, etninius konfliktus ir Rusijos žūtį, ko neleido dabartinis prezidentas V. Putinas“, – teigė autorius. Be to, S. Latyševas netgi pateisino sovietų diktatoriaus Josifo Stalino nusikaltimus, pavyzdžiui, didžiuosius 4-ojo dešimtmečio valymus. Jie esą „buvo būtini, siekiant apsivalyti sistemoje“.

Pranašauja JAV krachą

O JAV, anot S. Latyševo, neapsivalė, todėl Amerika dabar esą kartoja SSRS klaidas, pavyzdžiui leidžia milžiniškas sumas ginklavimuisi – 700 mlrd. dolerių (nors net Šaltojo karo metais išaugęs JAV gynybos biudžetas šalies nenuskurdino).

Galiausiai autorius panaudojo klasikiniu pastaraisiais metais tapusį argumentą: JAV leidžia per daug pinigų, tad doleris jau tuo tuoj neteks vertės ir žlugs.

„JAV jau pranoko SSRS spausdindama pinigus iš oro: per paskutinius 5 metus JAV atsirado kur kas daugiau dolerių, nei per visą istoriją, o nacionalinė skola siekia 21 trilijoną dolerių“, – baugino autorius, nors JAV doleris tebėra pagrindinė rezervinė valiuta pasaulyje – ta valiuta, kuri vertinama ir naudojama plačiausiai iš visų.

Be to, anot autoriaus, JAV neva vyksta tokie patys pilietiniai procesai, kurie XIX a. sukėlė pilietinį karą, nors kokie tie procesai taip ir nenurodoma.

Vieninteliu argumentu laikoma gyventojų migracija iš liberalesnių valstijų į konservatyvesnes ir atvirkščiai, nors toks procesas yra visiškai natūralus. Vis dėlto autorius galiausiai nusprendžia, kad Rusija šaltąjį karą laimės ne dėl to, kad ji pajėgi, o dėl to, kad JAV subyrės.

„Tokia nesveika padėtis JAV viduje, ką dar mėgina blokuoti, bet tik blogina prezidentas Trumpas, vargu ar leis Amerikai laimėti naujame Šaltajame kare prieš Rusiją“, – tikina S. Latyševas.

V. Putinas ir D. Jazovas (iš dešinės)

Be to, JAV sąjungininkai esą ne ką geresni, nei sovietų sąjungininkai prieš 3 dešimtmečius – jie esą gali išduoti amerikiečius. Tokio teiginio įrodymų taip pat nepateikiama – net skeptiškiausiai Europoje JAV vertinantys prancūzai ir vokiečiai iki šiol mėgaujasi bendradarbiavimu su Amerika, kuris ekonomiškai yra naudingesnis, nei su Rusija, kurios padėtis, kaip galiausiai pripažįsta pats S. Latyševas esą tėra „pakankamai stipri“.

„Rusija vėl išmoko kariauti ne kiekybe, o sumanumu. O tai Rusijai padės išvengti stambių karų, susikoncentruoti į vidaus vystymą ir ekonomiką. Tokiu būdu bus pasiekta pergalė“, – konstatuoja autorius, tokiu būdu ne tik įtvirtindamas revanšistinę pastarojo dešimtmečio Rusijos politiką, bet ir savo argumentų esmę: daug išteklių (bet ne technologijų) turinti Rusija esą laimės, nes dabar nori, nes dabar turi sumanų lyderį ir todėl, kad JAV esą subyrės.