aA
Iš atsilikusio kaimo, iš balanos gadynės kolūkio pirmininkas susikūrė Tikrąjį gyvenimą. Sovietmetis – pats svarbiausias, didingiausias laikotarpis, „aukso amžius“. Toks nostalgija persmekltas Sližių kaimo bendruomenės pirmininkės ir jos vyro įkurto laikraščio įrašas feisbuke pasirodė prieš Kovo 11-ąją.
© AFP / Scanpix

„ATGAL Į ATEITĮ“ – taip pavadinto diskusijų klubo ir kol kas virtualaus muziejaus steigėjai Sližiuose pristatė savo veiklą dar kovo 7-ąją, likus vos kelioms dienoms iki Nepriklausomybės atkūrimo šventės. Tiesa, kas kelis mėnesius leidžiamo Sližių krašto laikraščio feisbuko paskyroje neslepiama, kad dėmesio centre – ne pastarųjų kelių dešimtmečių pasiekimai.

Šlovino sovietmečio pasiekimus

Ir nors iš Sližių krašto laikraščio feisbuko paskyroje netrūksta įrašų iš Sližių bendruomenės švenčių ir kitų renginių, prie kurių organizavimo aktyviai prisideda pati R. Vasiliauskienė, kovo 7-ąją pasirinkta verčiau prisiminti sovietinės okupacijos metus. Sudaromas įspūdis, kad dar neseniai pagerbę Lietuvos kariuomenėje atitarnavusius šauktinius ir sveikinę su Vasario 16-ąja, Sližiai labiausiai vertina 1961-1991 m. laikotarpį.

„Džiugi žinia! Mūsų nepriklausomas laikraštis pradeda virtualaus muziejaus ir diskusijų klubo „Atgal į ateitį“ veiklą. Dėmesio centre bus pats svarbiausias, didingiausias mūsų krašto laikotarpis, Sližių „aukso amžius“ – nuo 1961-ųjų iki 1991-ųjų, kai į šį kraštą atvyko jaunas kolūkio pirmininkas Steponas Jankeliūnas ir jo vedini žmonės savomis rankomis iš atsilikusio kaimo, iš „balanos gadynės“ čia susikūrė Tikrąjį gyvenimą: patys pasistatė mokyklas, vaikų darželius, kultūros namus, tiltus, tiesė kelius, linksminosi, keliavo, tačiau svarbiausia – jie tikėjo ateitimi ir tikėjo savo jėgomis, viską susikurdavo patys ir nelaukė ištiesę ranką jokių pašalpų ar paramų“, – skelbiama įraše.

Prieš Kovo 11-ąją atsigręžė į sovietmetį: bandymas atkreipti į save dėmesį ar tiesiog melas
© Facebook

R. Vasiliauskienė DELFI patvirtino, kad įrašą patalpino jos vyras Artūras Vasiliauskas su kuriuo, kaip nurodoma pernykščiame „Ukmergės žinių“ straipsnyje, iš Vilniaus į Sližius jie persikraustė prieš 7 metus. R. Vasiliauskienė tikino, jog įrašu nesiekiama idealizuoti sovietinių laikų, o išsireiškimas „aukso amžius“ – pagražinimas, tačiau tuoj pat pabrėžė, kad tuo tiki jos krašto žmonės.

„Juk ir kaime, ir mieste tada gyveno tiek vaikų, tiek jaunimo! Tauta klestėjo visiškai nepriklausomai nuo jokių ideologinių atspalvių. Kultūrinio, ekonominio gyvenimo pakilimas tuo metu buvo ne tik Sližiuose, Ukmergėje, Lietuvoje,Tarybų Sąjungoje – jis buvo visame pasaulyje.

Tuo, kas tada buvo sukurta, žavimasi iki šiol: opera, teatrai, kinas, literatūra, estrada... kultūra tapo prieinama daugumai žmonių. Lietuvoje nuo 1961-ųjų iki 1991- ųjų suklestėjo tikslieji mokslai, pramonė, mūsų kalbotyra, sportas, daugybė kitų sričių. Žmonėms buvo pastatytos koncertų salės, kultūros namai, muziejai, garsiausi kompozitoriai, rašytojai, menininkai tuo metu sukūrė tai, kuo žavimės iki šių dienų“, – teigiama įraše.

„Tas laikotarpis žmonėms labai svarbus. Tuomet, kai kūrėsi kolūkiai, žmonės išties gyveno daug laimingiau, buvo mokykla, kultūros namai, veikė vietinis radijas, vyko kultūros renginiai, Kauno muzikinio teatro premjeros, čia lankėsi visi garsiausi poetai, tai buvo klestintis kolūkis, žmonės važinėjo į ekskursijas, buvo viskuo aprūpinti, matė ateitį, nors ir teko sunkiai dirbti.

Visi bendromis jėgomis statė kolūkį, tiesė kelius, o dabar viskas apleista, nė vieno naujo namo nepastatyta, tai didžiulė katastrofa Lietuvai, vaikų nebėra!“, – kalbėjo R. Vasiliauskienė. Ji pripažino, kad įraše išties negailima kritikos šiems laikams.

Nori kolūkio muziejaus

„Net sunku būtų palyginti šiandieninę Lietuvos „pramonę“, šiandien sukuriamus „Zero“ tipo kino filmus ir olialia pupyčių dainas su 1961-1991 metų šedevrais.

Sunku sulyginti ir Sližiuose anuomet virusį pilnavertį gyvenimą ir šiandienines ištuštėjusias sodybas, uždarytą mokyklą, gyvenvietės centre matomus apgriuvusius pastatus... Anuomet sugebėdavom patys pasistatyt, o dabar be europinių pašalpų ir susiremontuoti nebegalime. Kas atsitiko?!“, – retoriškai klausia Sližių krašto laikraštis.

R. Vasiliauskienė patvirtino, kad Sližiuose Sližiuose tebegyvenantis buvęs kolūkio pirmininkas iki šiol yra gerbiamas žmogus, o vietos žmonės esą netgi balsavo už idėją įkurti kolūkio muziejų. Tam esą jau du metus ieškoma galimybių.

Prieš Kovo 11-ąją atsigręžė į sovietmetį: bandymas atkreipti į save dėmesį ar tiesiog melas
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Apie tai kalbame jau du metus, norime mūsų kaime padaryti kolūkio muziejų, nes čia yra buvęs Salomėjos Neries kolūkis – vienas garsiausių Lietuvoje.

Toks muziejus esą reikalingas ne tiems, kurie yra gimę ir išauklėti sovietmečiu. Pasak Sližių krašto laikraščio, tokie žmonės viską prisimena ir jiems įrodymų nereikia.

Kaltinimai Vakarams: iš jų – nedaug naudos

„Įrodymų reikia jaunimui, kurie pamatė pasaulį ir subrendo jau kultūrinio ir ūkinio nuosmukio, baisiausios Lietuvos istorijoje emigracijos metais. Būtent todėl šiandien ir atidaromas mūsų (kol kas virtualus) muziejus ir diskusijų klubas „Atgal į ateitį“. Pagrindinis jo tikslas – prisiminti laikus, kai buvome stiprūs ir surasti kelią ATGAL Į ATEITĮ. Jei to nepadarysim, tai tik laiko klausimas kada Sližiai, kaip ir visa tauta išnyks, nes mūsų kraštas yra visos Lietuvos veidrodis“, – pabrėžiama įraše.

R. Vasiliauskienė tikino, kad sovietmečio šlovinimas artėjant Kovo 11-ai, Nepriklausomybės ir išsilaisvinimo iš sovietinės okupacijos dienai tėra sutapimas.

„Tame nieko nematau. Mes neidealizuojame tų laikų, juk jų nesugrąžinsi, nesame fanatikai. Mes norime tik priminti tuos laikus, atskleisti, kad tai, kas buvo tikra, buvo praeityje, tauta buvo gyva, o dabar to tikro kaime matau labai mažai.

Tais metais buvo didžiulis kultūrinis pakilimas, o dabar to nematome. Taip, komercinius filmus galime pasižiūrėti, bet neiname į renginius, sėdime sukišę akis į televizorius, o kuo viskas baigiasi? Emigracija iš Lietuvos“, – sakė R. Vasiliauskienė.

Sovietinė mėsos industrija
Sovietinė mėsos industrija
© Vida Press

Ji pažymėjo, kad sovietmečio nuotraukų koliaže įterptos Donato Banionio, Andriaus Mamontovo, Justino Marcinkevičiaus, Arvydo Sabonio ir kitų garsių žmonių nuotraukos „tėra meno kūrinys, susijęs su tais laikais“.

Be to, nors ir priminta, kad lyginant vidutinį atlyginimą šiais laikais ir sovietmečiu, pastaruoju laikotarpiu viskas kainavo daug daugiau, R. Vasiliauskienė sutiko su tokiu vertinimu, ji pabrėžė, kad „daiktai neatneša laimės“.

„Aš taip galvoju. Kas iš to, kad galime įsigyti? Pažiūrėkite – visi turime tų daiktų, o kur tas pasitenkinimas? Kodėl visi važiuoja iš Lietuvos? Tauta tai nyksta.

Kalba praktiškai naikinama, visi pereiname prie anglizmo. Bandome eiti tomis pėdomis į Vakarus, kurie siurbia mūsų tautą, mūsų fizinę darbo jėgą, o atgal mes nelabai ką gauname – nebent jų kultūrą. Bet kad mums būtų nauda ar didžiulis dvasinis pakilimas, aš to nematau“, – sakė Sližių bendruomenės pirmininkė. Jos teigimu, kritiški ir kiti neigiami komentarai palikti po pasirodžiusiu įrašu tėra provokacija.

Kas ir kodėl ilgisi sovietinių laikų?

„Man toks sovietmečio liaupsinimas sunkiai suvokiamas. Iš tikrųjų tokio liaupsinimo iš racionalių žmonių nelabai tikėčiausi“, – sunkiai rinkdama žodžius įrašą įvertino filosofė, rašytoja, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Nerija Putinaitė. Juos nuomone, galima pateikti gausybę argumentų ir faktų apie sovietmetį, kurie paneigtų tai, kas rašoma įraše.

„Tai, kas ten surašyta, prieštarauja faktams, tiesiog kvaila ir neatitinka mūsų ar netgi tų žmonių patirties. Juk galima kalbėti ir apie intelektualų persekiojimus, beteisiškumą, tai, kas dėdavosi kolūkiuose. Galima sakyti, kad žmonės naivūs, o gal ta bendruomenė nori išsiskirti, patraukti dėmesį, parodyti savo kitoniškumą“, – svarstė N. Putinaitė.

Nerija Putinaitė
Nerija Putinaitė
© DELFI / Domantas Pipas

Ji pabrėžė, kad posovietinės visuomenės problema ta, kad žmonėms labai sunku gyventi be vadinamojo laimės ir išsipildymo mito. O būtent sovietmečiu toks mitas buvo ir nemažai žmonių tikėjo, kad sovietinė valstybė turi savų išskirtinimų, nes propaganda vis tiek veikė.

„Tyrėjai pastebi, kad kai tie vaizdiniai posovietinėse visuomenėse dingsta, žmonės pradeda jausti stoką, nes jie kaktomuša susiduria su realybe. Žmonės pradeda ieškoti laimės erdvių, o nugludintas sovietmetis gali būti tokia erdve“, – sakė pašnekovė.

„Dar yra viena posovietinė būsena: susipriešinimas su savo valstybe ir pasyvumas. Manau, kad tas simpatijų demonstravimas sovietmečiui gali būti vertinamas ir kaip „špyga“ rodoma savai valstybei, kuri ištrūko iš sovietmečio ir stengiasi eiti pirmyn.

Žmonės labai didelius reikalavimus kelia valstybei, kad ji garantuotų laimę ir pan., ir kai to negauna, pyksta. Yra labai menkas suvokimas, kad patys žmonės yra valstybė. Lietuvoje labai didelis žmonių susipriešinimas su valstybe, ir juo labiau, kad dažnai „valdžia“ sutapatinama su valstybe“, – pridūrė ji.



Iniciatyva DEMASKUOK.LT vienija žiniasklaidą, visuomenę ir valstybę, siekiant atskleisti dezinformaciją, kuri vis dažniau platinama naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose.

Pastebėjai dezinformaciją? Nelik abejingas!

Pranešk
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Visiškai išteisintas Balčiūnas: dar pagalvosiu, ar reikalausiu kompensacijos už pareigūnų neprofesionalumą (11)

Namų šturmas paryčiais, dešimt parų areštinėje ir penkeri metai teismo proceso, kol buvęs...

Pasaulio nepripažintoje Europos „šalyje“ klesti komunizmas: vietiniams negalima išvykti, o turistams – fotografuoti (279)

Yra tokia vieta Europos žemėlapyje, kurioje nesuprantamais būdais klesti komunizmas . Visos...

Išlydėjusi 11-metį sūnų į mokyklą motina tokios tragedijos nesitikėjo (7)

Kartais turi nutikti kas nors labai nelaimingo, kad sužinotume, kokie nuostabūs žmonės mus supa....

Sunerimę Čeponis ir Sirvydis pateisina Šaro rimbą, bet siūlo keisti „Žalgirio“ žaidimą (28)

„Stengsiuosi, kad mūsų vyrai pataptų vėl tokiais pačiais žmonėmis, kokie jie buvo...

Paaiškėjo neįtikėtina tragedijos priežastis – vienas neatsargus rankos mostas pražudė 5 asmenų šeimą (6)

Remiantis naujausiais žiniasklaidos pranešimais, vienas iš hidroplano keleivių, darydamas...

Sveikatos specialistė sukritikavo naują visuomenės įprotį: kodėl į tualetą nereikėtų neštis telefono (17)

Visi nuo pat vaikystės žinome, kad rankas reikia plauti pasinaudojus tualetu, prieš valgį ar...

Mokslininkė įkvėpimo sėmėsi iš Nobelio premijos laureato: svarbiausia nepasiduoti po nesėkmių (5)

Jaunoji neuromokslininkė dr. Julija Krupič, prieš 12 metų baigusi fizikos studijas Vilniaus...

Kitas aktoriaus Nicolo Cage'o veidas: 54-erių aktorius demonstravo sugebėjimus lovoje

Dramoje „Between Worlds“ vieną iš pagrindinių personažų įkūnijusiam Nicolui Cage‘ui...

Psichologų patarimai, kaip palikti žmogų, suteikiant jam kuo mažiau skausmo (3)

Vienas iš nemaloniausių dalykų gyvenime – būti paliktam. Tiesa, būti tuo, kuris nutraukia...

Užklupusi liga parodė Lietuvos institucijų grimasas: ar ten sėdintys jaučiasi nuo visko apsaugoti? (5)

Oi kaip neretai man norisi pakartoti tą garsiąją AtA Bobelio frazę – mūsų Seimas bukas. Ir...