aA
Valerijaus Ivanovo, Algirdo Paleckio ir dar kelių Kremliaus režimą viešai liaupsinančių asmenų sulaikymas Lietuvoje iššaukė griežtą Kremliaus reakciją. Pasitelktos ne tik oficialios priemonės, bet ir dezinformaciją platinantys kanalai. Vienas jų ėmė bauginti rusus - esą Lietuva sukels karą.
portalo "Regnum" stopkadras (kairėje) ir Valerijus Ivanovas (dešinėje)
© DELFI koliažas

Viename svarbiausių Kremliaus propagandos kanalų - portale „Regnum“ jau pasipylė kaltinimai ir grasinimai Lietuvai. Ir ne iš bet ko – purvais ir bauginimais ėmė drabstytus lietuvio tremtinio sūnus Jaras Valiukėnas.

Tekste, pavadintame „Lietuva – mažas detonatorius dideliam sprogimui“, pirmiausia apžvelgiama išlaidų gynybos reikmėms situacija. Lietuvoje kyla išlaidos gynybai, kurios iki 2030 metų, tikimasi, sieks bent 2.5 proc. BVP, Vilnius pasiruošęs savo teritorijoje įrengti JAV karines bazes. Kokia tokių veiksmų išvada bei spėjamos pasekmės? Anot Kremliaus ruporo, už perdėtą rūpinimąsi savo saugumu lietuviai turi būti nubausti.

Užsipuolė Vytautą Landsbergį

„Lietuvos valdžios institucijos niekada nepraleido progos laikytis tam tikro standarto Europos erdvėje, tuo pat metu išimtinai remiant Vašingtono interesus.

Kalbant apie saugumą, tiesa yra visiškai priešinga. Dislokuodama amerikietišką karinę techniką savo teritorijoje šalis, tiesiogine to žodžio prasme, skelia ant savęs ugnį. Kam to reikia ir ką bando pasiekti lietuviški vanagai?“ – klausia J. Valiukėnas.

Čia pat autorius atsako į savo užduotą klausimą. Esą karo temos angažavimas, ginklavimasis ir baimės kurstymas reikalingas rinkiminei kampanijai. To neva reikia, siekiant išlaikyti „landsbergišką“ poziciją šalies valdyme, nes „nesvarbu, kokia galva kalbės iš prezidento posto, Landsbergiui ir jo pasekėjams svarbiausia išlaikyti galią ir įtaką visuose vidiniuose ir išoriniuose procesuose.“

Toliau straipsnyje Vytautas Landsbergis puolamas vis aršiau. Pasak žurnalisto, „landsbergizmo“ epochą žymėjo „nepataisomi Lietuvos praradimai ekonominėje, istorinėje, dvasinėje ir moralinėje plotmėje“. Tokia pozicija skamba kažkur girdėtai.

Prieš metus Kremliaus ruporui „rubaltic.ru“ duotame interviu sulaikytasis A. Paleckis apie V. Landsbergį kalbėjo taip: „politikas jis menkas.

Pastarųjų 25 metų rezultatai šokiruojantys: demografinė krizė, didžiulė emigracija, lietuviai tapo išnykstančia tauta, sugriauta pramonė ir t.t. Apklausų metu pagal populiarumą Landsbergis visada atsiduria paskutinėje arba priešpaskutinėje vietoje.“

Paleckio ir Ivanovo sulaikymas įsiutino Kremlių: bauginti Lietuvą ėmėsi dar vienas kratos sulaukęs veikėjas
© Stopkadras

Tai nėra tiesa, nes, remiantis naujausiais „Spinter“ tyrimų duomenimis, V. Landsbergis jau ketvirtus metus iš eilės patenka į įtakingiausių Lietuvos politikų penketuką. Kita vertus, priskirti visus nuopelnus ir nuodėmes žmogui, kuris paskutinį kartą aukštą politinį postą Lietuvoje užėmė 1996-2000 metais, kai buvo Seimo pirmininku, atrodo keista.

Viltys dėl R. Pakso ir įspėjimas dėl rinkimų

J. Valiukėnas savo straipsnyje teisia lietuvišką elitą, tvirtindamas, esą „šios teritorijos [Lietuvos] gyventojai yra laikomi nedidelės grupelės nuotykių ieškotojų [elito] įkaitais“.

Kas galėtų šiuos įkaitus išlaisvinti, korektiškai nutylima. Toliau J. Valiukėnas prabyla nušalinto Lietuvos prezidento, paskutiniu metu aktyviai mėginančio grįžti į politinę areną, Rolando Pakso, mintimis, esą žmonės bijo gyventi Lietuvoje dėl to, kad šalis gali pradėti karą tarp Rusijos ir JAV.

Susitikimu su Vladimiru Putinui neseniai pasigyrusiam R. Paksui straipsnio autorius suteikė jau pažįstamą vaidmenį. Jis esą yra sistemos auka, kurią Lietuva nepelnytai baudžia, uždrausdama dalyvauti prezidento rinkimuose.

Iš tiesų, Europos Taryba dar 2011 metais Lietuvai nurodė leisti R. Paksui dalyvauti prezidento rinkimuose, tvirtindama, kad viso gyvenimo nušalinimas nuo prezidento posto siekio yra neproporcingai didelė bausmė politikui. Tačiau Seimas nesutiko atverti nušalintam prezidentui kelio į rinkimus. Balsuojant už konstitucijos pataisą, leidžiančią kandidatuoti po apkaltos proceso, jai pritarė 78 seimo nariai, kai tuo tarpu reikėjo ne mažiau 94 balsų „už“.

Vis dėlto, ekspertai sutinka, kad Lietuvos politikos arenoje R. Paksas yra silpnas žaidėjas ir reikšmingos įtakos nedaro. DELFI Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktoriaus pavaduotoja studijoms doc. dr. Margarita Šešelgytė tvirtino, kad Kremliaus interesams R. Paksas žymiai svarbesnis, kaip europarlamentaras.

Iš karto po skandalingo R. Pakso vizito Maskvoje vykusio pokalbio metu, M. Šešelgytė pasakojo: „EP pozicija Rusijos klausimu yra svarbi. Kiek supratau, buvo kalbama apie kažkokią EP ryšių su Rusija grupę, kuri bandytų atkurti, pagerinti santykius. Antra medalio pusė yra ateinantys EP rinkimai, kurie bus labai svarbus veiksnys, nulemsiantis kuriam laikui Europos politiką.“

Šiame kontekste R. Paksas matomas kaip prorusiškų interesų atstovas Europos Parlamente. Kuo daugiau euroskeptiškų jėgų europinėse institucijose, tuo lengviau išbalansuoti visą sistemą.

Kaip paaiškėjo po R. Pakso vizito Maskvoje, politikas ne tik neneigia bičiuliškų jausmų Kremliui, bet ir atvirai pripažįsta, kurią pusę palaiko. Kremliaus žiniasklaidai ir naujienų agentūroms interviu sutikęs duoti R. Paksas Vakarų politikos procesus įvardijo kaip „psichozę“ Rusijos atžvilgiu.

Politikas negailėjo ir aštrių komentarų dabartinei Lietuvos valdžiai, vildamasis, kad „su laiku Lietuvoje į valdžią ateis jėgos, kurios įvertins padarytą žalą“.

„Regnum“ straipsnio autorius Lietuvai, vis dėlto, tokių „šviesių“ prognozių nenumato. Jo retorikoje Lietuvai kartu su Ukraina numatytas žymiai liūdnesnis likimas, kaip „geriausioms kandidatėms tapti didelio Eurazijos sprogimo detonatorėmis.“

Ir dėl to bus kaltas visai ne Kremlius, o Amerika, kurios „tikslas – ne išplėsti teritoriją, o visiškai užblokuoti konkurentų ekonominį vystymąsi, nuosekliai juos smukdant į Akmens amžių.“

Viename straipsnyje pateikdamas visą šiandienos politikos įvykių kaleidoskopą, J. Valiukėnas nepraleidžia progos lietuviams įgelti ir dėl glaudžių santykių su dabartine Ukrainos valdžia. Pasak jo, tai – „pastangos sukelti didelio masto skerdynes viduryje Europos.“ Perspėjant užsimenama, kad „įdomūs“ įvykiai laukia Lietuvos ir Ukrainos prezidento rinkimų išvakarėse.

Pareigūnus domino ne tik V. Ivanovas

Tekstas tuo ir baigtųsi, jei ne trumpa, tarsi netyčia, po žvaigždutėmis atsiradusi pastraipa apie artimą autoriaus draugą Valerijų Ivanovą, sulaikytą 48 valandoms Vilniuje. V. Ivanovas, buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis, sulaikytas jo namuose atlikus kratą ir radus šaunamąjį ginklą. Jam pateikti įtarimai dėl neteisėto disponavimo ginklu.

Paleckio ir Ivanovo sulaikymas įsiutino Kremlių: bauginti Lietuvą ėmėsi dar vienas kratos sulaukęs veikėjas
© DELFI / Kiril Čachovskij

V. Ivanovas – vienintelis Rusijos pilietis tarp kitų sulaikytų ir šnipinėjimu įtariamų asmenų (tikslus jų skaičius ir pavardės kol kas neskelbiami). Įtariama, kad jo veikla gali būti susijusi su prieš daugiau nei mėnesį sulaikytu A. Paleckiu.

Pastraipoje minima viena įdomi detalė. Cituojama paskutinė žinutė, kurią J. Valiukėnas gavo iš sulaikyto V. Ivanovo (praėjus parai V. Ivanovas buvo paleistas): „aplankė Lietuvos saugumo agentai. Kaip ir tave anksčiau... Dabar, pagal JAV nurodymus, Rusijos piliečius medžioja visame pasaulyje. Butovą – JAV, Višinskį – Kijeve, Latvijoje ir t.t. Dabar ir Lietuva atlieka Vašingtono užduotį.“

Iš žinutės paaiškėja, kad teksto autoriaus namuose taip pat buvo atlikta krata.

J. Valiukėnas į policijos pareigūnų akiratį pakliuvo dar 2015 metais, kuomet jo namuose atlikta krata, vykdant plataus masto operaciją prieš „Rusijos informacinio karo kovotojus“. Įtarimų sukėlė J. Valiukėno dalyvavimas Lietuvai priešiškos organizacijos „Būkime vieningi“ veikloje.

„Būkime vieningi“ 2015 metų Valstybės saugumo departamento Grėsmių saugumui ataskaitoje įvardijamas kaip „Rusijai parankus politinis visuomeninis judėjimas“. Didžiausią dėmesį organizacija „skyrė prorusiškos propagandos sklaidai lietuviškame internete“.

J. Valiukėnas – aktyvus Kremliaus trolis tiek lietuviškoje, tiek rusiškoje žiniasklaidoje. Savo tekstus jis publikuoja tokiuose prorusišką propagandą skleidžiančiuose portaluose, kaip „sarmatas.lt“, „ldiena.lt“, bukimevieningi.lt“ ir „ekspertai.eu“. Taip pat autorius rusų kalba reiškiasi portaluose „Regnum“, Rusijos federacijos komunistinės partijos svetainėje ir savo asmeniniame puslapyje „valiukenas.com“.

Autorius straipsniuose, noriai platinamuose ir kitų Kremliaus valdomų portalų, aštriai kritikuoja vakarietišką gyvenimo būdą ir gaili Sovietų Sąjungos žlugimo.

„Man teko kalbėti su daugeliu žmonių, gyvenančių Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje visą savo gyvenimą. Visi jie kartoja viena – prieš 20 – 30 metų čia buvo stabilumas ir ateities viltis, šiandien to nėra. Man kirba mintis, kad būtent Tarybų Sąjungos buvimas darė įtaką Vakarų pasaulio stabilumui ir socialinėms garantijoms. Sugriuvus Sąjungai, Vakarų europietiška pasaka ėmė virsti realybe. <...> Noriu dar kartą kreiptis į tuos, kurie nori susieti savo gyvenimą su europiniu rojumi. Skubėkite, nes rizikuojate nesuspėti įsėsti į traukinį, kuris juda į prarają“, – rašo jis.

Be susidomėjimo žurnalistika, J. Valiukėnas viešojoje erdvėje dažnai prisistato kaip režisierius. Straipsnius jis iliustruoja Vakarus pašiepiančiais savo kūrybos koliažais, tačiau tokį vardą pelnė grįžęs į Lietuvą ir sukūręs dokumentinį filmą.

Gimė tremtinių, kuriuos Stalinas pasiuntė į lagerį, šeimoje

Įdomi J. Valiukėno gyvenimo detalė yra ta, kad jis didelę savo gyvenimo dalį praleido Kazachstane. Ten, kur Sovietų Sąjungos režimas buvo ištrėmęs jo tėvus. J. Valiukėnas gimė lietuvio ir graikės tremtinių šeimoje.

Jaro tėvas, Jonas Valiukėnas, pripažintas Laisvės kovų dalyviu bei nukentėjusiuoju nuo sovietinių okupacijų asmeniu, nuteistas dešimčiai metų lagerio Kazachstane. Pasibaigus bausmės laikui, 1958 metais, šeima norėjo apsigyventi Lietuvoje, tačiau sovietų valdžia leido tik trumpus vizitus, po kurių tekdavo grįžti atgal į Kazachstaną.

Jonui Valiukėnui svajonės grįžti į tėviškę įgyvendinti taip ir nepavyko, tačiau ją išpildė sūnus Jaras, su šeima grįžęs gyventi į Lietuvą. Kaip vėliau skundėsi žiniasklaidai, Lietuvoje jis, kaip grįžtanti tremtinio atžala, tikėjosi iš valstybės gauti butą, tačiau pasikeitus įstatymams butas jam nebuvo skirtas. J. Valiukėnas skundėsi, esą neskirdama buto Lietuvos valdžia naudojasi sovietiniais metodais.

Po konfliktų dėl buto praėjus keliems metams, J. Valiukėnas sukūrė dokumentinį filmą. Rusiškai įgarsintame filme, kuriame pateikiami „liudijimai žmonių, susidūrusių su apgaule ir Lietuvos valdžios žiaurumu“, apstu sovietinės simbolikos, jame tvirtinama, kad autoriaus tėvus ištrėmė ne rusų čekistai, o lietuviai.

J. Valiukėnas neslėpė filmu stengęsis atkreipti žiniasklaidos dėmesį. Be to, vyras skandalingo elgesio nevengė ir vėliau, jo bute prieš tris metus policijos pareigūnams atlikus kratą. Po kratos jis generaliniam prokurorui nusiuntė pareiškimą su grasinimu susideginti, jeigu jam nebus gražinti konfiskuoti daiktai – kompiuterinė technika ir vaizdo kamera.

J. Valiukėno pareiškimas
J. Valiukėno pareiškimas

„Jūsų struktūros keturiasdešimtaisiais Lietuvoje represavo mano tėvus, senelius. Šiandien jūs represuojate jau jų vaikus ir anūkus. Visi jūsų kaltinimai ir prielaidos grindžiami melu, o jūsų veiksmai tiksliai primena Stalino laikų KGB metodus.

Nebijau nei kalėjimo, nei mirties. Garbė man brangesnė. Jūs nepaliekate man kitos išeities: pasilieku sau teisę, protesto prieš politines represijas Lietuvoje vardan, įvykdyti savęs sudeginimo akciją. Kito būdo išteisinti save šioje valstybėje aš nematau“, – pareiškime rašė J. Valiukėnas.



Iniciatyva DEMASKUOK.LT vienija žiniasklaidą, visuomenę ir valstybę, siekiant atskleisti dezinformaciją, kuri vis dažniau platinama naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose.

Pastebėjai dezinformaciją? Nelik abejingas!

Pranešk
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Globos namuose augančių vaikų seserys šaukiasi pagalbos: juos nori atskirti ir išvežti į užsienį (1)

„Jie nenori būti įvaikinti į užsienį ir išskaidyti po vieną, po du“, – teigė su DELFI...

Pasiūlymas uždirbti 2 tūkst. eurų atsirūgo: darbdavys nemoka pinigų, grasina susidoroti (2)

Į DELFI redakciją kreipėsi darbuotojas Marius (vardas pakeistas – DELFI), kuriam darbdavys neva...

Lenkijos dovanėlė JAV: „Huawei“ šnipinėjimo byla atveria kelią naujam Varšuvos paktui (1)

Lenkija neseniai įteikė Jungtinėms Valstijoms dovanėlę šalies byloje prieš Kinijos...

Apsipirkti prekybos centre reikės naujų įgūdžių: laukia didelės naujovės (460)

Nuo investicijų į savitarnos kasas iki naujos internetinės prekybos platformos - taip didieji...

Jastramskis: Skvernelis gali sumaišyti kortas Nausėdai, nes kur du – trečias nereikalingas (480)

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis paskelbė dalyvausiantis Prezidento rinkimuose. Kokios jo...

Teismas nusprendė: Naujosios Zelandijos pora į gimtinę grįžo be 9-metės (1366)

Vilniaus apygardos teismas trečiadienio popietę paskelbė sprendimą tarptautinio įvaikinimo...

Orai: savaitės pabaigoje nieko naujo (3)

Penktadienį per Lietuvą slinks dar vienas nedidelis žemo slėgio sūkurys.

Dakare – iškilmingai apdovanoti pasiekę finišą, o lietuviai prieš šventę spėjo nuveikti gerą darbą papildyta 04.38 (5)

Dakaras nėra užbaigtas, kol jo dalyvis nepravažiuoja pro finišo arką. Tokia procedūra...

Įspūdingą Sabonio seriją nutraukę „76ers“ iškovojo triuškinamą pergalę Indianapolyje

NBA pirmenybėse vieną skaudžiausių sezono pralaimėjimų patyrė Indianos „Pacers“ (29-15)...

Kelininkai skelbia ekstremalią padėtį – dauguma kelių tapo neįveikiamais (216)

Permainingos oro sąlygos Lietuvoje negaili iššūkių – rajoniniai keliai dėl spustelėjusio...