aA
„Baltijos šalių gyventojai pasisakė už sankcijų Rusijai panaikinimą ir suartėjimą su Rusijos Federacija“, – tokią žinutę pastarosiomis dienomis trimituoja Kremliaus propagandiniai ruporai, remdamiesi latvių mokslininkų atlikta apklausa. Tiesa, jos duomenys buvo iškraipyti ir interpretuoti savaip.
Melaginga „svpressa.ru“ žinutė (kairėje)
© DELFI koliažas (ekrano nuotr. ir Scanpix)

„Atleisk mums, Leopoldai!“ – šia fraze būtų galima apibūdinti dabartinį Baltijos šalių gyventojų elgesį su Rusija. Bet kokiu atveju, tai įrodo Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – atlikta apklausa“, – rašo Charkovo naujienų agentūra. Panašios žinutės pastarosiomis dienomis išplatintos ir kituose Kremliaus ruporuose – „regnum.ru“, „Russian RT“ ir latviškame „baltnews.lv“.

Įkvėpė Latvijos mokslininkų tyrimas

Straipsnį, padalintą į tris aiškią potekstę turinčias dalis – „Sankcijas reikia pašalinti“, „Rusijos nereikia kaltinti“ ir „[Rygoje] liko tik šprotai“ – įkvėpė kovo mėnesį Latvijos universiteto Filosofijos ir sociologijos instituto paskelbtos apklausos rezultatai. Mokslininkai, apklausdami Baltijos šalių gyventojus, siekė išsiaiškinti, kaip šalyse nuo 2015 metų Krymo aneksijos keitėsi požiūris į Rusiją.

Melagingas Charkovo naujienų agentūros pranešimas
Melagingas Charkovo naujienų agentūros pranešimas
© Ekrano nuotr.

Šių metų sausio mėnesį darytos apklausos metu taikant interviu metodą iš viso buvo apklausti 3031 respondentas nuo 18 metų.

Apklausa parodė, kad interviu dalyvavę Baltijos šalių gyventojai, praėjus 4 metams nuo Krymo aneksijos fakto, į šį įvykį žvelgia pastebimai ramiau. Į klausimą „Ar manote, kad Rusija kelia grėsmę jūsų šaliai?“ 31,4% apklaustų lietuvių atsakė „Taip“, 12,9% atsakė „Greičiau taip“. 2015 metais šie skaičiai buvo tik šiek tiek didesni ir Rusijos keliama grėsme tvirtai tikėjo 39,4% lietuvių.

Latvijos ir Estijos gyventojai įžvelgė mažesnę Rusijos grėsmę. Į tą patį klausimą „Taip“ atsakė 11,2% latvių ir 20,3% estų, „Greičiau taip“ atsakė 26,1% latvių ir 26,5% estų.

Rusiją agresore naujausiais duomenimis iš viso laiko 44,3% lietuvių, 37,3% latvių ir 46,8% estų. 2015 metais, iš karto po Krymo tragedijos, Baltijos šalys buvo kategoriškesnės. Rusijos grėsmę tuomet jautė 61,2% lietuvių, 43,5% latvių ir 58,6% estų.

Pasak Filosofijos ir sociologijos instituto mokslininko Martinš Kaprans, svarbiausia išvada yra ta, kad visose Baltijos šalyse pastebimi tie patys procesai, kuriuos galima pavadinti atsipalaidavimu, visuomenės nusiraminimu, kalbant apie konfliktą tarp Rusijos ir Ukrainos bei to pasekmes, įskaitant Vakarų sankcijas prieš Rusiją.

Iš kitos pusės, atsipalaidavimas seka susitaikymą su dabartine situacija.

Tiesa, šių metų sausio mėnesį Lietuvos Užsienio reikalų ministerijos vykdytos apklausos apie lietuvių požiūrį į užsienio politiką duomenys, kalbant apie santykį su Rusija, buvo gerokai dramatiškesni. Pasak jos, dauguma, net 68% lietuvių, Rusiją įvardijo kaip nedraugišką Lietuvai šalį, o dvišalius santykius su ja neigiamai apibūdino net 82% respondentų.

Ši apklausa taip pat parodė, kad manančiųjų, jog Lietuvai reiktų aktyviai bendradarbiauti su Rusija sumažėjo nuo 32 iki 29%.

Panašios tendencijos atsiskleidė ir Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Rytų Europos studijų centro (RESC) užsakymu pernai parengtuose tyrimuose, kurių pagrindas – bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos.

RECS tyrimo metu respondentų prašyta įvardinti, kiek Lietuvai draugiškos yra sąraše pateiktos valstybės. Apklausos duomenimis, net 96% respondentų draugiškiausia valstybe laikė Latviją, o tuo tarpu Rusijos draugiškumu tikėjo tik 15% apklaustųjų. Palyginus apklausos rezultatus su 2016 metais atlikto tyrimo rezultatais, Rusijos draugiškumu neabejojančių gyventojų skaičius padidėjo vos 1%.

Nupiešė liūdną vaizdą: Rygoje liko tik šprotai, Baltijos šalys prašo stabdyti sankcijas Rusijai
© RESC nuotr.

Praeitų metų gruodį KAM užsakymu atliktame tyrime domėtasi Lietuvos gyventojų požiūriu į krašto apsaugą bei kaimynines šalis. Atliekant tyrimą respondentų prašyta įvardyti tris Lietuvai šiuo metu draugiškiausias valstybes.

Daugiausia palaikymo apklausoje sulaukė Latvija (ją pirmu numeriu įvardijo 35% apklaustųjų), Vokietija (pirmu numeriu šią šalį pasirinko 12% respondentų). Rusijai šiame tyrime teko paskutinė vieta su 0,1% balsų.

Su teiginiu, kad Lietuvai būtų į naudą gerinti santykius su didžiąją kaimyne sutiko 49% (nesutiko 15%), bet tik 35% manė, kad šiuo metu Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu yra per griežta.

Palyginti, 2016 metais taip manė 42% apklaustųjų.

Nupiešė iškreiptą ekonomikos portretą

Interpretuodama apklausos rezultatus, Charkovo naujienų agentūra padarė savas išvadas: „Latvijos, Lietuvos ir Estijos gyventojai nebemato prasmės sankcijų didinime, o taip pat vis mažiau jų nori išlaikyti dabartinį sankcijų lygį.“ Pasak žurnalisto, sankcijos Baltijos šalims buvo kaip „šūvis patiems sau į koją“.

Šią situaciją savaip straipsnyje komentuoja ir Rusijos mokslų akademijos posovietinio ekonomikos instituto vadovas Leonidas Vardomskis: „Baltijos šalių sankcijos nepaveikia Rusijos, bet Rusijos sankcijos gerokai pablogino jų ekonominę situaciją, atėmė darbus ir biudžeto pajamas. Tai – jų laisvas pasirinkimas, vadinamasis „europietiškas solidarumas“ – gana kvaila, bet ką gali padaryti“, – komentuoja jis.

Panašios antraštės pasirodė ir kituose Kremliaus remiamuose portaluose
Panašios antraštės pasirodė ir kituose Kremliaus remiamuose portaluose
© Ekrano nuotr.

Toliau Charkovo naujienų agentūra aptaria apverktiną Baltijos šalių ekonominę padėtį. Neva įvedus sankcijas Rusijai, Latvijoje teliko Rygos šprotų skardinės, 30% pablogėjo tranzito pramonės būklė. Ir, nors negalima neigti, jog pablogėję santykiai su didžiąja kaimyne turėjo reikšmingos įtakos įvairioms pramonės sritims Latvijoje, o taip pat ir kitose Baltijos šalyse, vis dėlto, šių metų sausio mėnesį Latvijos vyriausybė viešai paskelbė ir toliau remsianti Rusijai taikomas sankcijas, kol šalis nepradės laikytis tarptautinės teisės įstatymų.

Panašu, kad Baltijos šalių ekonominės prognozės taip pat neskatins nuolaidžiauti Rusijai, mat visų trijų valstybių ekonomika sparčiai vejasi Europos Sąjungos standartą. Nors vykstantys prekybos karai gali paveikti ir Baltijos šalių rinką, Lietuvos bankas mūsų šalies ekonomikai 2019 metais prognozuoja 2,8% kilimą, latviai tikisi 3,2%, o estai – 2,8% augimo.

2018 metais Baltijos šalyse jau fiksuotas rekordinis Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas. Lietuvoje praėjusiais metais, palyginti su 2017, BVP paaugo 3,6%, Latvijoje – 4,8%, Estijoje – 3,9%.

Taigi, kalbos apie nustekentą Baltijos šalių ekonomiką neturi pagrindo. Kaip ir melagingos interpretacijos, neva Baltijos šalių gyventojai nebemato reikalo išlaikyti esamą sankcijų Rusijai lygį.

Siūlytų Rusijai palikti esamas sankcijas

Iš tiesų, pirmiau minėta Latvijos mokslininkų apklausa parodė, kad, lyginti su 2015 metais, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje mažiau žmonių norėtų didinti sankcijas Rusijai (Lietuvoje taip manančių skaičius krito iš 54,4% į 22,4%, Latvijoje – iš 30,7% į 14,7%, o Estijoje – iš 44,3% į 24,7%), tačiau žymiai didesnė gyventojų dalis šiuo metu mano, jog geriausia būtų palikti dabartinį sankcijų lygį (Lietuvoje šią idėją palaiko 41,9%, Latvijoje – 26,6%, Estijoje – 30,8% gyventojų).

Už sankcijų mažinimą pasisakančių žmonių skaičius nuo 2016 metų, jas įvedus, keitėsi nedaug. Lietuvoje 2016 metais buvo vos 11,2% sankcijas mažinti nusiteikusių gyventojų, kai šiemet šis skaičius nežymiai pakilo iki 14,5%, Latvijoje rodikliai dramatiškesni – atitinkamai iš 43,5% gyventojų krito daugiau nei dešimčia procentų, o Estijoje išliko beveik nepakitę – sankcijas mažinti naujausiais duomenimis sutiktų 27,2% gyventojų.

Apklausą vykdę sociologai taip pat pastebėjo, kad nuo Krymo aneksijos praėjus ketveriems metams vis daugiau Baltijos šalių gyventojų yra linkę atsakomybę dėl įvykusios tragedijos padalinti abiem šalims – ir Rusijai, ir Ukrainai. Už tokį kaltės pasidalijimą pasisakė 38,4% lietuvių, 33,1% latvių ir 29,5% estų, kai 2016 metais Lietuvoje taip manančių buvo 25,9%, Latvijoje – 22,3%, Estijoje – 16,6%.

Tuo tarpu tik Rusiją dėl Krymo aneksijos šiuo metu linkę kaltinti 41,1% lietuvių, 36,7% latvių ir 42,5% estų. Vien tik Ukrainos kaltę konflikte įžvelgia menka dalis visų Baltijos šalių gyventojų – Lietuvoje šis skaičius siekia vos 6,1%, Latvijoje – 16,7%, Estijoje – 16,4%.



Iniciatyva DEMASKUOK.LT vienija žiniasklaidą, visuomenę ir valstybę, siekiant atskleisti dezinformaciją, kuri vis dažniau platinama naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose.

Pastebėjai dezinformaciją? Nelik abejingas!

Pranešk
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(117 žmonių įvertino)
3.2906

Top naujienos

Rūtos pasitraukimo aplinkybės: tai brendo jau kurį laiką (16)

Trečiadienį ryte Londono olimpinė čempionė Rūta Meilutytė pranešė baigianti savo...

Užkalnis. Nebesvarbu, kas bus prezidentas (61)

Jau daugiau nei savaitę Lietuva gyvena nuostabiai kaip niekada. Gal kažką gerai darė išeinanti...

Nausėdos susitikimo su Pačėsu paslaptis: pokalbio versijos skiriasi (112)

Ne tik Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus tarpininkavimo ir paramos prašė...

Fotografavo vėžiu sergančias mamas su vaikais: buvau šokiruota, kiek moterų kasdien yra diagnozuojama ši liga

Amerikoje gyvenanti žinoma lietuvių kilmės fotografė Giedrė Gomes neseniai pristatė visiškai...

Audronė Dautartienė – netipinė šeimos gydytoja: taiko specifinius gydymo būdus ir sutaiko šeimas

„Daktarė iš didžiosios raidės. Daktarė, kuri išmano savo darbą. Daktarė, pas kurią norisi...

Dešros nori brangti, bet negali įvardino, kada bus kainų šuolis (76)

Lietuvos mėsos perdirbėjai šoke – kiaulienos kainoms sparčiai kopiant į viršų prekybos...

Gyvai / LKL pusfinalis Klaipėdoje: „Neptūnas“ – „Rytas“ (30)

Trečiadienį 18.50 į pirmąjį „Betsafe-LKL“ pusfinalio serijos mūšį Klaipėdoje kyla vietos...

Beprecedentis įvykis: „Marijos radijuje“ Vytauto Landsbergio interviu buvo cenzūruotas ir užblokuotas (652)

Profesoriaus Vytauto Landsbergio teigimu, jo interviu „Marijos radijui“ buvo cenzūruotas ir...

Amerikiečių analitikai įvertino Kremliaus ginkluotę gegužės 9-osios parade (129)

Nepaisant to, jog technika smarkiai pasenusi, o ir gamybos bazė kaip reikiant šlubuoja, Rusijos...

Balsuotojo verdiktas: akivaizdu, kad didžioji dalis palaiko dvigubos pilietybės idėją

Ne, tai ne apie Euroviziją , kurioje Lietuvos dainininkas bent jau man atrodė geriau už kai...