„Motorolos ir Givio nužudymai: "pribaltų pėdsakas“. Taip straipsnį apie du sadizmu pagarsėjusius prorusiškus separatistus – Arsenijų Pavlovą, pravarde „Motorola“ ir Michailą Tolstychą, pravarde „Givis“, pavadino tinklapio ukraina.ru autorius Vladimiras Lindermanas.
Legenda tapusį posakį „pribaltų pėdsakas“ Rusijos propaganda naudojo ne sykį. Nuo sovietų laikų Baltijos šalis „Pribaltika“, o jų gyventojus – „pribaltais“ vadinančiuose Kremliui palankių autorių kūriniuose neretai galima aptikti istorijas apie Baltijos šalių snaiperes – buvusias biatlonininkes, kurios šaudo į rusų karius dėl pinigų ar tiesiog savo malonumui.
Snaiperės ar Baltijos šalių žvalgybininkai esą pasirodė Čečėnijos karuose, kare su Gruzija, netgi Sirijoje ir, žinoma, Ukrainoje, kur, anot Kremliaus skleidžiamų naratyvų, vietos „liaudies respublikų“ gyventojai priešinasi „fašistinei Kijevo chuntai“. Šį sykį Baltijos šalių indėlis įžvelgtas siejant lietuvių, latvių ir estų kariškius su garsiųjų separatistų žūtimis.
„Rusijai visada svarbu parodyti užsienio įsikišimo Kryme ar rytų Ukrainoje mitologiją, čia ne pirmas kartas - jų buvo ir bus, kai mes esame aktyvuojami bet kuriais įmanomais pretekstais, kaip užsienio ranka, kuria manipuliuoja didieji priešai - NATO, JAV ar panašiai.
Mes - tie maži tradiciniai rusofobai, didžiųjų pagalbininkai", - informaciją komentavo Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, kuris domisi informaciniais karais.
Vis dėlto, anot ukraina.ru autoriaus, šį kartą „Motorolos“ ir „Givio“ žudikus su Baltijos šalimis sieja netiesioginis ryšys. Apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos „valstybės saugumo ministras“ Leonidas Pasečnikas pareiškė, kad dėl garsiųjų separatistų susprogdinimo sulaikyti du ukrainiečių žvalgybininkai – Sergejus Ivančiukas ir Ivanas Dejevas. Abu jie esą priklauso Ukrainos saugumo tarnybai SBU ir 8-jam specialiųjų pajėgų pulkui.
Anot L. Pasečniko, abu sulaikyti ukrainiečiai prisipažino dalyvavę Baltijos šalių – Lietuvos ir Latvijos karininkų surengtuose mokymuose, kur mokėsi diversinių operacijų.
Straipsnio autorius pridūrė, kad jei net ukrainiečių žvalgybininkų parodymais dėl lietuvių ir latvių instruktorių surengtų mokymų galima būtų abejoti, viską esą įrodo buvusio Latvijos kariuomenės vado Raimondo Graubės žodžiai. Latvijos generolas viešai yra kalbėjęs, kad tarptautinėje NATO komandoje, kurioje yra ir latvių bei lietuvių kariniai instruktoriai, ruošiam penki Ukrainos pėstininkų batalionai ir vienas specialiųjų pajėgų batalionas.
„Ar estų, latvių ir lietuvių instruktoriai išties ruošė diversantus, kurie nužudė „Motorolą“ ir „Givį“, vienareikšmiškai teigti negalima. Tačiau tai, kad „pribaltų specai“ ruošia diversines Ukrainos ginkluotųjų pajėgų grupes – tai yra faktas“, – rašo straipsnio autorius V. Lindermanas.
"Manęs tai nestebina, nes tai žymi kitą etapą. Stengiamasi bauginti rusakalbę auditoriją, ypač šiuo metu, kai NATO stiprina savo pajėgas Baltijos šalyse.
Tai yra tradicinė Rusijos pamėgta manipuliacija, kaip ir su "baltosiomis pėdkelnėmis" - prikurta istorijų apie tas snaiperes, bet niekada, kad ir kiek bandytum gilintis, nerasi jokių faktų. Tai tokia melo technika - prikuri absurdiškų teorijų, o daug faktų nereikia, tik nuotrupų", - sakė N. Maliukevičius. Jis pabrėžė, kad neatsitiktinai straipsnio autorius yra V. Lindermanas.
Ši autoriaus pavardė Latvijoje yra gerai žinoma, mat V. Lindermanas yra pagarsėjęs kaip nacionalbolševikų partijos steigėjas, judėjimo, o vėliau ir partijos „Gimtoji kalba“ lyderis bei žmogus, kuris organizavo skandalingąjį, tiesą nepavykusį referendumą dėl rusų kaip valstybinės kalbos Latvijoje 2012 metais. Jis nesyk buvo sulaikytas ir teistas už įvairius nusikaltimus, o pastaruoju metu užsiima kūrybine veikla ir save vadina visuomenininku bei publicistu.
Tinklalapis, kuris publikavo Baltijos šalių pėdsaką išryškinantį vaidmenį, taip pat pasirinktas neatsitiktinai. Ukraina.ru yra naujas garsiausio Rusijos propagandisto Dmitrijaus Kiseliovo projektas. Tinklapyje dažnai skelbiamos melagingos istorijos apie išgalvotus Ukrainos nusikaltimus prieš „taikią Donbaso liaudį“, herojiškus separatistų žygius ir kitą įprastą Rusijos propagandinių kanalų informaciją.
Pagarsėję sadistai ir belaisvių žudikai
Vasarį savo darbo kabinete susprogdintas M. Tolstychas buvo pagarsėjęs sadistas. Dar 2015 metais Donecko oro uosto šturmo metu „Givis“ buvo „Somalio“ bataliono vadas, kuris nebijo karo.
remliaus remiamoje RT dirbęs „žurnalistas“ Grahamas Phillipsas tuomet kalbino 34-erių M. Tolstychą, mat, jis esą tapo interneto sensacija po paviešinto vaizdo įrašo, kuriame matyti, kaip „Givis“ romiu veidu rūko cigaretę, nekreipdamas dėmesio į aplink sprogstančius sviedinius. Separatistų lyderis, kaip spėjama, turėjo gruziniškų šaknų, nors pats tai aršiai neigdavo ir tikindavo esąs iš Donbaso.
Jis mėgdavo rodytis prieš kameras ir pasakoti apie savo kovos žygius, nors net kai kurie separatistai pripažįsta, kad „Givis“ tebuvo eilinis banditas, siekęs pasirodyti prieš kameras, ir realiai nevadovavo separatistų operacijoms.
Vis dėlto „Givis“ spėjo pasireikšti Donecko oro uosto mūšyje. Ne vieną mėnesį oro uostą laikę ukrainiečių kariai galiausiai buvo arba išžudyti, arba paimti į nelaisvę. Būtent tuomet romantiškas bebaimio separatisto įvaizdis greitai išsisklaidė paviešinus kitą įrašą, kuriame „Givis“ užfiksuotas smurtaujantis prieš ukrainiečių karo belaisvius ir juos kankinantis.
Kritus Donecko oro uostui separatistai į nelaisvę paėmė būrį jo gynėjų. Tarp jų atsidūrė ir oro uosto gynybai vadovavęs 93-osios Ukrainos kariuomenės brigados vadas, papulkininkis Olehas Micakas. Jį kartu su keliais kitais belaisviais „Givis“ išdidžiai atsigabeno ant tanko iš oro uosto į Donecką. Tuomet separatistas surengė viešą išsityčiojimą iš papulkininkio O. Micako ir jo vyrų ir net to neslėpė, mat, šalia sukiojosi propagandinio Kremliaus kanalo „LifeNews“ žurnalistai.
„Ant žemės su*os, žvėrys bl*t! Ant kelių, veidu į mane! – šaukė „Givis“. – žinai, kas aš toks? Taip, aš Givis, bendrausime“. Trenkęs papulkininkiui į veidą jis ėmėsi „tardymo“. „Ko čia atvykote? Ką palikote? Ak tu tik tiesiog kariškis? Pašaukė jus? Peilį!, – tiesdamas ranką kitam separatistui šaukė „Givis“.
Įbaugintam ukrainiečiui nulupo Ukrainos vėliavą nuo striukės ir sukišo į burną: – ėsk savo vėliavą, su*a!“ O. Micakas ramiu balsu atsakė, kad tik tarnauja kariuomenėje jau daugiau kaip 20 metų. „Žiūrėk man į akis! Iš kur tu, iš Žytomyro? Aš tau pažadu, kariausiu prie Žytomyro su visa savo artilerija jus dulkinsiu, su visais savo tankais, ir tu suprasi, kas yra pragaras!“, – šaukė „Givis“.
Kitą belaisvį tardęs separatistas pareiškė, kad šis bus iškeistas į ukrainiečių nelaisvėje atsidūrusius separatistus. „Kam tarnauji? Už šitą mėšlą? – rodydamas į Ukrainos vėliavą plūdosi „Givis“. Kijeve įsikūrusio Pilietinių laisvių centro vadovė Oleksandra Matvijčuk sakė, kad „Givio“ surengta akcija gali prilygti karo nusikaltimams.
Ekspertė pabrėžė, kad Ženevos konvenciją pažeidžiantis elgesys su karo belaisviais galėjo tapti pagrindu, keliant bylą prieš „Givį“ bei panašius separatistus. Surinktus įrodymus ketinta perduoti tyrėjams Tarptautiniame baudžiamajame teisme (TBT) Hagoje.
Anot tarptautinės teisės ekspertų, užfiksuoti karo nusikaltimai – akivaizdūs: prieš belaisvius negalima vartoti jokios nebūtinos prievartos. Nors vaizdo įraše akivaizdu, kad sužeistais belaisviais nepasirūpinta, jie mušti, tardyti, o gal net ir žudyti. TBT už belaisvių kankinimą ir žudymą gali skirti ilgus metus kalėjimo. Pavyzdžiui, buvusios Jugoslavijos karuose praėjusio šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje dalyvavę karo nusikaltėliai vėliau gavo ilgas bausmes už grotų. O atskiros valstybės netgi numato ir mirties bausmę.
Kitas liūdnai pagarsėjęs separatistų vadeiva - A. Pavlovas pravarde „Motorola“ taip pat žuvo sprogimo metu. Pernai spalį jis susprogdintas savo namo lifte. „Motorola“ taip pat garsėjo žiaurumu.
2014 metų balandį prasidėjus konfliktui rytinėje Ukrainos dalyje V. Pavlovas, tebuvo smulkus nusikaltėlis, Rusijos kariuomenės veteranas iš Komijos srities, dirbo automobilių plovykloje. Tapęs savanoriu separatistų pajėgose ir dažnai pasirodydavo Rusijos televizijų reportažuose. 2015 metais viename interviu V. Pavlovas gyrėsi nušovęs 15 ukrainiečių karo belaisvių.