Navalno byloje Kremlius imasi įžūlių manevrų: bando perrašyti tarptautinių teismų nutarimus

Nors A. Navalno bylinėjimasis su Rusijos teisėsauga tęsiasi jau ilgą laiką, panašu, kad šių metų vasarį Europos Žmogaus Teisių Teismas (neretai vadinamo tiesiog Strasbūro teismu) priėmė sprendimą, liepiantį Rusijai nedelsiant paleisti šalies opozicijos lyderį, galėjo suaktyvinti netikrų naujienų apie šio teismo sprendimus A. Navalno bylos klausimu skleidimą.

Rusijos naujienų portalas „RIA Novosti“ savo tekste supina bent keletą elementariems faktams prieštaraujančių naratyvų apie EŽTT priimtus sprendimus dėl A. Navalno teisinio persekiojimo. Opozicionieriui vasario pradžioje buvo skirta reali dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmė už tai, kad pažeidė 2014 metais lėšų grobstymo byloje jam paskirtos lygtinės bausmės sąlygas. Pasak „RIA Novosti“, reikalavimas, kad Maskva nedelsiant paleistų A. Navalną, yra bandymas kištis į Rusijos vidaus reikalus ir daryti spaudimą Rusijos teismams.

Pirmiausia, svarbu paminėti, kad EŽTT kontroliuoja, kaip yra gerbiamos 800 milijonų europiečių žmogaus teisės 47–iose Europos Tarybos šalyse, kurios ratifikavo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Rusija yra žmogaus teises ginančios Europos Tarybos, kuriai priklauso EŽTT, narė. Tarybos narės privalo vykdyti EŽTT nutartis. Deja, praktikoje jos neretai lieka neįgyvendintos.

Pati Rusija taip pat visai neseniai pakeitė savo teisės aktus taip, kad turėtų teisinį pagrindą nevykdyti EŽTT ar kitų tarptautinių įsipareigojimų. 2020 metais Rusijoje buvo priimtos skandalingai Vakaruose nuskambėjusios konstitucijos pataisos, kurios leidžia nevykdyti tarptautinių sutarčių, jeigu jos prieštarauja pagrindiniams šalies įstatymams.

Svarbiausia, kad žurnalistai samprotaudami apie EŽTT galimą kišimąsi į Rusijos teisinę sistemą, neteisingai interpretuoja plačiai aptarinėjamą EŽTT sprendimą dėl A. Navalno sulaikymo. Teismas nesiekia pakeisti nuosprendžio A. Navalno byloje, o tik ragina Rusiją gerbti kaltinamojo teises, kurias užtikrina Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.

EŽTT pranešime spaudai, kuriame apibendrinamas sprendimas dėl reikalavimo paleisti A. Navalną, iškeliamas realaus pavojaus jo gyvybei klausimas.

„2021 metų vasario 16 dieną Teismas, remdamasis Teismo taisyklių 39 straipsniu, nusprendė nurodyti Rusijos vyriausybei palesti pareiškėją. Ši priemonė taikoma nedelsiant. Teismas atsižvelgė į rizikos pareiškėjo gyvybei pobūdį ir mastą, prima facie įrodė taikydamas laikinąją apsaugos priemonę ir atsižvelgė į bendras pareiškėjo sulaikymo aplinkybes,“ – teigiama teismo pranešime.

Teismas taip pat pažymėjo, kad apsaugos priemonių imamasi nekeičiant byloje priimto sprendimo esmės.

Antrasis „RIA Novosti“ naujienoje esantis melas yra tai, jog teiginį, kad A. Navalnas yra politinių represijų auka, jau paneigė pati EŽTT. Taip pat teigiama, jog Teismas byloje nerado politinio persekiojimo įrodymų.

Teismo sprendimo byloje Navalnas prieš Rusiją, rezoliucinėje dalyje, pateiktas išsamus šios melagienos paneigimas. Pasak EŽTT, A. Navalno teiginys, kad jo teisė į susirinkimų laisvę tapo pagrindiniu tikslingo slopinimo objektu, atrodo nuoseklus vertinant platesnį Rusijos valdžios institucijų bandymų kontroliuoti opozicijos politinę veiklą kontekste.

„[...]Teismas mano, kad be pagrįstų abejonių nustatyta, jog penktajame ir šeštajame epizoduose pareiškėjui nustatyti apribojimai siekė užslėpto tikslo, apibrėžto Konvencijos 18 straipsnyje, tai yra nuslopinti politinį pliuralizmą, kuris yra „veiksmingos politinės demokratijos“ dalis, kuri remiasi „teisės viršenybe“[...]“, – teigiame sprendime.

Verta paminėti, kad „RIA Novosti“ teiginiai smarkiai nesiskiria nuo oficialios Rusijos institucijų pozicijos dėl EŽTT sprendimų dėl A. Navalno klausimu. Rusijos teisingumo ministerija yra pareiškusi, kad EŽTT nutartis gali būti „nepagrįstas ir šiurkštus kišimasis“ į Rusijos teismų sistemą. Ministerijos pranešime spaudai teigiama, kad tokio sprendimo „negalima priversti vykdyti“ tarptautinės teisės požiūriu.

„Šis reikalavimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jame nėra jokios nuorodos į jokį faktą ar jokią įstatymo normą, kuri būtų leidusi teismui priimti šį sprendimą,“ – teigė Rusijos teisingumo ministras Konstantinas Čuičenko.

A. Navalnas buvo sulaikytas sausio 17 dieną, vos grįžęs į Maskvą. Į Rusiją jis grįžo iš Vokietijos, kurioje gydėsi po praėjusių metų vasarą įvykdyto apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, dėl kurio jis kaltina Kremlių ir šalies saugumo tarnybas. Pastarasis epizodas taip pat yra apipintas įvairiomis propagandinėmis teorijomis, bandant jį paneigti.