aA
Tikimybė, kad Rusija panaudos karinę jėgą prieš Baltijos šalis, mažėja, o Kremliaus bandymai paveikti politinius procesus Lietuvoje kol kas nepasiteisina. Bet ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais nusiteikusi Maskva ieško ir randa kitų būdų didinti savo įtaką. Apie tai įspėja Lietuvos žvalgybos tarnybos.
© Rimas Pocius

Kasmet pavasarį pristatoma bendra valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tyrimų departamento (AOTD) ataskaita – Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas, šiemet politikams, žiniasklaidai ir visuomenei pristatyta gerokai anksčiau. Pabrėžiama, kad informacija, kuria remiantis padaryti vertinimai, baigta rinkti 2018 gruodžio 1-ąją, tad 63 puslapių dokumente pateikiama šviežiausi praėjusių metų duomenys bei prognozės 2019-iems.

Į akis gali kristi tai, kad viešoje ataskaitoje nėra tiesiogiai užsiminta apie didžiausią praėjusių metų žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų operaciją, kurios metu sulaikytas buvęs diplomatas Algirdas Paleckis ir dar būrys jo pasekėjų. Kita vertus, prognozės dėl kai kurių Rusijos veiksmų buvo ypač tikslios ir pasitvirtino jau praėjusį savaitgalį. Lyginant naujausią ataskaitą ir pernykštį dokumentą į akis taip pat krenta naujų arba augančių grėsmių būdai bei šaltiniai.

Didelės ambicijos, menki rezultatai

Kaip ir pernykštėje Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje, kurioje žodis „Rusija“ paminėtas 434 kartus, taip ir šiemetinėje Rusija be užuolankų įvardijama kaip pagrindinis prieš Lietuvą nukreiptų žvalgybinių, kibernetinių, informacinių ir kitokių operacijų šaltinis. Tiesa, jau dokumento santraukoje pažymima, kad Lietuva tėra platesnių Kremliaus užmojų dalis, vienas taikinių.

Pernai esą išryškėjo „Rusijos ambicijų globalioje politikos erdvėje ir joms pasiekti naudojamų priemonių mastas“. Agresyvi užsienio politika, bandymai paveikti Vakarų demokratijų vidaus procesus, agresyvios kibernetinės operacijos tėra dalis Kremliaus arsenalo, kuris pasitelkiamas Rusijai bandant išsikovoti jai „priklausančią“ vietą tarptautinėje sistemoje.

Lietuvos žvalgyba įvertino grėsmes: Rusija keičia taktiką – pasirinkti nauji taikiniai
© AP / Scanpix

„Jau prezidento rinkimų kampanijos metu V. Putinas pademonstravo, kad permainos Rusijos užsienio politikoje galimos tik didesnio agresyvumo ir vienašališkumo link“, – teigiama ataskaitoje, primenant, kad būtent Rusijos lyderis rinkimų agitacijos renginio metu pristatė naujausią ginkluotę ir demonstravo JAV puolimo imitaciją.

„V. Putinas ir jo aplinka tikisi, kad nesutarimai tarp Vakarų valstybių dėl migracijos, terorizmo grėsmės, stiprėjančios populistinės jėgos užgoš Rusijos keliamas grėsmes. Kremliaus supratimu, Vakarai yra silpni“, – rašoma grėsmių vertinime.

Tiesa, pažymima, kad Rusijai ir nepavyko rasti patikimų sąjungininkų, suskaldyti NATO bei ES, priešingai – ji mobilizavo Vakarus, kurie esą vis geriau supranta Kremliaus keliamas grėsmes.

Pavyzdžiui, mažiausiai dešimtmetį pažeidinėjusi 1987 metais pasirašytą vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF) Rusija sulaukė atsako: JAV praėjusį savaitgalį suspendavo savo įsipareigojimus. Ir nors Maskva stengėsi suskaldyti NATO sąjungininkes bei tikino sutarties nepažeidusi, visos Aljanso narės parėmė būtent Vašingtoną.

„Nepaisant didelių Kremliaus ambicijų ir agresyvumo, realūs užsienio politikos pasiekimai yra menki“, – rašoma dokumente, tačiau kartu ir įspėjama, kad Rusijos žvalgybos tarnybos „bando prisitaikyti prie prieš jas nukreiptų gynybinių Vakarų šalių veiksmų: naudoja verslo, turizmo ir kitą priedangą, plečia geografinį operacijų spektrą, žvalgybos operacijas perkelia į Rusiją ar trečiąsias valstybes, naudojasi Rusijai palankių valstybių galimybėmis (ypač Baltarusija)“. Lietuva – ne išimtis.

Kremliaus raktas į Baltijos šalis – Briuselyje?

„Didinti įtaką Lietuvoje sąlygos yra nepalankios, tačiau Kremlius neatsisako siekių paveikti Lietuvos vidaus politinius procesus ir visuomenę. Tikėtina, kad artimiausioje perspektyvoje suintensyvės Rusijos siekiai diskredituoti ir didinti nusivylimą demokratija, valdžios institucijomis ir šalies pareigūnais“, – rašoma ataskaitoje.

Ir nors pabrėžiama, kad vienas taikinių yra 2019-2020 m. vyksiantis rinkimų ciklas, kuris „taps pagrindiniu Rusijos domėjimosi objektu“, tokių drąsių formuluočių kaip pernykštėje ataskaitoje, kur teigta, kad Rusija bandys tiesiogiai kištis į Lietuvos prezidento rinkimus 2019-ųjų gegužę, nėra.

Ir nors pabrėžiama, kad vienas taikinių yra 2019-2020 m. vyksiantis rinkimų ciklas, kuris „taps pagrindiniu Rusijos domėjimosi objektu“, tokių drąsių formuluočių kaip pernykštėje ataskaitoje, kur teigta, kad Rusija bandys tiesiogiai kištis į Lietuvos prezidento rinkimus 2019-ųjų gegužę, nėra.

„Šiuo metu nėra jokių pagrįstų prielaidų teigti, kad Rusijai yra pavykę įgyti įtaką Lietuvos strateginiams politiniams sprendimams“, – rašoma dokumente.

Lietuvos žvalgyba įvertino grėsmes: Rusija keičia taktiką – pasirinkti nauji taikiniai
© DELFI / Domantas Pipas

Bet kartu ir primenama, kad „Kremlius savo nuolatiniais bandymais kištis į Lietuvos politinius procesus siekia sumažinti pasitikėjimą demokratinėmis procedūromis, laisva visuomenės valia ar jos išrinktais politikais“. Tarp priemonių minimos Kremliaus propaganda, kuri pateikiama kaip alternatyvi nuomonė bei pridengiama žodžio laisve.

Taip pat – Kremliaus finansuojamos organizacijos, neva ginančios rusakalbių teises bei ryšių mezgimas su pavieniais Lietuvos politikais, verslininkais, visuomenės veikėjais. Šiuos ryšius Rusija siekia išnaudoti įgyvendindama Lietuvos valstybingumą, istorinę atmintį, ypač antisovietinį partizanų pasipriešinimą menkinančią Kremliaus informacinę ir ideologijos politiką.

„Tokiu būdu Rusija siekia sumažinti patiriamą tarptautinę izoliaciją, o įtraukdama Lietuvos atstovus į savo ideologizuotus renginius siekia pateisinti vykdomą agresyvią užsienio politiką“, – rašoma dokumente, kur pateikiamas pavyzdys, kaip pernai balandį vykusiame Jaltos ekonomikos forume ir pernai birželį Livadijos forume dalyvavo ir „nedidelę politinę įtaką turintys asmenys iš Lietuvos“.

Tokiu būdu jie galimai prisideda prie Krymo okupacijos legitimacijos, kaip „Lietuvos atstovai“. Vienu jų buvo dabar teisiamas buvęs Klaipėdos savivaldybės narys Viačeslavas Titovas.

Ataskaitoje taip pat įspėjama, kad rusų agentai „ES ir NATO valstybėse vis labiau naudos netradicinius žvalgybinės veiklos metodus ir priemones“. Būtent šiems veiksniams naujame dokumente skirtas didžiausias dėmesys. Viena vertus, ypač agresyvi Rusijos karinės žvalgybos veikla pernai atkreipė ne vienos NATO ir ES valstybės dėmesį.

Ataskaitoje vėl primenama, kad Rusijos karinę žvalgybą GRU lydėjo nesėkmės – nesėkmingas Sergejaus ir Julijos Skripalių apnuodijimas ir šios operacijos išviešinimas, su pastarąja sietos dar vienos nesėkmingos rusų operacijos Nyderlanduose paviešinimas – GRU karininkai sulaikyti, kai bandė prasiskverbti į cheminio ginklo draudimo organizacijos IT tinklus.

Kremliaus nesėkmę iliustravo 153 rusų „diplomatų“ – po priedanga dirbusių žvalgybos karininkų išsiuntimas iš 29 ES ir NATO valstybių, tarp jų ir Lietuvos, kuri išprašė vieną GRU ir du SVR karininkus. Bet pajuokos objektu tapusių Rusijos žvalgybos tarnybų nurašyti esą nevertėtų.

Skripalių apnuodijimu kaltinami du rusai
Skripalių apnuodijimu kaltinami du rusai
© AFP / Scanpix

„Pastebimas Rusijos užsienio politikos, susijusios su Baltijos šalimis, pokytis. Tikėtina, kad Kremliuje buvo nuspręsta, jog raktas į Baltijos šalis yra ne Vilniuje, Rygoje ar Taline, o Briuselyje arba kitose didžiųjų valstybių sostinėse. (...) Jeigu Rusijai pavyktų normalizuoti santykius su ES, Baltijos šalys arba turėtų švelninti poziciją Rusijos atžvilgiu, arba galėtų būti kaltinamos santykių su Rusija griovimu“, – pabrėžiama grėsmių vertinime.

Pastebimas Rusijos užsienio politikos, susijusios su Baltijos šalimis, pokytis. Tikėtina, kad Kremliuje buvo nuspręsta, jog raktas į Baltijos šalis yra ne Vilniuje, Rygoje ar Taline, o Briuselyje arba kitose didžiųjų valstybių sostinėse. (...) Jeigu Rusijai pavyktų normalizuoti santykius su ES, Baltijos šalys arba turėtų švelninti poziciją Rusijos atžvilgiu, arba galėtų būti kaltinamos santykių su Rusija griovimu

Senos pažintys, vilionės ir verbavimas

Tačiau lietuvių Rusijos žvalgybos tarnybų pareigūnai nepamiršta ir taiko Šaltojo karo laikais matytus metodus. Tokios veiklos pavyzdžiai gali pasirodyti akivaizdūs, tačiau daug kam ir netikėti, nė neįtariant, kad prisidengiant senomis pažintimis vykdoma ilgalaikė operacija.

„Pavyzdžiui, 2008 metais galimybę gauti Rusijos žvalgybos tarnybas dominančios informacijos turintis Lietuvos valstybės tarnautojas susipažino su Rusijos diplomato priedangą naudojančiu žvalgybos karininku. Rusijos žvalgyba neskubėjo asmens verbuoti, nespaudė jo bendradarbiauti, per susitikimus apsiribodavo įtarimo nekeliančiais bendro pobūdžio pokalbiais.

Vėliau santykiai nutrūko, o Lietuvos pilietis išvyko dirbti į užsienio valstybę. Praėjus 10 metų po pažinties, su šiuo Lietuvos piliečiu Vakarų valstybėje kontaktus atnaujino kitas toje pačioje Rusijos žvalgybos tarnyboje dirbantis karininkas. Trečioje valstybėje Rusijos žvalgyba jautėsi drąsiau, organizavo slaptus susitikimus, dovanojo dovanas, vaišindavo restoranuose, bandė įtraukti į žvalgybos informacijos rinkimą“, – teigiama ataskaitoje.

Kas buvo šis Lietuvos pilietis, kokios jo pareigos, kurioje valstybėje jis dirbo, buvo verbuojamas ir kuo šios pastangos baigėsi, VSD ir AOTD ataskaitoje neatskleidžiama. Pabrėžiama tik tai, kad Rusija „siekė išvilioti Lietuvos pilietį atvykti į Rusiją, bandė sudominti pramogomis ir pelningais verslo kontraktais su Rusijos energetikos kompanija“.

Tokia taktika, anot ataskaitos autorių, taikoma vis dažniau, mat Lietuvoje po diplomatine priedanga dirbantys rezidentai – Rusijos žvalgybos tarnybų agentai yra atidžiai sekami, jų galimybės ribojamos, jiems tenka plačiau taikyti technines priemones.

Žmogiškosios žvalgybos (HUMINT) metodus ir operacijas Rusijos žvalgybininkai „ypač dažnai perkelia į Rusiją ar trečiąsias valstybes. Lietuvoje Rusijos žvalgybos tarnybos tarnybų darbuotojai arba jų agentai pasirenka taikinius, juos tiria, užmezga pirminius kontaktus, tačiau tolesnį žvalgybinį darbą perkelia į kitų valstybių teritorijas“.

Tam pasitelkiami ir seni kontaktai. Pavyzdžiui, atskleista, kad Rusijos žvalgybos tarnybos analizuoja Sovietų Sąjungos karinėse pajėgose tarnavusių asmenų sąrašus ir ieško juose šiuo metu Lietuvos teisėsaugoje, kariuomenėje, politikoje ar versle dirbančių Lietuvos piliečių.

Nustačius tinkamus taikinius, Rusijos žvalgybos tarnybos suranda buvusius ar esamus kartu su Lietuvos piliečiais tarnavusius Rusijos ar Baltarusijos kariškius, kuriems nurodo tiesiogiai ar nuotoliniu būdu atnaujinti draugystę.

„Taikiniais tapusius Lietuvos piliečius Rusijos žvalgybos siekia išvilioti į Rusijos ir Baltarusijos teritoriją. Tam pasitelkiami įvairūs pretekstai – tarnybos draugų susitikimai, karinių konfliktų minėjimai, karinės šventės ir pan.“, – teigiama dokumente.

Konkrečių asmenų pavyzdžiai nepateikiami, bet pažymima, kad Lietuvoje pastaraisiais metais ypač aktyviai veikia Rusijos diplomatų koordinuojami sovietų veteranus ir Rusijos tėvynainius vienijančių organizacijų lyderiai. Jie kasmet gegužės 9-ąją Vilniuje ir Klaipėdoje organizuoja sovietų pergalei skirtas „Nemirtingojo pulko“ akcijas. O Afganistano karo veteranų sąskrydžiuose galima išvysti ne tik svečių iš Rusijos, bet ir buvusį Lietuvos kariuomenės vadą generolą Valdą Tutkų.

Ir nors pernai spalį už šnipinėjimą sulaikyto buvusio diplomato, „Socialistinio fronto lyderio“ lyderio A. Paleckio pavardė tiesiogiai nepaminėta, ją galima įžvelgti paraštėse. Ataskaitoje labai tikėtinais (daugiau, nei 75 proc. tikimybė) Rusijos veiksmais laikomos pastangos kištis į Kremliui ypač didelį susierzinimą keliančią Sausio 13-osios bylą.

Lietuvos žvalgyba įvertino grėsmes: Rusija keičia taktiką – pasirinkti nauji taikiniai
© DELFI

Tikimasi, kad praėjus keliems dešimtmečiams po kruvinų 1991-ųjų sausio įvykių dešimtims kaltinamųjų galiausiai bus paskelbti nuosprendžiai.

Rusija per savo informacinius kanalus pastaruoju metu ypač aktyviai perša versiją, kad Lietuvos teismo procesas yra politiškai motyvuotas, o 1991-ųjų sausio 13-ąją esą „savi šaudė į savus“. Šią versiją kartojo ir už tokius žodžius jau buvo nuteistas A. Paleckis.

Tačiau, anot VSD ir AOTD, neatmetama, kad gali pasitaikyti provokacijų „prieš buvusius ar esamus Lietuvos valdžios ir teisėsaugos institucijų pareigūnus, susijusius su Sausio 13-osios byla“. Būtent su tokia veikla siejami įtarimai A. Paleckiui ir būriui jo rėmėjų, kurie esą vykdė Rusijos žvalgybos užduotis: rinko informaciją apie Lietuvos teisėjus, kitus pareigūnus, net jų šeimos narius. Be to, su byla susiję svarbūs asmenys, pavyzdžiui, liudytojai galėjo būti viliojami būtent į užsienį.

Pernai nuskambėjęs atvejis, kai Lietuvos rinkoje veiklą pradėjo su Rusijos žvalgyba bendradarbiavusi bendrovė „Yandex“, kurios programėle Lietuvos pareigūnai primygtinai pataria nesinaudoti dėl joje galimai esančių saugumo spragų, nepaminėtas. Tačiau taip pat pernai įsigaliojęs Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas, kuriuo remiantis galima suabejoti investuotojų atitikimu nacionalinio saugumo interesams, išskirtas atskiru skyriumi.

Viena vertus, tai - ne naujiena, mat VSD dar pavasarį įspėjo, kad į šalyje sparčiai augantį finansinių technologijų sektorių taikosi įmonių, kurių ryšiai priešiškose valstybėse neatitinka nacionalinio saugumo interesų. Tačiau šį kartą paminėtas ir ataskaitoje neįvardytos Lietuvos įmonės atvejis.

Šią įmonę įsigijo ES registruota investicinė kompanija, kuri priklauso holdingui AFK „Sistema“. Kompanijai vadovauja Rusijos oligarcho Vladimiro Jevtušenkovo sūnus Feliksas, o pati AFK „Sistema“ kontroliuoja įmonių grupę „Kronštadt“, kuri prieš keletą metų laimėjo naujų elektroninių kartografinių duomenų centrų įrengimo konkursą.

Tokius kriterijus atitinka vienas žinomas atvejis. 2017-siais AFK „Sistema“ holdingo bendrovė „Sistema Finance“, registruota Liuksemburge iš su Gediminu Žiemeliu siejamos „Avia Solutions Group“ įsigijo pusę Lietuvos bepiločių orlaivių operatoriaus „Laserpas“ akcijų už 2,6 mln. eurų.

Lėktuvų angaras
Lėktuvų angaras
© Bendrovės archyvas

Pati „Avia solutions group“ ir jos antrinė įmonė „FL Technics“ jau buvo sulaukusios VSD dėmesio po to, kai „FL Technics“, rekomendavus Lietuvos žvalgybai, buvo išbraukta iš NATO konkursų dalyvių sąrašo. Tuomet VSD ir AOTD išvada buvo vieninga: vienintelis „FL Technics“ akcininkas, įmonė AB „Avia Solutions Group“, yra susijęs su Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybomis. Apie tai praėjusį pavasarį skelbė ir DELFI. Lyg tyčia pernai rugpjūtį „Avia solutions group“ paskelbė parduodanti 50 proc. „Laserpas“ akcijų.

Tuomet VSD ir AOTD išvada buvo vieninga: vienintelis „FL Technics“ akcininkas, įmonė AB „Avia Solutions Group“, yra susijęs su Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybomis. Apie tai praėjusį pavasarį skelbė ir DELFI. Lyg tyčia pernai rugpjūtį „Avia solutions group“ paskelbė parduodanti 50 proc. „Laserpas“ akcijų.

Visa tai gali skambėti kaip painios ir nekaltos sąsajos. Vis dėlto AFK „Sistema“ yra viena didžiausių Rusijos telekomunikacijos, IT sektoriaus, elektronikos, bankinio sektoriaus bendrovių, kuriai priklauso žiniasklaidos, naftos gavybos, farmacijos bendrovių akcijos. Tarp jų – ir „Kronštadt“.

Ataskaitos sudarytojų duomenimis, „Kronštadt“ kuria elektroninių kartografinių duomenų sistemą, leidžiančią panaudoti duomenis, kuriant „realaus mūšio lauko“ simuliatorius ir planuoti karinius veiksmus. Įmonė taip pat kuria belipočius orlaivius bei jų valdymo sistemas, programinę įrangą geografinei informacijai rinkti, apdoroti.

Lietuvos žvalgyba įvertino grėsmes: Rusija keičia taktiką – pasirinkti nauji taikiniai
© VSD

Darbus, kurie numatyti Rusijos ginkluotųjų pajėgų perginklavimo programoje, kontroliuoja V. Putinui asmeniškai pavaldi komisija, tad nenuostabu, kad „Kronštadt“ vykdo tiesioginius Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) užsakymus.

Tad galimybė įsigyti ES registruotų įmonių priedangą yra ypač vertinga – galima pasinaudoti tokios įmonės veikla ir užmaskuoti duomenų Rusijos ginkluotosioms pajėgoms bei žvalgybos tarnyboms rinkimą. Pastarąjį darbą jau kelerius metus atlieka būtent rusiški bepiločiai žvalgybos orlaiviai, kurie nepastebėti ir žemame aukštyje vis dažniau nelegaliai kerta Lietuvos sieną.

Ataskaitoje jau pateiktas atvejis, kai 2016 m. Lietuvos teritorijoje „aptiktas“ su Rusijos žvalgyba siejamas bepilotis orlaivis panašus į tą, kurie buvo naudojami rusų specialiųjų tarnybų Ukrainoje ir Sirijoje. Iš išorės panašus į Rusijos karinių pajėgų naudojamą „Orlan 10“ šis orlaivis surinktas iš keliose šalyse pagamintų komponentų ir naudoja rusišką programinę įrangą.

Lietuvos žvalgyba įvertino grėsmes: Rusija keičia taktiką – pasirinkti nauji taikiniai
© VSD

Jis skirtas žemės paviršiaus objektų fotografavimui – įtaisyta net 12 skirtingų kamerų. VSD ir AOTD ataskaitoje pateikta orlaivio nuotrauka, kurioje matomas beveik nepažeistas orlaivis su išskleistu parašiutu.

Tačiau dabar manoma, kad tokius kartografavimo darbus Rusijos žvalgybos tarnybos siekė atlikti pačių lietuvių rankomis: paminėta, bet neįvardyta Lietuvos įmonė, kuri kaip tik užsiima aeroskenavimo ir kartografavimo veikla Lietuvoje bei kitose ES šalyse, rinkdama informaciją sraigtasparniu ar bepiločiais orlaiviais, pradėjo bendradarbiavimą su „Kronštadt“ akcininke.

Būtent tai įžiebė raudonas lemputes Lietuvos kontržvalgybininkams – pernai priimtas sprendimas „pripažinti investuotoją neatitinkančiu Lietuvos nacionalinio saugumo interesų“, mat „Lietuvos jurisdikcijoje veikianti įmonė dirba nacionaliniam saugumui užtikrinti strategiškai svarbiame ūkio sektoriuje“.

„Rusija siekia surinkti daugiau kartografinių duomenų, kurie leistų efektyviai panaudoti naujas raketų paleidimo sistemas“, – bendradarbiavimo pavojų lakoniškai apibūdino kontržvalgybininkai. Naujoms rusų raketų paleidimo sistemoms – tiek „Iskander M“, tiek „Kalibr“, kurių pajėgumai stiprinami prie Lietuvos sienos, būtinos ne tik tikslios koordinatės, bet ir kiti naujausi kartografiniai duomenis.

Lietuvos žvalgyba įvertino grėsmes: Rusija keičia taktiką – pasirinkti nauji taikiniai
© AP/Scanpix

Tiksliai vietovę pagal įvairius duomenis „atpažįstančios“ raketų taikymosi sistemos gali smogti taikiniams iš už didelio atstumo – laivuose dislokuotų arba iš oro paleidžiamų „Kalibr“ veikimo nuotolis – apie 2,5 tūkst. km. Rusijai pasitraukus iš INF sutarties V. Putinas užsiminė, kad ateityje numatoma ir iš sausumos paleidžiamų „Kalibr“ versija.

Karinės agresijos rizika mažėja, pajėgumai auga

Tokie vertinimai į antrą planą nustumia pastaraisiais metais vieną svarbiausių Rusijos keliamos grėsmės veiksnį – karinę galią ir jos panaudojimą.

Ataskaitoje galima įžvelgti paradoksą: viena vertus pabrėžiama, kad pernai Rusija toliau stiprino savo gebėjimus vykdyti kovos veiksmus per 24-48 valandas nuo įsakymo gavimo, o taip pat ir pačius karinius pajėgumus, taip pat šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje.

Antra vertus, pažymima, kad „didėjantys Baltijos valstybių nacionaliniai ir regione dislokuoti NATO kariniai pajėgumai labai mažina tikimybę, kad Rusija ryšis panaudoti karinę jėgą prieš Baltijos šalis“.

Taip pat priduriama, kad „Aljanso kariniai pajėgumai potencialaus karinio konflikto atveju mažina Rusijos galimybes jį lokalizuoti ir greitai baigti sau tinkama linkme, išvengiant plataus NATO įsitraukimo“.

NATO tarptautinis batalionas Lietuvoje
NATO tarptautinis batalionas Lietuvoje
© KAM

Vis dėlto toks vertinimas neturėtų priversti itin atsipalaiduoti, mat gali išaugti netyčinių, atsitiktinių incidentų rizika. Pavyzdžiui, dokumente prognozuoja, kad jau šiais metais suaktyvės „Lietuvos kariniam saugumui ypač svarbūs procesai Kaliningrado srityje, kur karinė grupuotė nuosekliai stiprinama“.

Nuo 2016-ųjų Kaliningrade sustiprinti atkirtimo ir izoliavimo, vadinamieji A2/AD pajėgumai – ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos kompleksai S-400 (raketų skrydžio nuotolis – iki 400 km), nuo pernai Baltijos jūros pakrantėje dislokuoti priešlaiviniai kompleksai „Bastion“ ir Bal“ (antvandeninius taikinius gali naikinti atitinkamai 130 km ir 300 km.

Be kitų pajėgumų užsimenama apie didelio amunicijos sandėlio ir branduolinių ginklų saugyklos sukūrimą vakarinėje Kaliningrado dalyje.

Pastarasis veiksnys patvirtina ne vienerius metus sklandžiusius įtarimus, kad Rusija jau dislokavo arba ketina dislokuoti branduolines galvutes, skirtas Kaliningrade nuo 2017-ųjų dislokuotiems balistiniams raketiniams kompleksams „Iskander M“. Šių raketų nuotolis – 500 km.

S-400
S-400
© DELFI

Šalia Lietuvos esančiame Sovetske (Tilžėje) perdislokuojama motošaulių brigada, o pasienyje (ties Kudirkos Naumiesčiu) esančiame Rusijos Dobrovolskio poligone stebimas karinis suintensyvėjimas, o tai, anot ataskaitos autorių „neigiamai veikia Lietuvos saugumo aplinką, didina net ir netyčinių incidentų riziką“.

Toks pastebėjimas ironiškas, mat panašiai apie incidentų riziką pernai trimitavo Kremliaus informaciniai kanalai, bauginę amerikiečių neva keliama grėsmę Kazlų Rūdos poligone. Bet ir tai – dar ne viskas.

„Jau artimiausioje perspektyvoje Kaliningrado srityje ketinama sukurti dar vieną kovinį vienetą – tankų pulką. (...) Kaliningrade ketinama didinti jūrų aviacijos pajėgumus. Atkuriant du aviacijos pulkus – naikintuvų ir jūrų šturmo aviacijos (bombonešių)“, – rašome antradienį paviešintame dokumente.

Ir išties, dar praėjusį savaitgalį Rusija kaip tyčia paskelbė Kaliningrade formuojanti naujus pajėgumus. Gusevo mieste (Gumbinėje) suformuotas naujas 11-asis atskirasis tankų pulkas, priskirtas prieš 3 metus suformuotam 11-am armijos korpusui.

Be to, kaip ir tikėtasi, atkurtas 689-asis gvardijos naikintuvų pulkas, kuris buvo išformuotas 2010 metais. Be Kaliningrade dislokuotų (atnaujintame Čkalovsko kariniame aerodrome, kuris po modernizacijos gali priimti ir bombonešius Tu-22M3) 12 atakos lėktuvų Su-24, 14 naikintuvų Su-27P ir kelių Su-30SM suformuotas pulkas turėtų gerokai sustiprinti šios karinės grupuotės pajėgumus – trijose naujose pulko eskadrilėse gali būti iki 36 naikintuvų. Iš pradžių Su-27SM, o vėliau ir pažangesnių Su-35.

Lenkijos tarptautinių santykių instituto ekspertai dar sausio mėnesį pabrėžė, kad tokie Rusijos veiksmai taps iššūkiu stipriausioms regione Lenkijos karinėms oro pajėgoms ir ypač Lietuvoje veikiančiai NATO oro policijos misijai. Įprastai pastarojoje misijoje vienoje rotacijoje dislokuojama po keturis naikintuvus Zoknių ir Emario oro pajėgų bazėse, tačiau misija kartais sustiprinama dar keturiais papildomais naikintuvais.

Taip daroma reaguojant į vis pasikartojančias Rusijos karinių oro ir laivyno pajėgų provokacijas virš Baltijos jūros. Neatsitiktinai sausio pabaigoje vienas Rusijos karo lakūnas savo paskyroje paviešino, kaip spėjama, dar 2017 metais užfiksuotą incidentą virš Baltijos jūros.

Vaizdo įraše matomas vienas iš Lietuvoje dislokuotų JAV karinių oro pajėgų naikintuvų F-15, kuris skrenda šalia Rusijos, kaip teigta, vyriausybinio orlaivio, priklausančio specialiai eskadrilei „Rosija“. Šios eskadrilės lėktuvais Tu-134, Tu-154 ar Il-76 naudojasi aukščiausia Rusijos karinė ir politinė vadovybė – nuo prezidento, ministrų iki aukštų karinių pajėgų karininkų.

JAV naikintuvą staiga perėmė rusų naikintuvas Su-27, agresyviu ir pavojingu manevru privertas amerikiečių pilotą staigiai keisti kursą.

Lietuvos žvalgyba įvertino grėsmes: Rusija keičia taktiką – pasirinkti nauji taikiniai
© Stopkadras

Rusijos socialinėje ir Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje žaibiškai išplitęs vaizdo įrašas sukėlė susižavėjimo bangą – esą „šaunusis rusų pilotas nuvijo NATO įsibrovėlį“, nors iš tikrųjų F-15 skrido saugiu kelių šimtų metrų atstumu, o rusų naikintuvo manevras galėjo baigtis susidūrimu.

Panašus incidentas kilo ir 2017-ųjų birželį, kai Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu gabenęs orlaivis Tu-154 sulaukė NATO oro policijos naikintuvų F-16 dėmesio.

Lenkų naikintuvą pasivijęs Su-27 įsiterpė NATO ir S. Šoigu orlaivių, demonstratyviai parodė savo ginkluotę – Kremliaus žiniasklaida tada taip pat trimitavo, kad „mūsų naikintuvas nuvijo NATO naikintuvą nuo ministro lėktuvo“.

Be to, amerikiečius neleistinu priartėjimu prie Rusijos vyriausybinio orlaivio apkaltinę rusai patys nesyk užfiksuoti išdarinėjantys pavojingus triukus šalia NATO lėktuvų. 2015-siais rusų naikintuvas Su-27 praskriejo visai šalia Portugalijos žvalgybinio orlaivio PC-3 „Orion“, kurio įgula užfiksavo ir paviešino incidentą.

Pernai sausį JAV žvalgybinį lėktuvą EP-3 tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros nesaugiai perėmė rusų naikintuvas, 2016-ųjų balandį virš Baltijos jūros rusų naikintuvas nesaugiai praskriejo virš JAV karo laivo „USS Donald Cook“, o kiek vėliau pavojingai manevravo šalia kito JAV žvalgybinio lėktuvo RC-135.

Panašių incidentų, kai rusų naikintuvai provokavo JAV žvalgybinius orlaivius nuo 2015-ųjų užfiksuoti bent penki. Visais atvejais rusų naikintuvų pilotai elgėsi itin agresyviai, skrisdami vos keli metrai nuo didesnių NATO orlaivių, taip iššaukdami padidintą susidūrimo ar mažų mažiausiai turbulencijos riziką. Kita vertus, būtent tokie JAV ir kitų sąjungininkių žvalgybiniai orlaiviai nuolat sukiojasi tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros ir regione virš NATO valstybių – Lenkijos ir Baltijos šalių, stebėdami Rusijos karinį aktyvumą Kaliningrado srityje.

Pastebėjo ir Kinijos žvalgybinę veiklą

Dar vienas skyrius skirtas Kinijos žvalgybos interesų Lietuvoje laukui. Ir nors šis skyrius itin glaustas, vien pats augančios Kinijos galios paminėjimas yra vertas dėmesio. Ataskaitoje pažymima, kad „Kinijos žvalgybos ir saugumo tarnybų veikla agresyvėja ne tik kitose NATO ir ES šalyse, bet ir Lietuvoje“. Čia jau veikia dvi Kinijos žvalgybos tarnybos – Karinės žvalgybos direktoratas ir Valstybės saugumo ministerija. Vien pastarojoje darbuojasi per 100 tūkst. žmonių.

Ataskaitoje pažymima, kad kaip ir kitų šalių žvalgybininkai, kinai „tradiciškai veikia su diplomatine priedanga, taip pat išnaudoja Kinijos vyriausybės finansuojamus Konfucijaus institutus, Kinijos įmones ir naujienų agentūras, naudojasi užsienyje studijuojančiais kinų studentais“.

„Kinijos žvalgyba veiklą Lietuvoje daugiausiai orientuoja į Kinijos vidaus politinių problemų sprendimą, pavyzdžiui, siekia, kad Lietuva neremtų Tibeto ir Taivano nepriklausomybės bei nekeltų šių klausimų tarptautiniu lygiu.

Be to, Kinijos žvalgyba turi platesnių interesų Lietuvoje – ją domina vidaus ir užsienio politika, ekonomika, gynybos sektorius, Lietuvos piliečiams prieinama informacija apie įvairių šalių tarptautinio bendradarbiavimo su Kinija projektus, ateities planus. Per Lietuvos piliečius Kinijos žvalgyba siekia gauti neviešos ar įslaptintos ne tik Lietuvos, bet ir ES institucijų bei NATO informacijos“, – rašoma ataskaitoje.

Lietuvoje Kinijos žvalgyba ieško sprendimo priėmimo galią turinčių asmenų, tų, kurie simpatizuoja Kinijai ir trinčių politinio poveikio svertų, siekia juos paveikti duomenimis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją, apmoka ten organizuojamus mokymus.

Lietuvoje Kinijos žvalgyba ieško sprendimo priėmimo galią turinčių asmenų, tų, kurie simpatizuoja Kinijai ir trinčių politinio poveikio svertų, siekia juos paveikti duomenimis, nemokamomis kelionėmis į Kiniją, apmoka ten organizuojamus mokymus.

O suteiktas dovanas ir paslaugas Kinija linkusi vertinti kaip įpareigojančias palaikyti Kinijai naudingus politinius sprendimus. Ir nors pažymima, kad per „Kinijos žvalgų apmokėtas keliones į Kiniją Lietuvos piliečiai yra verbuojama“, konkrečių duomenų apie tokią veiklą nepateikiama. Tiesa, neabejojama vienu: Kinijos žvalgybinė veikla Lietuvoje plėsis.



Iniciatyva DEMASKUOK.LT vienija žiniasklaidą, visuomenę ir valstybę, siekiant atskleisti dezinformaciją, kuri vis dažniau platinama naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose.

Pastebėjai dezinformaciją? Nelik abejingas!

Pranešk
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(140 žmonių įvertino)
3.3786
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Pravieniškių mafija. Išskirtinė „kamorai“ vadovavusio Kauno „bachūro“ išpažintis (1)

Pravieniškių pataisos namuose įkalinti Kauno organizuotų nusikalstamų grupuočių nariai...

„Ogmios miestas“ turės dvynį: Vilniuje išdygs milžiniškas išparduotuvių centras (81)

Po kelerių metų Vilniuje, prie vakarinio aplinkkelio, turėtų iškilti dar vienas prekybos ir...

Vladimiras Laučius. Lietuva, nekenčianti Lietuvos: kuo virto runkelių ir elito kova (605)

Trečias nepriklausomybės dešimtmetis pasižymėjo savitu paradoksu: Lietuvoje mažėjo tikros...

Atgal į Didžiąją Britaniją besiveržianti ISIS nuotaka: nesigailiu papildyta (74)

2015-ųjų vasarį trys moksleivės iš Betnal Grino Londone Gatviko oro uoste įlipo į „ Turkish...

Jaunas mokytojas: ne kartą mokiniams sakiau, kad išvyksiu vaškuoti banglenčių į šiltus kraštus (4)

Daugiau nei prieš penkerius metus mokytojauti pradėjęs Alius Avičininkas svarsto, kad grįžti...

Lietuvė su siaubu prisimena gimdymą Airijoje: Cezario operaciją darė nespėjus suveikti vaistams (121)

Šiandien mitybos specialistė, verslininkė Indrė Trusovė su šypsena prisimena savo gyvenimą...

Naujausio tyrimo išvadose paskelbta – ar iš tiesų kavą gerti sveika? (7)

Taip, sveika . Tad negaiškite, įsipilkite į puodelį kvapnaus gėrimo, o po to dar kartą ir net...

Pasirašyti už kandidatus galima – tik reikia kantrybės: bando gerinti situaciją atnaujinta (157)

Gyventojams užplūdus elektroninį portalą rinkejopuslapis.lt, kuriame galima elektroniniu būdu...

Pirmą kartą legendinėje televizijos laidoje „Robinzonai“ pamatyta šalis šiandien tampa svajonių atostogų kryptimi

Didžioji dalis lietuvių egzotiškosios Malaizijos laukinius paplūdimius prieš beveik du...

Prognozė: beveik pusę europarlamentarų vietų Lietuvoje gaus „valstiečiai“ (96)

Beveik pusę europarlamentarų vietų Lietuvoje po gegužę vyksiančių rinkimų susižers Lietuvos...