Ketvirtadienį Lenkijos Seime buvo planuojama svarstyti įstatymo „Dėl draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką pastatų, objektų ir viešojo naudojimo įrenginių pavadinimuose“ pataisas. Jose be kitų totalitarine santvarka vadinamas ir lietuviškas nacionalizmas. Pašiurpę Lietuvos diplomatai ir istorikai dar viliasi sveiko proto pergalės.
Lenkai protestuoja prie Lietuvos ambasados Varšuvoje (PAP nuotr.)
© PA Wire/Scanpix

Lenkijos Seime pateikto įstatymo projekto 1 str. 3 dalyje teigiama: „Kita totalitarine santvarka laikomi, ypatingai fašizmas, vokiškas nacizmas, ukrainietiškas ir lietuviškas nacionalizmas, prūsiškas, rusiškas ir vokiškas militarizmas“.

Toks sugretinimas, Lietuvos ambasados teigimu, yra nepriimtinas. Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas netgi pareiškė, kad Vilnius gali imtis griežtų priemonių – „atšaukti ambasadorių konsultacijoms“. Paprastai išvertus iš diplomatinio žargono toks žingsnis laikomas itin griežta protesto forma.

Tiesa, kilus triukšmui įstatymas buvo išimtas iš darbotvarkės. Tačiau vien jo atsiradimą Lietuvos diplomatai laiko skandalingu.

Iniciatyva kilo Lenkijos aukštuosiuose parlamento rūmuose – Senate, o valdančiųjų dominuojami Seimo komitetai pateikė įvairių pataisų. Pataisų pranešėju įvardijamas Jacekas Kurzepa – valdančiosios Jaroslawo Kaczynskio partijos „Teisė ir Teisingumas“ narys.

Prie dokumento taip pat pasirašė tai pačiai partijai priklausantis Arkadiuszas Czartoryskis bei anksčiau šiai partijai priklausęs, o vėliau su dešiniųjų itin konservatyvių ir netgi radikalių pažiūrų Pawlo Kuziko palaiminimu iškeltas Andrzejus Maciejewskis.

Būtent šių asmenų dėka dokumente atsirado minėta nuostata, kuri į vieną krūvą suplaka fašizmą, vokišką nacizmą, ukrainietišką ir lietuvišką nacionalizmą, rusišką ir netgi seniausiai išblėsusį vokiškas militarizmą.

„Tikrai puikus įstatymas, tik dar reikėjo įrašyti lenkiškąjį nacionalizmą, – ironizavo Lietuvos istorikas Alvydas Nikžentaitis. Anot jo, Lenkijos Seime pirmą kartą po 1989 metų yra daug nacionalistų, kurie neslepia savo pažiūrų. – Iš tokių veikėjų kažko panašaus tikėtis būtų logiška, bet kartu tai yra absoliuti nesąmonė“.

Lietuvos istorikai apie Lenkijos parlamentarų akibrokštą: kvailystei ribų nėra
© DELFI / Andrius Ufartas

Jis nesiryžo spėlioti, kokie lietuviški „nacionalistiniai“ simboliai – ar Vytis, ar Gedimino stulpai galėjo užkliūti įstatymo projekto autoriams. Juo labiau, kad minėtieji simboliai, anot A. Nikžentaičio, Lenkijoje šie simboliai kaip tik yra gerbiami.

Tuo tarpu ukrainietiški simboliai, ypač Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) simboliai Lenkijoje yra niekinami, o prieš ukrainiečius lenkų nacionalistai netgi naudoja smurtą. A. Nikžentaičio teigimu, nacionalistinių išpuolių Lenkijoje padaugėjo, o valdžia tai toleruoja, todėl panašių prieš kitataučius nukreiptų veiksmų gali daugėti.

Panašiai kalbėjo ir Vilniuje viešintis vienas garsiausių šiuolaikinės Lenkijos istorikų, Tarptautinių reikalų instituto direktorius Slawomiras Debskis. Jis DELFI taip pat tikino, kad tokia iniciatyva gretinti fašizmą, nacizmą su lietuvių nacionalizmu yra nesąmonė.

"Senate atsiranda įvairių iniciatyvų, būtent todėl mes ir turime kelis svarstymus Seime. Gerai, kad pastebėjo ir išėmė visą svarstymą iš darbotvarkės", - teigė istorikas.

„Kvailystei ribų nėra. Taip siekiama pakenkti Lietuvos- Lenkijos santykiams. Mes nestatome paminklų lietuviams, kurie žudė lenkus, kad ir Glitiškėse. Priešingai, Lietuvoje yra Armijos Krajovos atminimo ženklai, nors kaip žinia buvo Dubingiuose keršto akcija prieš lietuvius“, – antrino kitas Lietuvos istorikas, parlamentaras Arvydas Anušauskas.

Jo manymu, lietuviškam nacionalizmui norima priskirti Antrojo pasaulinio karo metu buvusius nacių kolaborantus.

„Pamenu, kaip Seinuose sunkiai skynėsi kelią paminklas Antanui Baranauskui. Po tokio įstatymo, matyt, tokio paminklo išvis būtų neįmanoma pastatyti“, – sakė A. Anušauskas.

Vis dėlto, A. Nikžentaičio manymu, vargu ar toks įstatymas Lenkijos Seime gali būti priimtas.

"Tikiuosi, kad sveikas protas nugalės. Šiek tiek nustebčiau, jei įstatymas būtų priimtas, net jei tendencijos priėmimui ir palankios", - sakė A. Nikžentaitis, pridūręs, kad Lenkijos dešiniosios jėgos ne taip jau ir smarkiai skiriasi nuo Rusijos valdančiųjų.



Pastaruoju metu pasaulio socialiniuose tinkluose vis dažniau platinamos melagingos „naujienos“ ir sąmoninga dezinformacija. Jos klaidina, skleidžia paniką, atneša realių nuostolių ir todėl yra pavojingos. Išvalykime viešąją erdvę drauge: nepasitikėkite melagingomis „naujienomis“ – kilus įtarimui praneškite apie jas DELFI redakcijai, o mūsų žurnalistai jas patikrins.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Naujojo prezidento beieškant: ryškėja paprastų žmonių ir elito pasirinkimas (17)

Lietuvos gyventojai prezidento poste šiuo metu norėtų matyti tris vyrus – premjerą Saulių...

Gydytojas žino, ką pakeisti, kad laimingesni būtų tiek medikai, tiek pacientai (94)

Mano Idėja Lietuvai – padaryti taip, kad pacientai , kuriems iš tikrųjų reikia...

Reketininkams pasipriešinęs kaunietis papasakojo, kaip sulaukė keršto ir bėgo iš Lietuvos namuose vyras turėjo pinigų kambarį (158)

Kai dauguma išvykusių iš Lietuvos pradeda pasakoti savo istorijas, dažniausiai sako, kad...

Orai: į šalį užsuks žiema (4)

Pirmomis savaitės dienomis rudeniškus orus keis žiemiški: sparčiai atšals, o lietų keis...

Diatlovo perėjos incidentas: kraują stingdanti mįslinga istorija (111)

1959 metų sausį 23 metų Igoris Diatlovas aštuonių jaunų Sovietų Sąjungos žygeivių grupę...

Sutrypto „Žalgirio“ treneris pratrūko žaibais: reikėtų išvaikyti pusę komandos (18)

Labai abejotina, ar fiasko rudenį patyrusio Vilniaus „Žalgirio“ kapitono tiltelį ateinantį...

Aukso amžius baigiasi: laukia kitokių degalų kainų (186)

Kilus neramumams Saudo Arabijoje – ramybės nėra ir naftos rinkoje. Ekonomistai ir degalų...

Blogiausiai dirbančiu ministru gyventojai išrinko Verygą (249)

Negebėjimas susitvarkyti su Gedimino kalno irimu – tikrai ne vienintelė priežastis, kodėl...

Žadėjo, kad dirbs ūkyje, bet pateko į sekso vergiją: emigrantės pasakoja siaubingus dalykus (134)

Vos baigusios mokyklą jos emigravo, tikėjosi pradėti dirbti ūkyje, tačiau pateko į tikrų...

Pripažino: dėl Gedimino kalno buvo gaištamas laikas (124)

21-as mėnuo – maždaug tiek laiko praėjo nuo tada, kai Gedimino kalnas akis badančiomis...