Nuo praėjusio antradienio, kai Lietuvos žydų bendruomenė priėmė prieštaringai vertinamą sprendimą uždaryti Vilniaus sinagogą iki penktadienio, kai ji vėl atvėrė duris, galima buvo susidaryti įspūdį, kad praėjus beveik 8 dešimtmečiams po šiurpių Holokausto įvykių Lietuvoje vėl persekiojami žydai, šlovinami naciai.
Bent jau tokį dramatišką ir įtampos kupiną vaizdą bandė sudaryti Kremliaus kontroliuojami portalai „Kompravda“, „Eadaily“, „Obzor“ ir aktyviausiai šia tema pasisakęs „Rubaltic“. Daugumoje kelių dienų įvykius apibūdinančių žinučių bandyta žaisti faktine informacija ir manipuliuoti išankstinėmis skaitytojų nuostatomis hiperbolizuojant situaciją.
„Lietuvoje nacionalistai stumia žydus į pogrindį“, „Neonaciai grasina Lietuvos žydų bendruomenei“, „Grabauskas: neonaciai iš Lietuvos Seimo prisideda prie antisemitizmo kurstymo“ – tai tik dalis antraščių, kurios pristatė įvykius Lietuvoje.
Lietuvos vadovybę kaltino abejingumu
Visuose minėtuose tekstuose buvo žaidžiama ta pačia faktine medžiaga, išryškinant kai kuriuos tiesiogiai ar tik menamai su aprašomais įvykiais susijusius naratyvus – menamą Lietuvos valdžios atstovų reakcijos į grasinimus žydų bendruomenei stoką, profesoriaus Vytauto Landsbergio viešą pareiškimą socialiniame tinkle „Facebook“, kuomet profesorius kreipėsi į lietuvius, ragindamas juos išlikti tolerantiškais žydų atžvilgiu, dėl Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos nuėmimo vykusią protesto akciją ir partizanų bei jų atminties klausimą.
„Norime atkreipti dėmesį į tai, kad valstybės institucijos ir departamentai iki šiol nesureagavo į nacionalinio priešiškumo eskalavimą. Norėtume išgirsti Lietuvos vadovybės nuomonę ir aiškią poziciją, ar Lietuvoje ir toliau bus toleruojama vieša propaganda, remianti žydų naikinime dalyvavusių asmenų pagerbimą, vadovaujantis vienos politinės jėgos primesta nuomone,“ – „Rubaltic“ rugpjūčio 8 d. publikuotame tekste cituojama F. Kukliansky.
Ta pati frazė, cituojama lietuviškuose portaluose, skamba kiek kitaip ir joje nėra užsimenama apie tai, kad iki šiol žydų bendruomenė nesulaukė oficialios Lietuvos vadovų pozicijos šiuo klausimu, nes ši pozicija buvo išsakyta.
Išgirdus apie žydų bendruomenės nuogąstavimus dėl saugumo, Vilniaus meras Remigijus Šimašius viešai patvirtino, kad Vilnius yra saugus miestas įvairių tautybių ir religijų žmonėms ir pažadėjo dėti visas pastangas saugumui mieste užtikrinti. Panašią poziciją išsakė ir ministras pirmininkas Saulius Skvernelis – jis pareiškė, kad neapykantos kurstymas Lietuvoje nebus toleruojamas ir, reikalui esant, tuo pasirūpins teisėsaugos institucijos.
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos reakciją Kremliaus ruporai įvardijo kaip neapibrėžtą ir miglotą, nors iš tiesų prezidentas tautai pasiuntė aiškią taikos siekio žinutę – „Lietuva visada pasižymėjo kaip labai tolerantiška valstybė, kurioje po vienu stogu gali sugyventi daugybė tautybių. Aš esu šventai įsitikinęs, kad taip bus ir dabar, taip bus ir ateityje,“ – žurnalistams komentavo G. Nausėda, pakvietęs nekurstyti aistrų dėl lentelių.
Rado progą įgelti Landsbergiui
Į sudėtingą žydų bendruomenės situaciją neva nereaguojantys valdžios atstovai – tik dalis Kremliaus įpiršti bandomos istorijos, kita dalis – neva antisemitinės neonacius remiančios Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos įvaizdis („Ilgalaikė TS-LKD vykdyta politika duoda vaisių: atmosferoje, kurioje viešpatauja neapykanta, Lietuvos žydai nebegali jaustis saugomi“, – rašoma portale „Rubaltic“).
Siekiant pagrįsti šią nuostatą, pagrindiniu argumentu tapo V. Landsbergio antisemitiniu įvardijamas „Facebook“ paskyroje pasidalintas eilėraštis, kuriame Šv. Mergelė Marija pavadinama „žydelka“.
Nors Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė F. Kukliansky ir pabrėžė, kad minėta vieša žinutė ją įžeidė, iš tiesų eilėraštyje buvo užfiksuotas visai priešingas prasminis krūvis – V. Landsbergis pranešimu siekė paskatinti lietuvius būti tolerantiškais Lietuvos žydams ir minėta žinute neketino nieko įžeisti.
Artimas profesoriaus bičiulis Emanuelis Zingeris taip pat pripažino lingvistinę profesorius klaidą – žodis „žydelka“ pagrįstai galėjo įžeisti jautrią Lietuvos žydų bendruomenę, tačiau taip pat pabrėžė pritariantis, kad „jis bandė visus įspėti nekaitinti atmosferos, pagalvota su geranoriška ironija, intencija teisinga, bet galiausiai nesėkmingai pavartotas prasčiokų vartojamas žeminantis žodis.“
Profesorius sulaukė neapykantos žodžių ir už tai, kad susiejo F. Kukliansky veiksmus su Putino Rusijos vykdoma politika. „Griežčiausius komentarus, kaip ir reikėjo tikėtis, išsakė Lietuvos politikos „patriarchas“ Vytautas Landsbergis. Tiesą sakant, jo konservatorių partija buvo pripažinta kalta dėl užgauliojimų vykdant antisemitinę propagandą ir garbstant su žydų naikinimu susijusius karo nusikaltėlius. Bet Landsbergis yra linkęs kaltinti LŽB vadovę, kuri konflikte neva palaiko Kremliaus pusę“, – straipsnyje aiškina žinomas Kremliaus „trolis“ Aleksejus Iljaševičius.
V. Landsbergio pavardė – ne vienintelė nuskambėjusi propagandiniuose naujienų portaluose. Antisemitizmu kaltinami ir kiti TS-LKD nariai – Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas. Apie politikų neva neonacistines pažiūras portalui „Rubaltic“ pasakojo Algirdo Paleckio įkurto Socialistinio liaudies fronto pirmininkas Giedrius Grabauskas:
„Sinagogos ir kelių Lietuvos žydų bendruomenės biurų patalpų uždarymas nėra atsitiktinumas, žinant, kad pastarąsias dvi–tris savaites pastebima nauja antisemitizmo banga. Aš tuo asmeniškai įsitikinau skaitydamas neonacistiškai nusiteikusių žmonių, tarp kurių yra seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Audronius Ažubalis ir kiti, socialinius tinklus. Socialiniuose tinkluose jie kursto antisemitines aistras ir garbina nacizmą“, – Kremliaus remiamam portalui pasakojo G. Grabauskas.
L. Kasčiūnas ir A. Ažubalis išties aktyviai dalijosi žinutėmis, raginančiomis dalyvauti rugpjūčio 7 dieną Vilniuje prie Karaliaus Mindaugo paminklo vykusioje protesto akcijoje „Apginkime Lietuvos didvyrius“, taip pat išsakė nepritarimą Vilniaus mero sprendimui nuimti Generolo Vėtros atminimo lentą ir pervadinti Kazio Škirpos alėją Trispalvės vardu. Tačiau dėl nesantaikos, antisemitizmo kurstymo ar nacizmo garbinimo bei kitų neteisėtų veiksmų šie politikai kaltinimų nesulaukė. Priešingai, kaltinimų neteisėta veikla dėl lentelės nukabinimo sulaukė pats R. Šimašius.
Savo viešus pasisakymus politikai motyvavo tuo, kad minėti veiksmai „įtvirtina Kremliaus suklastotos Lietuvos istorijos pasakojimą.“
Antisemitizmo tapatinimas su nacionalizmu ir kova už partizanų atminimą – dar vienas Kremliaus propagandiniuose pranešimuose pasikartojantis naratyvas, sistemingai kiršinantis lietuvius ir Lietuvos žydus.
Lietuvos žiniasklaidai LŽB vadovė F. Kukliansky tiesiogiai neįvardijo, kad grasinamo tono laiškus, kurių sulaukė bendruomenė, siuntė žmonės, kovojantys už partizanų atminimo išsaugojimą, tačiau tai nesutrukdė Kremliaus ruporams tiesiogiai susieti šiuos įvykius ir apšmeižti partizanus.
F. Kukliansky supeikė patys žydai
Beveik visuose apie sinagogos uždarymą skelbusiuose tekstuose buvo atkartojami pastarųjų savaičių įvykiai – J. Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentos nuėmimas, sulaukęs ir Briuselio politikos leidinio „politico.eu“ dėmesio, bei K. Škirpos alėjos pervadinimas, pabrėžiant kovotojų už Lietuvos laisvę ryšius su nacių valdžia ir Holokaustu, o už jų atminimo išsaugojimą kovojančius žmones kategoriškai išvadinant antisemitais.
Rugpjūčio 7 dieną, trečiadienį, sulaukus viešo nepritarimo LŽB vadovės F. Kukliansky pareiškimams ir veiksmams, ketvirtadienį nuspręsta vėl atidaryti Vilniaus sinagogą. Vilniuje ir dar 5 kituose Lietuvos miestuose veikiančios žydų bendruomenės supeikė F. Kukliansky sprendimus, įvykdytus be jokio pasitarimo. Būtent F. Kukliansky veiksmai pavadinti nekorektiški ir kurstantys nesantaiką.
Tačiau LŽB vadovės veiksmai sulaukė ir užtarėjų. Juos, kaip puikią atsargos priemonę, siekiant užtikrinti Lietuvos žydų saugumą, pasveikino nacių medžiotoju vadinamas bei prieštaringai vertinamas Simono Wiesenthalio centro Jeruzalėje direktorius Efraimas Zuroffas.
Buvęs lietuvių rašytojos Rūtos Vanagaitės, knygos „Mūsiškiai“ autorės ir vėliau Lietuvos partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą apšmeižusios mylimasis E. Zuroffas 2017 metų spalį mėgindamas įrodyti A. Ramanausko – Vanago ryšius su Holokaustu tvirtino turįs tai liudijančius dokumentus, tačiau šių dokumentų Seimui taip ir nepateikė.