aA
Antrojo pasaulinio karo pradžios 80-osios metinės – tai renginys, į kurį Lenkija kviečia galingiausių pasaulio valstybių ir kaimynių lyderius. Tad rugsėjo 1-ąją Gdanske, kur nuaidėjo pirmieji pražūtingo karo šūviai lankysis ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, ir Lenkijoje šią savaitę su pirmuoju vizitu į užsienį viešėjęs Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda. Bet Vladimiro Putino ten nebus – jo ten niekas nelaukia. Rusijoje dėl to jau kilo isterija.
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas
© Itar-Tass / Scanpix

Iškilmingame renginyje turėtų lankytis ne tik galingiausių pasaulio valstybių – Antrąjį pasaulinį karą laimėjusių šalių vadovai, bet ir pralaimėjusios Vokietijos lyderė Angela Merkel. Kitaip, nei Rusija, Vokietija ne kartą išreiškė apgailestavimą dėl savo vaidmens karo metais ir atsiprašė už sukeltas skriaudas.

Tarp pakviestųjų – JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kurio dalyvavimą jau patvirtino Lenkijos vicepremjeras Jacekas Sasinas, Pranūczijos lyderis Emanuelis Macronas, o taip pat pat – kaimyninių valstybių vadovai.

Tarp jų – ir G. Nausėda, kuris, šią savaitę lankydamasis Varšuvoje, priėmė Andrzejaus Dudos kvietimą. Tuo metu Rusijos prezidentas V. Putinas ne tik nesulaukė kvietimo, bet ir sulaukė paaiškinimo.

Po dešimtmečio V. Putino nebelaukia

„Būtų netinkama minėti ginkluotos agresijos prieš Lenkiją metines dalyvaujant lyderiui, kuris šiandien taip elgiasi savo kaimynės atžvilgiu“, – portalui atvirai pareiškė Lenkijos vicepremjeras.
Tokie pareiškimai atspindi ir tarpvalstybinių santykių atmosferą tarp Rusijos ir Lenkijos.

Pastaroji šalis nuo 2014-ųjų, kai Rusija okupavo ir aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą bei sukėlė karą Donbase, sparčiai stiprina savus pajėgumus ir atvirai įvardija, kad taip daroma dėl galimos Kremliaus agresijos pasikartojimo. Beje, į Gdanską pakviestas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Be to, galima prisiminti, jog prieš dešimtmetį, minint 70-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines, tarp abiejų šalių taip pat tvyrojo šaltukas, bet patys lenkai pamėgino pralaužti ledus ir pakvietė V. Putiną į Gdanską.

Rusijos premjero Vladimiro Putino vizitas Lenkijos mieste Gdanske, kuris turėtų įvykti šių metų rugsėjį minint 70–ąsias Antrojo pasaulinio karo metines, gali nulemti persilaužimą istorinių įvykių vertinime, sakė Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

„Tikimės, kad Rusijos vyriausybės vadovas Vladimiras Putinas atvyks į Gdanską rugsėjo pradžioje dalyvauti Antrojo pasaulinio karo pradžios 70–ųjų metinių minėjimo renginiuose. Putino dalyvavimas rugsėjo 1 dieną būtų persilaužimas mūsų istorinių įvykių vertinime ir peržiūrėjime“, – prieš dešimt metų kalbėjo tuometinis Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas.

Kremlius niršta ant Varšuvos ir kaltina rusofobija: pakvietė Nausėdą ir Trumpą, o Putino – ne
© Reuters/Scanpix

Gdanske pasirodęs V. Putinas gyrė lenkų narsą Antrajame pasauliniame, nusilenkė karo aukoms, tačiau vengė prisiimti atsakomybę už Kremliaus veiksmus – būtent Sovietų sąjunga kartu su nacistine Vokietija 1939-ųjų rugpjūtį pasidalijo Lenkiją ir likusią Rytų Europą liūdnai pagarsėjusio Ribbentropo-Molotovo pakto metu.

O tų pačių metų rugsėjo 17-ąją sovietai įsiveržė į Lenkiją, drauge su naciais įveikdami Lenkiją. Apie 22 tūkst. pasatarosios šalies karininkų, intelektualų ir politikos veikėjų sovietų saugumiečiai šaltakraujiškai sušaudė netoli Katynės. Už šią tragediją V. Putinas tuomet taip pat neatsiprašė, tik abstrakčiai pripažino, kad jo šalis „taip pat padarė klaidų“.

V. Putinui ceremonijos metu įgėlęs Lechas Kaczynskis nė nemėgino vynioti žodžių į vatą ir rugsėjo 17-osios ataką pavadino „dūriu į nugarą. Dūriu, kuris kirtsas iš bolševikinės Rusijos“. Tačiau jau kitais metais po šios ceremonijos pats L. Kaczynskis žuvo, lenkų teigimu, paslaptingomis aplinkybėmis netoli Smolensko, kai sudužo Lenkijos prezidento delegaciją – šalies karinį ir politinį elitą gabenęs lėktuvas. Vėliau Lenkijos tyrėjai pažėrė atvirų kaltinimų Rusijai, kad būtent šios ši šalis atsakinga už katastrofą, o gal net ją sukėlė tyčia.

Lenkų santykiai su Maskva nusirito dar žemiau po to, kai Varšuva ėmė atvirai stiprinti savo karinius pajėgumus, pakvietė amerikiečius – D. Trumpas vizito metu ketina aplankyti tūkstančius JAV karių, dislokuotų Lenkijoje. Būtent JAV kariai bei Lenkijoje dislokuoti amerikiečių priešraketinės gynybos sistemos elementai ypač siutina Rusiją.

Jei mūsų nekviečiate – klastojate istoriją

Bet dabar, po atviro J. Sasino pareiškimo, Kremliaus ruporai, regis, dar labiau įsiuto. „Rusofobija Lenkijoje? Putino nepakvietė į karo pradžios metines“, – taip pavadintą straipsnį Kremliaus kontroliuojamame portale gazeta.ru vėliau citavo daugelis šalies valstybinės žiniasklaidos kanalų bei agentūrų.

Nepamiršdami ir pacituoti J. Sasino paaiškinimą, Kremliaus ruporai stebėjosi, kad esą Varšuva iš pradžių tarsi ir buvo linkusi kviesti V. Putiną – apie tai užsiminė Lenkijos užsienio reikalų ministerija, bet vėliau prezidento kanceliarija norėjo kviesti tik ES bei Rytų partnerystės šalių vadovus. Tarp pastarųjų – ir Baltarusijos ilgametis lyderis Aliaksandras Lukašenka.

Įdomu tai, kad Kremliaus kontroliuojamuose portaluose visur stengiamasi pabrėžti, jog būtent Kremlius svariai prisidėjo prie Antrojo pasaulinio karo pasekmių, viena kurių yra nacistinės Vokietijos sutriuškinimas. Tuo paremtas ir Kremliaus pyktis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija tokį Lenkijos sprendimą nekviesti V. Putino ir ypač motyvus dar kovo mėnesį pavadino „istorijos falsifikavimu“, o tai esą „telieka Lenkijos valdžios sąžinės reikalu“.

„Bet kokie renginiai skirti Didžiojo Tėvynės karo arba Antrojo pasaulinio karo metinėms bet kurioje pasaulio valstybėje be mūsų dalyvavimo negali būti vertinami pilnaverčiais“, – nesikuklindamas pareiškė V. Putino atstovas Dmitrijus Peskovas.

Tiesa, ir jis, ir patys Kremliaus ruporai arba nutylėjo, arba sumenkino faktą, jog būtent Sovietų sąjunga buvo viena Antrojo pasaulinio karo sukėlėjų – šalių agresorių.

Pastaraisiais metais Rusijos užsienio reikalų ministerija uoliai piršo mintį, kad tokia šalimi esą galima laikyti Lenkiją, kuri, pasinaudojusi 1939 Miuncheno suokalbio padėtimi, atsiplėšė sau gabalą Čekoslovakijos – Založės sritį.

Tačiau nei čekai, nei slovakai dėl to šiandien jokių priekaištų Varšuvai nekelia, o vienintelė šalis, susirūpinusi 1938-ųjų įvykiais tuometinėje Čekoslovakijoje lieka Rusija.

Be to, Kremlius itin lakoniškai užsimena apie sovietų veiksmus rugsėjo 17-ąją. Pagal naujai iš sovietinių laikų atgimusią versiją „Rugsėjo 17-ąją į Lenkijai priklausiusias Vakarų Baltarusijos ir Vakarų Ukrainos teritorijas įžengė Raudonoji armija apsaugoti vakarų slavų, nes Lenkija jau nebeegzistavo“.

Kremlius niršta ant Varšuvos ir kaltina rusofobija: pakvietė Nausėdą ir Trumpą, o Putino – ne
© Wikimedia Commons

O už kitokią nuomonę Rusijoje baudžiama. Pavyzdžiui, 2016 m. Rusijoje nuteistas ir 200 tūkst. rublių bauda nubaustas Vladimiras Luzginas vien už tai, kad savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo tekstu, kuriame pažymima, jog „komunistai ir Vokietija drauge įsiveržė į Lenkiją ir pradėjo Antrąjį pasaulinį karą“.

Tai jau ne pirmas kartas pastaruoju metu, kai į pasaulio lyderių renginius V. Putinas tiesiog nėra kviečiamas, o dėl to sulaukiama eilinių Kremliaus pykčio protrūkių. Pavyzdžiui, birželį sąjungininkams minint 75-ąsias išsilaipinimo Normandijoje metines, į iškilmes nepakviestas V. Putinas vėliau to teigė nesureikšminęs.

Tačiau užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vėliau surašė piktą laišką, kuriame tikino, kad vadinamosios D-dienos – 1944-ųjų birželio 5-osios ir paties sąjungininkų išsilaipinimo svarba esą sureikšminama bei „siunčia melagingą žinią apie Antrąjį pasaulinį karą, o tuo pačiu stengiamasi ištrinti Sovietų sąjungos vaidmenį ir iškraipyti istoriją“.

Savo ruožtu, į vadinamosios Pergalės dienos iškilmes gegužės 9-ąją į Maskvą neatvyko nė vienos Vakarų šalies lyderis. Rusija teisinosi, kad niekas esą ir nebuvo kviestas.



Iniciatyva DEMASKUOK.LT vienija žiniasklaidą, visuomenę ir valstybę, siekiant atskleisti dezinformaciją, kuri vis dažniau platinama naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose.

Pastebėjai dezinformaciją? Nelik abejingas!

Pranešk
Kiek esi atsparus dezinformacijai? Pasitikrink:
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(234 žmonės įvertino)
4.4573

Top naujienos

Prognozės jau rodo, kokio gruodžio laukti: šiemet jis bus kitoks mėnesio orų prognozė (29)

Nors lapkritis atsisveikina sniegingomis dienomis, apkritai klimatologai fiksavo gerokai šiltesnį...

Lietuvoje išplitus koronavirusui atsakė, ar galime keliauti pas kaimynus (30)

Lietuva jau kurį laiką pagal sergamumą koronavirusine infekcija ( COVID-19 ) yra raudonojoje...

Avarijoje žuvusios mergaitės mama teisėsaugininkų buvo paversta kaltininke, bet teismas ją išteisino (33)

Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose antradienio pavakarę paskelbtas nuosprendis plačiai...

Dar vienas lietuvis NBA: Deividas Sirvydis pasirašė ilgalaikę sutartį su „Pistons“ (20)

Deividas Sirvydis pasirašė trejų metų trukmės sutartį su NBA klubu. Jis tapo Detroito...

Klaidingai tikina, kad sukūrė antivirusinį vaistą

Jau ne vieną sąmokslo teoriją paviešinusiame tinklapyje „Karžygys Lietuva“ pasirodė dar...

LKL grįžta: Kariniauskas „Juventus“ gretose debiutuoja prieš buvusią komandą – „Nevėžį-Optibet“ tiesioginė transliacija

Po rinktinių pertraukos krepšinio sirgaliai nuotoliniu būdu vėl galės stebėti „Betsafe-LKL“...

Slaugą studijuojantys studentai jaučiasi verčiami atlikti praktiką kovidiniuose skyriuose: Veryga jų nepagailėjo (329)

Vilniaus kolegijos studentai kreipėsi prašydami pagalbos dėl jų esą vertimo nuo lapkričio 30 d....

Nuspręsta: siūlo drausti būriuotis daugiau nei po du ir neleisti prekybos laikinose vietose Veryga perspėja jau dėl trečiosios koronaviruso bangos (722)

COVID-19 liga diagnozuota dar 1187 žmonėms. Be to, infekcija pasiglemžė 19 gyvybių. Ir nors,...

Vokietijoje automobilis taranavo pėsčiuosius, 4 žmonės žuvo, tarp jų – vaikas dar 13 sužeista (112)

Vokietijos Tryro mieste antradienio popietę keturi žmonės žuvo, o dar 15 buvo sužeista, kuomet...

Psichologai paaiškino, kuo šiųmetis šventinis laikotarpis skiriasi nuo kitų: žmonės ieško paguodos

Baigiantis metams, per kuriuos dingsčių pajusti nerimą, švelniai tariant, netrūko, bent prieš...

|Maža didelių žinių kaina