aA
Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje Baltijos šalys jau ne vienerius metus minimus, kaip skurdžios, fašistuojančių nevykėlių, rusofobų ir ES išlaikomos valstybės, kuriose klesti esą rusofobija. Dabar lipinama nauja etiketė: Vilnius tituluojamas trijų šalių prostitucijos sostine.
© DELFI / Ainis Gurevičius


Balandžio 5-ąją pasirodžiusiame lenta.ru straipsnyje, Vladimiras Veretenikovas tikino, kad būtent Vilnius esą „susigrąžina buvusią linksmo miesto šlovę“.

Esą tuo metu, kai po įstojimo į ES iš Lietuvos į užsienį geresnio gyvenimo ieškoti išvyko dauguma prostitučių, jų vietą pakeitusios ukrainietės, baltarusės ir kitos buvusių SSRS šalių prostitutės tikina, kad čia esą puikios sąlygos jų verslui.

„Pajamos čia aukštesnės, baudos – mažesnės, o klientai – padorūs. Be to, Vilniaus istorija susijusi su šia sena, bet iki šiol populiaria profesija“, – rašoma lenta.ru straipsnyje, kurio autorius tikina „išsiaiškinęs“, kad būtent prostitutės grąžina Lietuvos sostinei tariamai buvusią linksmos vietelės šlovę. Tiesa, straipsnio autorius nenurodė, ar pats bent lankėsi Vilniuje.

Kremliaus ruporas apie Vilnių: prostitučių rojus, labiausiai pasileidęs Baltijos šalių miestas
© DELFI

Vietoje to jis cituoja kelis iš konteksto ištrauktus Lietuvos žiniasklaidos portalų straipsnius, parašytus 2009-2018 metais.

Pavyzdžiui, pateikta ištrauka iš Lietuvoje leidžiamo „Ekspress nedelia“ straipsnio, parašyto dar 2009-ųjų kova, kuriame cituojamas Seimo Žmogaus teisių komitete lankęsis Londono policijos klubų ir dorovės padalinių vadas, vyriausiais policijos detektyvas Richardas Martinas.

Jo teigimu, viename Londono rajonų daugiausiai prostitučių buvo būtent iš Lietuvos. Ir net tuomet dar gyvam rusų milijardieriui Borisui Berezovskiui paslaugas esą teikė lietuvė.

„Nestebina, kad Lietuvos seksualinių paslaugų rinkoje susidarė vakuumas, kurį ėmė užpildyti tų šalių piliečiai, kuriais ES kol kas nesidžiaugia“, – rašoma lenta.ru straipsnyje.

DELFI žurnalistą vadina policijos pareigūnu

Čia taip pat pateikiama beveik 2 metų senumo DELFI straipsnio apie reidą viename prostitučių nuomojamame bute ištrauka. Tiesa, komiška tai, jog straipsnio autorius, DELFI žurnalistas Ainis Gurevičius lenta.ru jau cituojamas, kaip „policijos pareigūnas“, komentuojantis dviejų baltarusių prostitučių sulaikymą.

Lenta.ru straipsnyje taip pat užsimenama, kad prostitucija Lietuvoje nors ir uždrausta, vis dėlto užtraukia tik administracinę atsakomybę. Tad su atvykėlėmis prostitutėmis vietos policija esą neturi jokių problemų: pagautos besiverčiančios nelegalia veikla merginos tvarkingai sumoka baudas.

„Kitaip lietuvių organai gali susisiekti su užsienio kolegomis arba dar baisiau – blokuoti Šengeno vizą. Jei mergina įkliūva pirmą kartą, tai, vadovaujantis vietos įstatymais, ji atsiperka minimalia bauda – 43 eurais. Vėliau ši suma išauga iki 144-289 eurų“, – rašoma straipsnyje ir pabrėžiama, kad užsienietes prostitutes tokia lietuvių tvarka ypač tenkina.

„Pas jus tai policija! Jie baudas rašo, pinigų neima, nemokamų paslaugų nepriima, neskriaudžia. Puiki policija“, – vėl cituojamas DELFI straipsnis.

Toks pagarbus elgesys su klientais ir delikatus policijos požiūris, anot lenta.ru autoriaus, esą gali būti ne tik nacionalinio mentaliteto ypatybė.

„Seksualinių paslaugų rinkos grįžimas į Lietuvos sostinę budina miestiečių prisiminimus apie senus gerus laikus“, – tvirtina autorius ir mini 2012 m. portalo 15min.lt straipsnį „Nuodėmių miestas: kelionė po buvusį Vilniaus raudonųjų žibintų kvartalą“.

Cituojama straipsnio autorė Dalia Daškevičiūtė, kuri esą tikina, kad „viskas prasidėjo XV a., kai vietiniai didikai pakviesdavo užsienietes laisvo elgesio merginas likti Lietuvoje“.

„XVII–XVIII a. prostitučių poreikis augo – jų reikėjo užsienio svečiams. Padavėjos, kirpėjos, siuvėjos pradėjo papildomai uždarbiauti – teikti sekso paslaugas. Moterys išlaisvėjo. Žinoma, kad šalia Pilies g. esančios cerkvės XVII a. taip pat kurį laiką veikė viešnamis. Jis buvo įsikūręs smuklėje“, – 15min.lt cituoja lenta.ru autorius.

Primenama, kad „1867 metais Vilniuje veikė 13 legalių viešnamių, kur triūsė 165 kurtizanės“, o XX a. pr. prostitučių Vilniuje jau buvo daugiau, nei pusė tūkstančio“. Vilniaus, kaip prostitucijos sistinės vardą esą patvirtina ir tai, kad į miestą atvykdavo ir iš kitų gubernijų ar net iš užsienio.

Pabrėžiama, kad sovietų valdžios „atėjimas“ ir karas sugriovė „šią ekonomikos sritį“ – užsimenama, kad vien 1940 metais „iš miesto buvo išekltos 449 prostitutės. O sovietmečiu prostitucija užsiiminėti esą drįsdavo nedaugelis.

„Šiandien prostitucija Lietuvoje iki šiol draudžiama – prostitutes baudžia, o sutenerius gali ir pasodinti. Šalyje – stiprios katalikiškos tradicijos, tad nepaisant pasikartojančių siūlymų legalizuoti seksualines paslaugas, įstatymų leidėjai yra nepalenkiami“, – teigiama lenta.ru straipsnyje ir tikinama, kad sekso paslaugų darbuotojų – esą vis daugiau.

Be to, anot DELFI straipsnyje cituojamos „Lietuvos Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos žmonėmis aukoms“ koordinatorės Kristinos Mišinienės, paslaugos tampa vis įvairesnės ir egzotiškesnės.

Straipsnis baigiamas dar viena ištrauka iš DELFI straipsnio apie reidą prostitučių landynėje, kur cituojama 27 metų Karina iš Dnepropetrovsko (Ukraina).

„Lietuviai geri – neskriaudžia, o Ukrainoje klientai skriaudžia, muša, atima pinigus. Ukrainiečiai labai daug geria, o lietuviai negeria“, – cituojama Karina, kuri tikino, kad Ukrainoje baudos už prostituciją dar mažesnės – 10 eurų. Bet ten ir paslaugų kainos mažesnės. Be to, Ukrainoje, pasak merginos, baudų galima ir nemokėti, jei sutinki bendradarbiauti su policija. Galima baudų nemokėti ir kitokiu būdu – reikia pareigūnams „pasišypsoti arba atsiskaityti seksu“.

„Vietos įstatymų leidėjai prostitucijos legalizuoti neskuba, tačiau neplanuoja ir griežtinti bausmių. Tai reiškia, kad geri lietuvių vyrukai, kurie ateina pas prostitutes su gėlėmis, neliks be ukrainiečių, baltarusių ir rusių prostitučių dėmesio“, – konstatuoja lenta.ru.

Baltijos šalių juodinimas - psichoterapija rusams

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Nerijus Maliukevičius, kuris nagrinėja informacinius karus, pirmiausiai siūlė atkreipti dėmesį į patį lenta.ru straipsnio autorių.

„Jis pats iš Daugpilio, o visi straipsniai – propagandiniai apie išvažinėjančią Lietuvą, Europos juodadarbius, latvių neonacius, tai čia tėra dar vienas lašas visoje šitoje temoje“, – sakė N. Maliukevičius. Išties, lenta.ru autorius aktyviai reiškiasi ir kitame Kremliaus kontroliuojamame kanale „RIA Novosti“, kuriame rašo apie Baltijos šalyse neva pažeidinėjamas rusakalbių teises, alkoholio tepasiūlyti europiečiams galinčią „nusmauktakelnę“ Latviją, ksenofobiškąją Estiją, bedarbystės ir savižudybių liūne skendinčią Lietuvą.

„Tai yra vis tas pats nevykėlių valstybės naratyvas. Esą visos buvusios respublikos po SSRS griūties yra tik nevykėlės. Ir visi tokie tekstukai kraunami į bendrą „buvusioji SSRS“ rubriką. Nors tai tėra psichoterapija pačiai Rusijos auditorijai: pažiūrėkite, kaip pas tuos pribaltus blogai“, – vertino N. Maliukevičius.

Pats portalas lenta.ru iki 2014 metų buvo vadinamas vienu populiariausiu ir patikimiausių Rusijos naujienų portalų, tačiau jį įsigijus „Rambler Media group“, kuri priklauso Vladimiro Potanino valdomai „Interros“, Lenta.ru paliko vyriausioji redaktorė Galina Timčenko ir kelios dešimtys žurnalistų, vėliau Rygoje įkūrę nepriklausomą naujienų portalą „Meduza“.

Vladimiras Potaninas
Vladimiras Potaninas
© RIA/Scanpix

Vienu turtingiausių, o svarbiausia - vienu ištikimiausių Vladimiro Putino oligarchų vadinamas V. Potaninas yra įtrauktas į vadinamąjį „Putino sąrašą“ - 210 su Kremliumi siejamų oligarchų sąrašą, kurį sudaręs JAV Iždo departamentas svarsto ar įtrauktiems asmenims nevertėtų taikyti papildomų sankcijų. V. Potaninas yra 68-as sąraše.



Iniciatyva DEMASKUOK.LT vienija žiniasklaidą, visuomenę ir valstybę, siekiant atskleisti dezinformaciją, kuri vis dažniau platinama naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose.

Pastebėjai dezinformaciją? Nelik abejingas!

Pranešk
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Vėžiu susirgusi Vaiva pinigų negauna: kovoja ne tik su liga, bet ir su draudimo bendrove (43)

Kaip ir daugeliui vėžio diagnozė Vaivai Mickuvienei buvo tarsi žaibas iš giedro dangaus. „Man...

Įvertino „Barclays“ pasitraukimą: taip gerai Lietuvoje jau seniai nebuvo – bus dar daug kitų (15)

Daliai žmonių pradėjus skambinti pavojaus varpais, kad „ Barclays “ – tik pirmoji kregždė,...

Smūgis naudotų automobilių pardavėjams: neparduoda net pigiausių mašinų (167)

Milžiniškus protestus rengę, gatves blokavę ukrainiečiai palankesnių muito sąlygų...

Kaip klaidinami pirkėjai: per savo neapdairumą už būstą sumokėsite daugiau (1)

Pirmą kartą su būsto pirkimu ar pardavimu susiduriantys žmonės gali nesunkiai pasimesti...

2019-ųjų biudžetas: kiek „į rankas“ gaus pensininkas, mokytojas, prezidentė (490)

Seimas antradienį priėmė 2019 metų biudžetą . BNS žurnalistų komanda tradiciškai įvertino,...

Žilvinas Tratas 30-ąjį gimtadienį atšventė su pačiais brangiausiais žmonėmis: nesitikėjau, kad mane taip paveiks ši diena

Neseniai savo gimtadienį atšventęs žinomas aktorius Žilvinas Tratas drąsiai gali sakyti, kad per...

Seime priimant biudžetą – nesuvaidintos emocijos (13)

Seime surinkus 84 balsus už antradienį priimtas valstybės 2019 m. biudžetas. Per kelias valandas...

Astrologės Lolitos Žukienės 2019 metų prognozė gimusiems po Liūto ženklu: naujų progų ir sumanymų metai

Šiais metais kursite materialią gerovę. O kai kuriems gyvenimas siūlys alternatyvas ir reikės...

Balsavimas už biudžetą parodė, kaip ir kas palaiko valstiečius (107)

Per balsavimą už kitų metų biudžetą formalūs ir neformalūs „valstiečių“ partneriai Seime...

Vilniaus eglės kūrėja Jolanta Tūraitė įvardijo, kokia turėtų būti pagrindinė Kalėdų mada (5)

Vilniaus eglės bendraautorė, jau du dešimtmečius kurianti Kalėdų egles ne tik Lietuvoje, bet ir...