„Afrikinis kiaulių maras, išplitęs Belgijos pietuose, atkeliavo iš Rytų Europos šalių. Greičiausiai dėl to reikėtų kaltinti Baltijos šalis“, – skelbia vesti.ru, neva remdamasis Belgijos žiniasklaidos pateikta informacija. Tačiau belgai pateikia kitokias hipotezes.
Pateikė tris viruso nešiotojų hipotezes
Belgijos televizijos RTBF tinklalapis pasidalino žinute apie šalyje plintantį AKM. Remiantis krašto apsaugos pareigūnų patvirtintais duomenimis, vieno kiaulių maru užkrėsto šerno palaikai rasti dar rugsėjo 21 dieną. Šernas galėjo nudvėsti maždaug prieš dvi – keturias savaites iki randant jo kaulus.
Šiuo metu, ištyrus 80 šernų palaikus, 53 iš jų buvo nustatytas AKM. Visi šernai rasti 63 tūkst. hektarų plote. Kol kas, net ir atlikus tyrimus, „nulinio paciento“ ekspertams rasti nepavyko. Svarstydami, iš kur atkeliavo pavojinga liga, ekspertai pateikė tris galimas versijas:
- virusą į šalį galėjo įvežti iš Baltijos šalių atvažiavę vilkikų vairuotojai;
- užkrėstus gyvus šernus galėjo atgabenti belgai medžiotojai;
- prie užkrato plitimo galėjo prisidėti Belgijos ar kitų šalių kariai iš Laglando stovyklos.
Kaip skelbia Belgijos žiniasklaida, Laglando poligone buvo apsistoję kareiviai iš Čekijos ir Lenkijos. Šiose šalyse šiuo metu kiaulių maras labai aktyvus, kaip ir Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Siekiant užkirsti kelią galimam viruso plitimui, Laglando poligone praėjusį penktadienį sustabdytos karinės pratybos, vykdomi tyrimai.
Dėl kiaulių maro kaltino ir amerikiečius
Kol nė viena maro kilmės hipotezė nėra patvirtinta, maro kortą ir vėl ištraukė Kremlius. Šiais metais tai – jau antras bandymas kaltę dėl užkrato prikergti kitiems. Rugpjūčio mėnesį atpirkimo ožiu tapo amerikiečiai. Tą kartą propagandistai sukurpė sąmokslo teoriją, esą kiaulių maro protrūkį Rytų Europoje sukėlė JAV panaudoti biologiniai ginklai.
„Ar visa tai atsitiktinai? AKM sergamumo statistika Baltijos šalyse yra paradoksali tuo, kad netipiškas afrikinio kiaulių maro viruso atsparumas Šiaurės platumų sąlygoms galėjo būti sukurtas tik laboratorijos sąlygomis. Ir kas galėjo „padaryti tokią kiaulystę“ Latvijai, Lietuvai ir Estijai?“, – portale „Sputnik“ klausė Aleksandras Chorolenko.
Sensacinga žinutė apie amerikiečių užmačias paversti Baltijos šalis bandomaisiais biologinio ginklo triušiais netruko išplisti pagrindiniuose Rusijos naujienų portaluose.
Prie melagingos naujienos sklaidos prisidėjo ir politikų pareiškimai, pavyzdžiui, buvusio Rygos miesto deputato Ruslano Pankratovo youtube.com vaizdo įraše išreikštas susirūpinimas dėl biologinio ginklo ryšio su AFK plitimu.
DELFI melagingas naujienas susiejo su pastaraisiais mėnesiais įvykusiais nesėkmingais Rusijos ginklų bandymais – Rusijos branduolinės raketos bandymu, galėjusiu sukelti ekologinę katastrofą, bei skandalu, kilusiu dėl Sergejaus Skripalio ir jo dukros Julijos apnuodijimo cheminiu ginklu „Novičiok“.
Dažniausiai kalti būna patys ūkininkai
Nagrinėdami kiaulių maro epidemijos priežastis, ekspertai paneigė sensacingas teorijas. Pasak jų, tikrųjų ligos priežasčių pirmiausia reikėtų ieškoti fermose.
Jose aplaidūs ūkininkai dažnai neskiria pakankamai dėmesio saugai ir netinkamai termiškai apdorodami kiaulių pašarus rizikuoja gyvūnus užkrėsti virusu. Be to, neretai pastebėję gyvūnų gaišimo atvejus, ūkininkai nesivargina apie tai informuoti atsakingų institucijų.
Žmogiškasis faktorius paprastai būna kaltas ir dėl viruso plitimo. Austrijoje vykstančio Europos Sąjungos Tarybos Vyriausiųjų veterinarijos pareigūnų neformaliojo darbo grupės posėdžio metu tai patvirtino ir atsakingos Belgijos institucijos vadovas.
„Belgijos veterinarijos tarnybos vadovas pabrėžė, kad pagrindinė jų tyrimo metu išgryninta viruso patekimo į šalį hipotezė – žmogiškasis faktorius, tačiau jokios su Baltijos šalimis sietinos informacijos tyrimo eigoje nėra įvardinta.
Kolega patikino, kad tiriamos įvairios hipotezės, nes teoriškai virusas į Belgiją galėjo patekti iš bet kurios valstybės, kurioje šiuo metu yra fiksuojami AKM atvejai kiaulėms ar šernams. Tačiau konkrečioms viruso patekimo į šalį priežastims patvirtinti reikalingas nuoseklus mokslinis tyrimas. Tai sudėtingas ir ilgas procesas“, – po susitikimo ELTAI pasakojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika.
Ekspertais neatmeta galimybės, kad AKM į Belgiją galėjo pakliūti iš bet kurios užkrėstos šalies, tarp jų ir pačiai Rusijai priklausančios Kaliningrado srities, kurioje taip pat fiksuoti AKM atvejai.
Spalio 8 dieną skelbtais duomenimis, šiuo metu daugiausia AKM užkrėstų vietų patvirtinta Lenkijoje – 1,96 tūkst., Latvijoje – 559, Estijoje – 198, Rumunijoje – 60, Vengrijoje – 35.
Lietuvoje šiemet patvirtinti 1257 užkrato atvejai, o naminių kiaulių ūkiuose nustatyta 50 židinių. Kiaulių maras sparčiai plinta visoje Rytų Europoje, tačiau Vakaruose, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Prancūzijoje, liga kol kas nebuvo registruota.