aA
Nė vienas žmogus nežuvo dėl sovietų kariškių veiksmų. Tokią versiją toliau bruka Kremliaus ruporai, vilkdami į dienos šviesą Sausio 13-osios bylą. Joje vienas nuteistųjų dėl kruvinųjų 1991 metų įvykių Vilniuje siekė sušvelninti kalinimo sąlygas, tačiau teismui atsisakius pasipylė jau matytos sąmokslo teorijos ir kaltinimai, kad Lietuva esą pažeidžia nuteistojo teises.
Kremliaus patyčios iš Sausio 13-osios aukų tęsiasi: nuteistuosius gina įžūliu melu
© AFP/Scanpix

Pernai paskelbtas ir didelio dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje susilaukęs nuosprendis Sausio 13-osios byloje toliau kursto aistras. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 27 d. nuosprendė, kad 67 asmenys, tarp jų ir Jurijus Melis, nuteisti dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų padarymo 1991 metų sausio mėnesį. Tačiau tuo byla dar nesibaigė, mat apeliacinius skundus pateikė 59 iš 67 nuteistųjų, taip pat skundus pateikė nukentėjusieji ir prokurorai.

Būtent J. Melis yra vienintelis už grotų patekęs ir realią laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo – jis buvo suimtas dar 2014 metais, kirsdamas Lietuvos-Rusijos sieną. Nuo to laiko Rusijoje netyla ne tik bandymai užstoti patį J. Melį, bet ir diskredituoti pačią Sausio 13-osios bylą, kurią Kremliaus bei jo išlaikomi propagandiniai ruporai apipynė sąmokslo teorijomis.

Sausio 13-osios byloje nuteisto Jurijaus Melio advokatai jau kelis kartus bandė pakeisti jų ginamajam taikomą kardomąją priemonę – suėmimą. Tačiau ir paskutinysis bandymas baigėsi nesėkme. Į tai kaip mat sureagavo ir vienas Kremliaus išlaikomų ruporų Baltijos šalyse „Baltnews“.

Norėjo švelnesnių sąlygų

Trečiadienį Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija netenkino Sausio 13-osios įvykių byloje nuteisto J. Melio gynėjų prašymo, o priimdama tokį sprendimą, teisėjų kolegija nurodė, kad nuteistasis J. Melis netrukus po to, kai pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo paskelbtas ir apskųstas apeliacine tvarka, pats raštu pareiškė norą atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Patenkinus prašymą, nuteistasis pradėjo atlikti jam paskirtą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, nors teismo nuosprendis nėra įsiteisėjęs.

Jurijus Melas
Jurijus Melas
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Apeliacinio proceso metu advokatų pateiktas prašymas sušvelninti suėmimą yra atmestinas, nes nuteistasis J. Melis paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka savo paties noru ir šia prasme nėra suimtas“, – teigia teisėjų kolegija. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad visa nuteistojo J. Melio kalinimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų ir yra pagrįsta bei teisėta.

Nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas 2014 m. kovo 12 d. Taigi, įskaičius laiką, kurį J. Melis praleido suimtas, jam paskirtos bausmės laikas turėtų baigtis 2021 m. kovo 12 d., jeigu teismas nenuspręs kitaip. Lietuvos Prokurorai byloje reikalauja sugriežtinti nuteistajam paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę dar trejais metais, nors iš pradžių reikalavo 16 metų nelaisvės, o pats nuteistasis prašo jį išteisinti arba sušvelninti paskirtą bausmę.

Tokie prašymai atmetami jau ne pirmą kartą, kaip nepagrįsti. Pernai gruodį J. Melis taip pat siekė sušvelninti bausmę arba perkelti jį į zoną, kurioje bausmę atlieka buvę valstybės tarnautojai.

Kaip ir tada, taip ir šiemet J. Melis tikino buvęs jis yra buvęs ne tik kariškis, bet ir valstybinės mokesčių inspekcijos tarnautojas, tad perkėlus iš Vilniaus pataisos namų bendros zonos į lokalinę zoną būtų išvengta pavojaus jo gyvybei ir sveikatai.

Tačiau nei tada, nei nei šį trečiadienį teisėjai priėjo prie išvados, kad nėra jokios grėsmės J. Melio gyvybei ar sveikatai. Be to, J. Melis nepateikė jokių įrodymų, kad jis buvo Lietuvos valstybės tarnautojas, o pats J. Melio suėmimas buvo grindžiamas esant pagrįstam manymui, kad būdamas laisvėje jis bėgs arba slapstysis savo gimtinėje, iš kur tikėtis jo išdavimo, kaip ir kitais Sausio 13-osios byloje nuteistų asmenų atveju tikėtis neverta.

Pagiežinga Kremliaus reakcija

Į tokius teismo sprendimus kelis sykius jautriai reagavo ir Rusijos diplomatai, ir Rusijos Užsienio reikalų ministerija, o prieš Lietuvos prokurorus Rusijos tyrimo komitetas netgi sukurpė bylą. Prisidėjo ir Kremliaus ruporai. Po trečiadienio sprendimo portalas baltnews.lt Lietuvos Apeliacinį teismą apkaltino mazochizmu.

Esą J. Melis paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka savo paties noru ir yra mazochistinė dingstis, nors būtent pats J. Melis raštu pareiškė norą atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Be to, Lietuvuva kaltinama pažeidinėjanti J. Melio teises ir kelianti grėsmę jo gyvybei – jis jau esą sulaukė grasinimų dėl fizinio susidorojimo.

Sausio įvykiai
Sausio įvykiai
© AFP/Scanpix

Dar spalį tas pats baltnews.lt grasino, kad „Lietuva susilauks griežto Rusijos atsako“, o Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova teigė, kad nuosprendžius Sausio 13-osios byloje priėmusi Lietuva esą klastoja istoriją ir bando suvesti sąskaitas su Rusija.

Tuo metu Kaliningrado srities deputatas Andrejus Kolesnikas ėmė raginti, kad Rusija imtųsi griežtesnių veiksmų, siekdama apginti savo pilietį, kurį Lietuva esą neteisėtai įkalino ir kankina vienutėje.

Pasak baltnews.lt, kurio straipsnyje teigiama, jog vadovaujamasi Rusijos pusės versija, 1991-ųjų sausį Lietuva esą priklausė Sovietų sąjungai ir nebuvo nepriklausoma, nors laisvuose rinkimuose išrinkta Lietuvos Aukščiausioji taryba nepriklausomybę paskelbė dar 1990-ųjų kovo 11 d.

Dar daugiau, pasak baltnews.lt, sovietų kariniai daliniai „vykdė pareigas pagal tuomet galiojusią teisę, siekiant užtikrinti viešąją tvarką“. Taip apibūdinti kruvini 1991-ųjų sausio įvykiai, kai sovietų kariuomenės ir vidaus saugumo daliniai pamėgino suorganizuoti valstybės perversmą Lietuvoje – per kelias dienas žuvo 14 žmonių, o šimtai buvo sužeisti. Daugiausiai aukų pareikalavo būtent naktis iš sausio 12-osios į 13-ąją.

Žudė tankais ir kulkomis

Tuomet sovietų desantininkai, remiami specialiosios paskirties dalinio „Alfa“ karių ir šarvuostosios technikos šturmavo Lietuvos radijo ir televizijos pastatus bei Televizijos bokštą.

Būtent prie pastarojo atsidūrė ir tuometinis leitenantas J. Melis, vadovavęs vieno iš keturių tankų T-72 (Nr. 544) įgulai. Jis pats prisipažino, kad iš tanko buvo paleisti trys šūviai tuščiais užtaisais, tačiau pats esą nieko nežudęs, nesužalojęs.

Vilniaus apygardos teismo nutartyje išties pabrėžiama, kad tankas Nr. 544 vadovaujamas J. Melio „išlaužęs vakarų pusėje TV bokšto teritoriją juosiančią tvorą ir pavojingai manevruodamas tarp ten esančių civilių, įvažiavo į teritoriją, kur ne mažiau kaip tris kartus iššovė iš pabūklo tuščiais užtaisais, leido dūmines užsklandas“.

Tiesa, liudininkų parodymuose užfiksuota, kad net ir tuščių sviedinių šūvių garsas sukėlė rimtų sužalojimų ir prisidėjo prie mažiausiai vienos aukos – Rolando Jankausko žūties.

„Tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamos karo atakos metu, vienam iš keturių tankų T-72 iššovus iš tanko pabūklo išmušamuoju garsiniu užtaisu ir nuo šūvio bangos R. J. nugriuvus ant žemės, jį pervažiavo TV bokšto teritorijoje pavojingai manevravusi vikšrinė karinė technika, dėl ko pastarasis nuo stipraus kūno suspaudimo tarp kietų bukų daiktų, daugybinių kaukolės ir kitų skeleto kaulų lūžimų, vidaus organų plyšimų, ūmaus nukraujavimo į pilvo ir krūtinės ertmes mirė, t.y. nukentėjusysis buvo tyčia nužudytas“, – pabrėžiama teismo nutartyje.

Kremliaus patyčios iš Sausio 13-osios aukų tęsiasi: nuteistuosius gina įžūliu melu
© Vida Press

Tą naktį pagal savo profesiją gydytoju dirbęs europarlamentaras Juozas Olekas pasakojo, kad iš viso traumas nuo šūvių patyrė apie 700 žmonių. Be to, po tankų vikšrais žuvo mažiausiai 3 iš 13-os tos nakties aukų, tarp jų ir Loreta Asanavičiūtė, kurią bei jos draugę prispaudė tankas Nr. 502, vadovaujamas įsakymus dalijusio pulko vado Nikolajaus Astachovo.

Vis dėlto net ir įsakymų vykdymas neatleidžia nuo atsakomybės. Kaip pažymima teismo nutartyje,
„Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinami visi šios bylos kaltinamieji, 1991 m. buvo laikomos nusikaltimais pagal tarptautinę teisę“.

„Kaltinamieji, būdami LKP/TSKP CK vadovais ir aktyviais nariais bei karo atakoje dalyvavę TSRS jėgos struktūrų kariškiai, vykdydami specifinę profesionalią veiklą, galėjo ir turėjo numatyti, kad gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiami už vykdomus nusikaltimus žmoniškumui.

Tarptautinėje teisėje suformuluota nuostata, kurios laikosi Lietuvos Aukščiausiasis teismas, kad įsakymo vykdymas net esant griežtiems pavaldumo santykiams nepanaikina atsakomybės už nusikaltimus žmoniškumui“, – teigiama nutartyje, kurioje taip pat pažymima, jog Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad netgi eilinis karys, esantis sudėtingoje situacijoje dėl politinio režimo, negali aklai paklusti įsakymams, akivaizdžiai pažeidžiantiems fundamentalias žmogaus teises.

Teismo nutartyje taip pat aiškiai išdėstyta, kodėl Sausio 13-osios byloje kaltinamųjų bei Kremliaus ruporų naudojama gynyba, esą kariškiai ne šiaip vykdė įsakymus, bet ir manė vykdantys teisėtos sovietų valdžios įsakymus, yra klaidinga ir neatleidžia nuo atsakomybės.

„Dalyvaudami karinėje operacijoje kaltinamieji žinojo, jog prisideda įgyvendinant TSRS bei jos partinės organizacijos – TSKP politiką, kurios tikslas agresijos būdu – pasitelkiant ginkluotąsias pajėgas, nuversti teisėtą Lietuvos Respublikos valdžią ir sugrąžinti nepriklausomybę paskelbusią Lietuvą į TSRS sudėtį ir vykdydami įsakymus deklaravo ištikimybę TSRS ir siekį ginti jos konstitucinę santvarką.

Tokią išvadą kolegija daro išanalizavusi kaltinamųjų teiginius apie tai, kad visi kariškiai davė priesaikas TSRS, todėl pakluso ir vykdė tik TSRS įstatymus ir TSRS Prezidento įsakus ir teiginius apie tai, kad Lietuva 1991 m. sausio mėnesį buvo TSRS sudėtyje, t. y. viena iš Sąjunginių Respublikų, todėl jos teritorijoje kiti įstatymai, išskyrus sąjunginius, negaliojo.

Tokie kaltinamųjų ir liudytojais apklaustų kariškių teiginiai patvirtina, kad pastarieji žinojo ir suprato, kad vykdydami TSRS bei jos partinės organizacijos – TSKP, bei jos padalinio Lietuvoje (LKP/TSKP) politiką, įsakydami vykdyti ir vykdydami tarptautinės humanitarinės teisės draudžiamą karo ataką prieš civilius, juos žudydami, žalodami ir baugindami, daro nusikalstamas veikas, kurios dėl savo pobūdžio ir padarinių objektyviai yra didelio masto ir sistemingo civilių užpuolimo dalis“, – pažymima teismo nutartyje.

Kremliaus skleidžiamose sąmokslo teorijose tinkinama, jog sovietų kariškiai tą naktį šaudė tik imitaciniais šoviniais, nors tiek liudininkų parodymuose, tiek teisės ekspertizės dokumentuose, tiek archyviniuose kadruose, tiek pastatuose matyti šautinės žaizdos, tikrų kovinių kulkų naudojimas bei jų paliktos žymės TV bokšto ir Radijo ir televizijos pastatuose.

Ypač sunkius sužalojimus patyrė kelios dešimtys žmonių, nesunkius ar nežymius – per 500 žmonių. Sausio 13-ąją prie TV bokšto bei radijo ir televizijos pastatų sovietų kariškiai nužudė 13 žmonių, o dar vienas mirė po mėnesio. Tuo metu baltnews.lt straipsnyje tikinama, kad „nė vienas žmogus nežuvo dėl sovietų karių veiksmų“.



Iniciatyva DEMASKUOK.LT vienija žiniasklaidą, visuomenę ir valstybę, siekiant atskleisti dezinformaciją, kuri vis dažniau platinama naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose.

Pastebėjai dezinformaciją? Nelik abejingas!

Pranešk
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(70 žmonių įvertino)
3.4857

Top naujienos

Kalbino Daiva Žeimytė-Bilienė, parengė Laura Tarandaitė | D+

Navickienė: antivakseriniai judėjimai turėtų prisiimti dalį atsakomybės už žmonių netektis

Pirmąjį etapą Finansų ministerijos parengtas valstybės biudžeto projektas praėjo sėkmingai:...

Net ir viršininkais būti norinčiųjų trūksta: Šiauliuose ir Telšiuose įdarbintų 500 vadovų (51)

Augančios elektros, dujų, šilumos kainos ir sunkumai randant gerų specialistų – su šiomis...

Zdovcas nebenori komandoje matyti „išbalusių veidų“: negalima tiesiog sustingti specialiai Delfi iš Pirėjo (32)

Antroje rungtynių pusėje Jure Zdovcas šokinėjo atsispyręs nuo abiejų kojų ne prasčiau nei...

Per du kėlinius Pirėjuje išsikvėpęs „Žalgiris“ ir toliau lieka be pergalių Eurolygoje (430)

Kauno „Žalgiris“ (0/4) Eurolygoje ir toliau pergalių sąskaitoje turi apvalų nulį. Pagirtinai...

Paaiškino, kuo skiriasi pasiskiepijusių ir nepasiskiepijusių gydymas: medikai įspėja suklusti ir jaunus žmones

Nuo koronaviruso pasiskiepijęs žmogus aplinkiniams yra mažiau pavojingas nei to nepadaręs. Tai...

Per Lietuvą slinks šaltasis atmosferos frontas: bus ir lietaus, ir stiprių vėjo gūsių (3)

Šeštadienio orus lems per šalį slenkantis šaltasis atmosferos frontas.

Kraštas, kuris giriasi išskirtine gamta ir pramogomis: skanaus maisto ir pigaus poilsio sostinė laukia turistų iš Lietuvos (88)

Sakartvelas – šalis, kurioje lietuviai yra be galo mylimi ir gerbiami. Daug kur užtenka tik...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

Kaip gimsta blogis: Holokausto architektas, kuris myriop pasmerkė tūkstančius žydų ir... įsidarbino automobilių gamykloje  I dalis (4)

Jeigu pradeda lankyti įkyrios mintys, koks esate šaunus ir nepakartojamas, reikia suklusti. Jei...

Antrą pratęsimą šią savaitę žaidusi „Barca“ triumfavo ir Monake sunki CSKA pergalė Maskvoje (8)

„Barcelona“ (4/0) ir toliau demonstruoja raumenis Eurolygoje – iškovojo ketvirtą pergalę iš...

Jungtinė Karalystė sukrėsta po parlamentaro nužudymo: tragiška diena mūsų demokratijai (148)

Jungtinės Karalystės parlamentaras Davidas Amessas penktadienį mirė po to, kai buvo kelis kartus...