aA
Tylus, mandagus, gerai informuotas, atidus klausytojas. Taip apibūdintas Rusijos konsulas Klaipėdoje Vladimiras Malyginas. Jį, kaip Rusijos išorės žvalgybos tarnybos (SVR) karininką iš šalies dar 2014 m. išvarė lietuviai. Vos per pusantrų metų Lietuvoje jis sugebėjo nuveikti tiek, kad jo darbo atgarsiai tebeskamba Seime, o pats V. Malyginas gavo šiltą postą kitoje ES šalyje.
© N. Jankausko nuotr.

„Visada atsiminsiu gerus jūsų santykius asmeniškai su manimi bei mano šalimi – Rusijos Federacija“, – graudžiame atsisveikinimo laiške 2014-ųjų balandį rašė iš Lietuvos išprašomas V. Malyginas.

Tai buvo delikatus metas: 2014-ųjų pavasarį Rusija atplėšė, okupavo ir aneksavo Krymą, sukėlė karą Donbase, buvo apdovanota ES sankcijomis, o dėl savo saugumo sunerimusios Lietuva ir kitos Baltijos šalys paprašė NATO pagalbos.

Į Rusiją pagaliau pažiūrėta pro padidinamąjį stiklą: ką veikia Rusijos kariuomenė, ką kalba rusų politinė valdžia, kuo užsiima šios šalies diplomatai. Visu pajėgumu užsikūrė žvalgybinių institucijų mašina, prasidėjo šnipų karas, kuriame krito ir V. Malygino kaukė.

Būtent šio Rusijos diplomato veikla dabar minima leidimo dirbti su įslaptinta informacija negavusios Lietuvos parlamentarės I. Rozovos skandale. Bet iki šiol jokie įtarimai nė vienam jų nesutrukdė kopti karjeros laiptais – V. Malyginas šiuo metu puikiai jaučiasi Maltoje, kur eina Rusijos ambasadoriaus pareigas, o I. Rozova, regis, vis dar turi valdančiųjų užnugarį Seime. Kas juos abu sieja?

Svaigūs karjeros šuoliai

2014-ųjų balandį atsisveikinimo laiške V. Malyginas nepamiršo padėkoti Vakarų Lietuvos savivaldybių vadovams, su kuriais generaliniam konsului teko dirbti, verslo atstovams, Rusijos piliečiams bei tautiečiams, gyvenantiems mūsų krašte, taip pat visiems savo bičiuliams lietuviams, su kuriais jam teko bendrauti. Karčius tokio bendravimo vaisius dabar tenka prisiminti Seimo narei Irinai Rozovai, kuri, anot VSD, nepaisė Lietuvos žvalgybos užuominų.

Nesyk pastebėta su V. Malyginu ji buvo perspėta, tačiau įspėjimų nepaklausė ir toliau bendravo su Rusijos diplomatinio korpuso atstovais. Vienas jų – V. Malyginas, anot VSD, buvo ne šiaip Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje, bet ir SVR karininkas. Tai nebuvo paskutinis Rusijos diplomatas, išvarytas iš Lietuvos, tokių atvejų buvo ir daugiau, tačiau būtent jo atvejis sulaukė nemažai dėmesio dėl padidėjusios įtampos tarp Lietuvos ir Rusijos 2014 metais.

Oficialiai Rusijos konsulo pareigas jis paliko, nes, anot Kremliaus, esą baigėsi jo rotacija. Tačiau po metų paviešintoje Grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje įvardyta tikroji priežastis: SVR karininkas V. Malyginas išsiųstas iš Lietuvos „dėl veiklos nesuderinamos su diplomato statusu“.

VSD duomenimis, „pasinaudodamas diplomatiniu statusu V. Malyginas siekė gauti neviešą informaciją aktualiais Lietuvos vidaus politikos bei strateginės reikšmės projektų vystymo klausimais. Jis taip pat vykdė aktyviąsias priemones: bandė paveikti Vakarų Lietuvos regiono politikus ir verslininkus Lietuvos politikos Rusijos atžvilgiu kontekste, pvz remti Rusijos poziciją dėl supaprastinto vizų režimo Lietuvos pasienio ir Rusijos Kaliningrado srities gyventojams“.

„Vakarų Lietuvos regiono politikai“, – tokia frazė kuo puikiausiai tinka klaipėdietei I. Rozovai, su kuria tiesiogiai bendravo V. Malyginas. 2012-ųjų rugsėjį paskirtas Rusijos konsulu Klaipėdoje jis ėmėsi aktyvios veiklos. Tų pačių metų lapkritį Tuometinės „Lietuvos lenkų rinkimų akcijos“ lyderis Valdemaras Tomašvekis ėmė laidyti viešas užuominas, kad jis esą linkęs dirbti naujame Seime, tačiau esama „ir tam tikrų niuansų“ – jis svarstąs apie galimybę užleisti vietą Seime su LLRA Seimo rinkimuose bendradarbiavusios Rusų sąjungos vienai vadovių I. Rozovai.

Pastaroji jam nebuvo nepažįstama – nesyk rinkta Klaipėdos savivaldybės I. Rozova nuo 2009 m. dirbo ir paties V. Tomaševskio padėjėja Europos parlamente. „Tam tikri niuansai“ greito virto realybe – bendrame sąraše su LLRA rinkimuose dalyvavusio Rusų aljanso vadovei I. Rozova buvo užleista vieta Seime vietoje V. Tomaševskio.

Jo bei partijos paramos I. Rozova sulaukė ir 2016 metais, kai V. Tomaševskis nekandidatavo į Seimą, siekdamas išsaugoti europarlamentaro mandatą. Klaipėdietei Seimas taip pat nebuvo nepažįstama teritorija – ji Seimo nare spėjo padirbėti 2006-2008 metais. Kazimieros Prunckienės vestos Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos sąraše kandidatavusi I. Rozova pakilo per keliolika pozicijų aukštyn ir pateko į Seimą mandato atsisakius Kaziui Bobeliui.

Diplomatinę karjerą V. Malyginas pradėjo būdamas vos 22-ejų, dar Sovietų sąjungos laikais, baigęs Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą. Dirbo SSRS pasiuntinybėje Švedijoje, kur išmoko švedų kalbą, vėliau, jau kaip Rusijos diplomatinės atstovybės patarėjas, dirbo Kipre, o 2004-2009 metais jis jau buvo Rusijos konsulas Škotijoje.

Vladimiras Malyginas
Vladimiras Malyginas
© mid.ru

2005 metais laisvai angliškai šnekantis V. Malyginas buvo populiarus svečias Edinburge rengiamuose vakarėliuose, kuriuose lankydavosi vietos valdžios atstovai ir tokios žvaigždės, kaip Seras Seanas Connery, nesyk vaidinęs britų slaptąjį agentą Jamesą Bondą.

Tuomet britai bent jau viešai niekur neskelbė, kad tikrasis slaptasis agentas yra būtent V. Malyginas, o jo tikroji darbovietė – SVR niekur oficialiai neminėta. Tik po to, kai 2014 metais jis buvo įvardytas, kaip žvalgybininkas ir išvarytas iš Lietuvos, Škotijos parlamentarai ėmė kelti klausimus, ką iš tiesų per savo karjerą Edinburge nuveikė V. Malyginas.

Domino politikai ir strateginiai objektai

Lietuvoje jis laiko veltui taip pat neleido. 2013 metų balandį Palangoje jis jau mezgė ryšius su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi ir atvirai dėstė, kas jį labiausiai domina.

„Nors Lietuvoje esu dar neseniai, tik pusę metų, bet jau susipažinau ir su Palanga, ir su jos meru Šarūnu Vaitkumi. Turiu pasakyti, kad Palanga man labai patinka, ir visada su malonumu čia atvažiuoju, kai esu kviečiamas. Man malonus ir verslo žmonių, ir eilinių gyventojų požiūris į Rusiją ir į mūsų valstybių tolesnius santykius. Jie galėtų būti dar glaudesni, jeigu būtų priimti atitinkami sprendimai dėl vizų rėžimo, kurie, manau, būtų naudingi ir Palangai, kaip kurortiniam miestui, turinčiam, ir, kaip įsitikinau, turėsiančiam turtingą kultūrinį gyvenimą“, – kalbėjo V. Malyginas.

Užsiminęs, jog iš pajūrio Lietuvos politikų jis tik ir laukia iniciatyvos „plėtoti kultūrinius renginius ir kultūrinį bendradarbiavimą“ jis pridūrė: „Tik pakvieskit, ir mes kuo galėsim, tuo padėsim“.

Tų pačių metų lapkritį, kai Ukrainoje jau prasidėjo pirmieji protestai prieš Kremlaius remiamą Viktoro Janukovyčiaus valdžią, pakvietimo V. Malyginas sulaukė iš Klaipėdos uosto direkcijos, kurios vadovas Arvydas Vaitkus pakvietė „susipažinti“.

Vizito metu V. Malyginas apsilankė Uosto direkcijoje, apžvelgė uostą pažintinės ekskursijos laivu metu ir susitiko su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos nariais.

Svečiui buvo pristatytas Klaipėdos uostas, aptarta uosto veikla, ekonominiai uosto rodikliai, vykdomi uosto plėtros projektai, aptartos Klaipėdos uosto galimybės ir pajėgumai, uoste veikiančių krovos įmonių veikla, specifika, logistikos klausimai, verslo klimatas.

„Įdirbis, stengiantis išlaikyti esamus tranzitinių krovinių srautus, ir, be abejo, siekis pritraukti naujus tranzitinius Rusijos ir kitų šalių alternatyvius krovinių srautus yra svarbus Klaipėdos uostui, regionui ir visai valstybei“, – sakė generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

V. Malyginas tokius žodžius palydėjo mandagia šypsena, o pažintinės ekskursijos laivu metu skvarbiu žvilgsniu tyrė pagrindinį Lietuvos uostamiestį, kuriame po metų prisišvartuos nepriklausomybės nuo Rusijos energetinės kontrolės simbolis – suskystintų dujų terminalas, laivas „Independence“.

Jau 2015 metų VSD ir AOTD grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje rašoma, kad V. Malyginą ypač domino nevieša informacija apie politinių partijų pozicijas per Lietuvos prezidento rinkimus, galimus pokyčius valdančiojoje koalicijoje po prezidento rinkimų, suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto eigą ir perspektyvas“.

Tad aktyviai bendradarbiauti su Rusijos diplomatine atstovybe norą rodžiusi I. Rozova V. Malyginui buvo puikus taikinys.

Pernykštėje VSD pažymoje Seimo pirmininkui rašoma, kad dar 2011 m. I. Rozova kartu su Rusų aljanso partijos bendražygiais aktyviai bandė įtraukti Rusijos federacijos diplomatus, kad būtų įtakojamas politinių koalicijų formavimosi Vilniaus miesto savivaldybės taryboje procesas.

„VSD yra žinoma, kad su Rusijos Federacijos diplomatais buvo tartasi dėl finansinės paramos Rusų aljanso rinkiminei agitacijai, taip pat dėl užsakomųjų straipsnių finansavimo. Taip pat buvo tariamasi dėl I. Rozovos išlaidų, patiriamų dėl susitikimo su Rusijos Federacijos diplomatais, kuomet buvo vykstama iš Klaipėdos į Vilnių, kompensavimo. Pažymėtina, kad šiuo atveju buvo siekiama išvengti tiesioginių piniginių perlaidų, kad nebūtų pakenkta I. Rozovai kaip politikei.

2012 m. su Rusijos Federacijos diplomatais, kurių pavardės VSD yra žinomos, buvo tariamasi dėl susitikimų, kurių metu bus aptariamos Seimo narės I. Rozovos atstovaujamo Rusų aljanso rinkiminės programos nuostatos, rinkimų prognozės ir rezultatai.

Skirtingais laikotarpiais su Rusijos Federacijos diplomatais buvo aptariamos galimybės Rusų aljansui formuoti bendrą tautines mažumas atstovaujantį politinį junginį kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga, aptariamos iniciatyvos dėl galimybės jungtis su Lietuvos rusų sąjunga, Rusų aljanso Vilniaus skyriaus įsteigimo klausimai“, – rašoma VSD direktoriaus rašte.

Irina Rozova
Irina Rozova
© DELFI / Andrius Ufartas

I. Rozovos susitikimai su Rusijos diplomatais buvo ne tik konfidencialūs, kaip, pavyzdžiui, restorane „Stora antis“, kavinėje „Kavos ir arbatos namai“, nors Seimo narė, pildydama Klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija 44 punkto klausimą „Ar palaikote asmeninius ryšius su asmenimis, dirbančiais ne Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje ir ES diplomatinėse įstaigose, karinėse struktūrose, teisėtvarkos institucijose, dirbančiais ar atstovaujančiais visuomeninėms, politinėms organizacijoms, viešosios informacijos platintojams?“, nurodė, kad tokių ryšių nepalaiko. Kad tokių ryšių nepalaiko I. Rozova teigė ir 2017 m. gruodžio 19 d., teigdama VSD pareigūnams papildomus paaiškinimus.

Be to, VSD vertinimu, I. Rozovos asmeninį ryšių su Rusijos diplomatais pobūdį parodo ir tai, kad Rusijos diplomatai ją sveikino su rinkimų rezultatais, asmeninių švenčių progomis, Kovo 8-osios proga. Taip pat Seimo narė I. Rozova Rusijos diplomatų buvo kviečiama į renginius, kurie buvo organizuojami ne Rusijos diplomatinėse atstovybėse.

Pavyzdžiui, 2014 m. sausį kartu su V. Tomaševskiu ir pačiu V. Malyginu ji dalyvavo renginyje Klaipėdoje, kuris buvo skirtas 1945 m. „Klaipėdos išvadavimui“. Renginyje taip pat dalyvavo Antrojo pasaulinio karo veteranai, Klaipėdos savivaldybės atstovai.

Irina Rozova
Irina Rozova
© M.Milinio nuotr.

„Kiekvienais metais tai yra šventė Klaipėdai, minimos išvadavimo nuo fašistų metinės. Tai buvo 1945 m. sausio 28 d. ir, jeigu taip galima apie tokią dieną sakyti, tai tradicinė šventė. Padedamos gėlės prie memorialinio paminklo Klaipėdoje, po to vyksta visada koncertas veteranams. Dalyvauja ir miesto valdžia, visi miestiečiai žino apie tą šventę, kas nori – visada ateina“, – pasakojo I. Rozova.

Balandį su ja jau kalbėjosi VSD pareigūnas, kuris mandagiai įspėjo apie bendravimą su Rusijos diplomatais ir užsiminė, kad po dipomatine priedanga dažnai veikia užsienio žvalgybos pareigūnai. Bet ir po šio įspėjimo I. Rozova nenutraukė ryšių su rusų diplomatais, o vėliau jau siekė gauti prieigą prie įslaptintos informacijos su slaptumo žyma „Slaptai“.

Atsidūrė ES pasų kepykloje

Galiausiai įkaitusi įtampa tarp Baltijos šalių ir Rusijos bei įsisiūbavęs šnipų karas nupūtė patį V. Malyginą – 2014-ųjų balandį, teišdirbęs vos pusantrų metų jis buvo išvarytas iš šalies. Bet Rusijoje V. Malyginas neužsibuvo. Įprastai tokiems diplomatams, kurių priedangą atskleidžia užsienio žvalgybos tarnybos, užsiveria Vakarų šalių durys diplomatinėse atstovybėse. Tačiau V. malyginui pasisekė – vietoje bausmės už tai, kad buvo išryškintas, jis sulaukė apdovanojimo – paskirtas Rusijos ambasadoriumi. Ir ne bet kur, o pinigų plovykla jau atvirai vadinamoje ES šalyje – Maltoje.

Čia nuo 2014 metų veikianti itin prieštaringai vertinama Individualių investuotojų programa leidžianti užsieniečiams iš esmės nusipirkti šios ES narės pasą už 650 tūkst. eurų.

Tereikia investuoti 150 tūkst. eurų į vyriausybės obligacijas, įsigyti nekilnojamojo turto ir prašom ES pasą, kuris atveria kelius be vizų keliauti į daugiau nei 160 šalių. Be to, naujai iškepti Maltos piliečiai gali gyventi, dirbti ir iš dalies užsiimti verslu bet kur ES.

Europos Parlamentas tokią Maltos politiką pasmerkė dar 2014 metais, esą „ES pilietybė neturėtų būti pardavinėjama“. Tačiau nepaisant įspėjimų iš briuselio Malta laikosi įsikibusi šios pajamas nešančios tvarkos – tūkstančiai su Kremliumi siejamų Rusijos oligarchų jau suskubo įsigyti Maltos pilietybę, o prie V. Malygino naujųjų ES piliečių pasai sėkmingai kepami toliau.

Aiškintis tokios schemos detales Maltoje pavojinga, kaip parodė žurnalistės Daphne Caruana Galizia žmogžudystė 2016-ųjų spalį, kai sprogo po jos automobiliu padėta bomba. Maltos pasų pardavinėjimą Rusijos piliečiams tyrusi žurnalistė atskleidė galingiausių vietos veikėjų interesus, tačiau tai pelningos schemos nesustabdė – pasai pardavinėjami toliau.

Kas sieja Seimo narę ir Rusijos žvalgybininką: abiejų karjeros šuoliams įtarimai nesutrukdė
© Reuters / Scanpix

Pats V. Malyginas yra ypač aktyvus Maltoje. Čia jis pritraukė tiesioginius bendrovės „Transaero“ skrydžius iš Maskvos, o per pastaruosius kelerius metus V. Malyginas nesyk reiškėsi Maltos žiniasklaidoje, ypač leidinyje „The Times of Malta“, kur skelbė komentarus, kuriuose gynė Krymo okupaciją, šaipėsi iš Sergejaus Skripalio apnuodijimo bylos tyrimo, o ypač – iš ukrainiečių, kuriuos kaltino 2015-siais numušus „Malaysia airlines“ lėktuvą.

Tuo metu už V. Malygino ir dar kelių Rusijos žvalgybininkų išaiškinimą Maskva Lietuvai atkeršijo. Paskutiniu lašu tapo dar vieno Rusijos žvalgybininko areštas.

Po to, kai Lietuvos teisėsauga 2015 m. dėl šnipinėjimo suėmė Rusijos pilietį Nikolajų Filipčenką, kuris siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje, Rusijoje buvo sulaikytas ir dėl šnipinėjimo nuteistas Lietuvos pilietis Aristidas Tamošaitis. Jam skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, o N. Filipčenkai – 10 metų kalėjimo.



Iniciatyva DEMASKUOK.LT vienija žiniasklaidą, visuomenę ir valstybę, siekiant atskleisti dezinformaciją, kuri vis dažniau platinama naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose.

Pastebėjai dezinformaciją? Nelik abejingas!

Pranešk
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(55 žmonės įvertino)
4.1636

Top naujienos

Iš Alytaus mero – nerimą keliančios žinios: mūsų vyrai po truputį krenta (308)

Alytaus meras Nerijus Cesiulis ir toliau aktyviai informuoja žmones apie situaciją gaisro...

Po slapto STT tyrimo – kaltinimai garsiam verslininkui: dovanų maišelyje – butelis alkoholinio gėrimo ir vokelis (74)

Lietuvos transporto ir logistikos paslaugų bendrovių grupės „ Transekspedicija “ generalinis...

Skvernelis: aš esu priešlaikinių rinkimų šalininkas (230)

Šiuo metu Lietuvoje egzistuoja trys ugniagesių gelbėtojų grandys – vieni pavaldūs...

Kelionė į Keniją šeimai neapsiėjo be nuotykių: batai iš padangų, akistata su medžiojančia liūte ir pasikeitęs vaikų elgesys (41)

Jei dar visai neseniai motinystė siejosi su dvejų metų namų rutina, tai šiandien vis daugiau...

Čempionų lyga: svarbi „Inter“ pergalė, Messi ir Mertenso pasiekimai bei nuostabus „Liverpool“ įvartis (1)

UEFA Čempionų lygoje trečiadienio vakarą baigėsi grupių varžybų pirmasis ratas.

JAV bombonešių skrydžiai virš Lietuvos ir Estijos: šį kartą rusams paspendė spąstus (671)

Trečiadienio popietę virš Lietuvos jau antrą kartą šiais metais pasirodė JAV strateginis...

Lietuvą dar palepins šiluma: savaitės pabaigoje termometrų stulpeliai vėl kils (7)

Šiandien Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio sritis. Lietaus nenumatoma, tačiau debesų bus gana...

Dar viena pergalė: pajėgų kroatą palaužęs Maslobojevas užsitikrino pasaulio čempionato medalį (45)

Savo pergalingą žygį WAKO pasaulio kikbokso čempionate Sarajeve (Bosnija ir Hercegovina) pratęsė...

Užkalnis. Ši vyriausybė klyno nesugebėtų užsisegti (403)

Žiūrim, ką turim. Alytuje tai dega, tai smilksta, tai rūksta senos padangos, gyventojai...

Mantas Stonkus paviešino savo susirašinėjimą su Alytaus meru: jis galėtų būti neblogas komikas (95)

Praėjusią savaitę vienoje Alytaus padangų perdirbimo gamykloje kilęs gaisras tapo rimta...