aA
Sėkmės istorija. Jos metu neišvengta duobių, bet skaičiai iškalbingi: BVP, tenkantis vienam gyventoju kitąmet sieks 80% ES vidurio. Tiesa, kai kam tokie vertinimai, minint 15-os metų Lietuvos narystės ES metines įspūdžio nedaro – Kremliaus ruporai šį laikotarpį linkę tapyti tik juodomis spalvomis.
© Yandex.ru

Gegužės 1-ąją Lietuvoje paminėtos 15-osios narystės ES metinės sulaukė nevienareikšmiškų vertinimų. Euroskeptiškas nuotaikas pamėgino kaitinti ir Kremliaus kontroliuojami informaciniai kanalai, pažėrę jau nesyk girdėtų teiginių, prieštaraujančių faktams. Galiausiai narystės žalą pamėginta įtvirtinti netgi iškraipant vienos svarbiausių ES valstybių – Pancūzijos lyderio žodžius.

Narystė ES – vien tik nesėkmės?

Pagrindinis Kremliaus propagandos kanalas „Sputnik“ Lietuvos narystės ES metinių proga pateikė negailestingą vertinimą: esą iš 15 metų ES Lietuva negavo nieko gero.

„Integracija į Europą buvo pristatyta kaip naujas šalies vystymosi etapas, kuriame Lietuvos laukia gerovė ir klestėjimas. Realybė pasirodė ne tokia džiaugsminga: Europos Sąjungoje Lietuva tapo periferija su mirštančia ekonomika ir respubliką paliekančiais gyventojais“, – skelbiama pranešime, kuris paįvairintas vien negatyvia informacija apie imigraciją, bedarbystę, valstybės skolą ir kitus rodiklius.

Neatsiliko ir Yandex.ru, kurio išleistame straipsnyje neleidžiama suabejoti pasiekimais:“ Lietuva liko be Europos pinigų, Baltijos stebuklas neįvyko“, – skelbia antraštė.

Lietuvai esą trūksta pinigų – turtingoji ES esą žadėjo viskuo aprūpinti mainais į „skyrybas su Rusija“, nors „vestuvių su Rusija“ euroatlantinį kelią nuo 1991-ųjų pasirinkusi Lietuva niekada ir neturėjo. „Yandex“ straipsnyje įvardijami trys pagrindiniai tariamos nesėkmės rodikliai: pirma nesėkmė – uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, dėl ko Lietuva turėjo atsisveikinti su pigia elektra.

„Išties, kam reikalinga AE? Kam kelti sau pavojų, juk Europa aprūpins elektros energija“, – ironizuojama Yandex.ru straipsnyje, nors Lietuva jau nebėra „energetinė sala“, mat šalis elektros jungtimis sujungta su Švedija ir Lenkija, daugiau nei ketvirtadalį energijos pasigaminame iš atsinaujinančių šaltinių, o dujas perka per Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą, taip pakertant „Gazprom“ monopolį.

Antra nesėkme vadinamas Lietuvos žemės ūkio standartų neatitikimas tiems, kurie priimti ES – Briuselis neva nemoka dotacijų, kaip ir neinvestuoja į Baltijos šalių pramonę – js Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje esą „praktiškai neliko“. Toliau – dar blogiau: neva stringa „Rail Baltica“ projektas, skirtas geležinkeliu sujungti Baltijos šalis, Suskystintų dujų terminalas neva taip pat negauna ES paramos.

Ekonomistai baksnoja į skaičius

Nors nuo 1999 m., kai Lietuva pradėjo oficialias derybas dėl narystės ES ir ėmėsi reformų, netrūko abejojančių ir euroskeptikų, statistinės kreivės, net jei neatspindi visų rodiklių, rodo pozityvų augimą. 2004 m. Lietuvai dar tik stojant į ES, šalies BVP, tenkantis vienam gyventojui atsižvelgus į kainų skirtumus, siekė 49% ES vidurkio, o 2017 m. šis rodiklis pakilo iki 78% ES vidurkio.

Ir nors prekių ir paslaugų kainos kilo per pusę, lėčiau, nei norėtų dauguma, bet vis tiek kilo ir atlyginimai: vidutinis darbo užmokestis išaugo nuo 357 eurų iki 932 eurų. Vidutinė senatvės pensija pakilo nuo 107 iki 344 eurų. Vis dėlto bendra ekonominė padėtis, nepaisant ryškaus smukimo po 2008-ųjų finansinės krizės, gerėja, tai rodo ir kiti statistiniai rodikliai.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas neseniai pasidalijo grafiku, kuris rodo būtent nuoseklų ir tvarų pastarųjų metų augimą.

Kaip Kremliaus ruporai „sveikino“ Lietuvą su narystės ES metinėmis: likote be Rusijos ir pinigų
© Facebook/ Ž. Maurico schem.

„Lietuvos vidutinis darbo užmokestis 2004 m. sudarė 24-25 proc. ES vidurkio, o šiais metais jau pasieks 50 proc. Vadinasi, per 15 metų tą atstumą nukirpome per pusę, tai tikrai geras pasiekimas. Lyginant su įstojusiomis šalimis 2004 m., mes vėlgi atrodome santykinai geriau, nes buvome viena labiausiai nepasiturinčių šalių, lenktyniavome su Latvija. Dabar jau esame šiek tiek ekonomiškai stipresni nei Vengrija, Latviją lyg ir vėl aplenkėme“, – Eltai kalbėjo ekonomistas.

Jei prieš 15 metų Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas siekė 40 proc. BVP, tai pernai jis buvo daugiau nei dvigubai didesnis ir buvo vienas didžiausių visoje Bendrijoje. Tiesioginės užsienio investicijos augo nuo 25 proc. iki 41 proc. BVP, o vien iš ES gauta parama siekė apie 15 mlrd. eurų.

Iškraipė E. Macrono žodžius

Tačiau „Sputnik“ pranoko pastangomis iškraipyti faktus kitame straipsnyje. Esą ir ES senbuviai nusivylę Lietuva Bendrijoje. Pavyzdžiui, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „Baltijos šalių prisijungimą prie Šengeno pripažino klaida“. Tiesa, taip pavadintame straipsnyje nėra tokios E. Macrono citatos – cituojamas tik „Prancūzijos politologas“, kuris ir pakomentavo prezidento žodžius.

„Žmonės laikosi savo sienų sąskaita. Aš tikrai tikiu atviru patriotizmu, Prancūzija, kuri suspindės tarptautinėje arenoje. Bet jei norime būti atviri, turite turėti sienas. Norint priimti, reikalingi namai. Tai reiškia, kad mums reikia sienų, mums reikia taisyklių“, — cituojamas E. Macronas.

Ir nors pats Pranczijos prezidentas kalbėjo tik apie viziją bei pabrėžė būtinybę visoms ES šalims tartis, siūlyti idėjas, Rusijoje pasirodžiusiose interpretacijose E. Macrono idėjos priešinamos būtent su Baltijos šalimis.

Kaip Kremliaus ruporai „sveikino“ Lietuvą su narystės ES metinėmis: likote be Rusijos ir pinigų
© Facebook

Anot „Sputnik“ kalbinto „Prancūzijos politologo“ Nicolas Sharraso, tokiu pareiškimu E. Macronas „iš esmės, pripažino, kad Baltijos šalių ir Višegrado grupės (Lenkija, Slovakija, Čekija ir Vengrija) įtraukimas į Šengeno zoną buvo klaida, nes tai yra konservatyvios šalys, ir jų patriotizmas nesuderinamas su atvirų sienų politika“,

Jo nuomone, E. Macrono pareiškimas dėl Šengeno zonos mažinimą „prieštarauja jo globalistinei liberaliai politikai ir žymi tautų vaidmens sugrįžimą į tarptautinę areną“. Toks Prancūzijos lyderio nuomonės iškraipymas bei pateikimas kaip faktas nėra pirmas atvejis, kai minėtas „Prancūzijos politologas“ itin keistai interpretuoja valstybių vadovų pasisakymus.

Vis dėlto, N. Sharrasas nėra Prancūzijos politologas – Maskvos valstybiniame universitete politologiją studijavęs, Rusijos sostinėje gyvenantis, rusiškai laisvai kalbantis ir keliose televizijose tai „žurnalistu“, tai komentatoriumi pristatomas vyras yra pagarsėjęs Kremliaus režimo gerbėjas.

Jis yra nepageidaujamas Ukrainoje dėl savo apsilankymo Kryme, kurio aneksiją atvirai palaiko, be to, ne kartą džiaugėsi savo asmeniniais ryšiais su Vladimiru Putinu. Per praėjusius Prancūzijos prezidento rinkimus jis prognozavo lengvą pergalę Kremliaus remtai Marine Le Pen, kuri 2017-siais patyrė triuškinamą nesėkmę.



Iniciatyva DEMASKUOK.LT vienija žiniasklaidą, visuomenę ir valstybę, siekiant atskleisti dezinformaciją, kuri vis dažniau platinama naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose.

Pastebėjai dezinformaciją? Nelik abejingas!

Pranešk
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(129 žmonės įvertino)
3.6357

Top naujienos

Užkalnis. Nebesvarbu, kas bus prezidentas (19)

Jau daugiau nei savaitę Lietuva gyvena nuostabiai kaip niekada. Gal kažką gerai darė išeinanti...

Nausėdos susitikimo su Pačėsu paslaptis: pokalbio versijos skiriasi (97)

Ne tik Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus tarpininkavimo ir paramos prašė...

Audronė Dautartienė – netipinė šeimos gydytoja: taiko specifinius gydymo būdus ir sutaiko šeimas

„Daktarė iš didžiosios raidės. Daktarė, kuri išmano savo darbą. Daktarė, pas kurią norisi...

Dešros nori brangti, bet negali įvardino, kada bus kainų šuolis (70)

Lietuvos mėsos perdirbėjai šoke – kiaulienos kainoms sparčiai kopiant į viršų prekybos...

Beprecedentis įvykis: „Marijos radijuje“ Vytauto Landsbergio interviu buvo cenzūruotas ir užblokuotas (610)

Profesoriaus Vytauto Landsbergio teigimu, jo interviu „Marijos radijui“ buvo cenzūruotas ir...

Gyvai / LKL pusfinalis Klaipėdoje: „Neptūnas“ – „Rytas“ (18)

Trečiadienį 18.50 į pirmąjį „Betsafe-LKL“ pusfinalio serijos mūšį Klaipėdoje kyla vietos...

Amerikiečių analitikai įvertino Kremliaus ginkluotę gegužės 9-osios parade (91)

Nepaisant to, jog technika smarkiai pasenusi, o ir gamybos bazė kaip reikiant šlubuoja, Rusijos...

Pasigirdo raginimų kuo greičiau atsisakyti plastikinių pakuočių: ar sugebėtumėte gyventi be jų?

Mūsų šalyje jau nekyla abejonių, kad reikia žengti žiedinės ekonomikos link. Lietuva jau...

Visoje Europoje daugybę metų ieškotas žmogžudyste įtariamas lietuvis pagaliau sučiuptas (38)

Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas trečiadienio pavakarę pranešė, kad...