„Baltijos šalys visada buvo strategiškai svarbus placdarmas Vakarams atakuoti Rusiją. Regionas, besiribojantis su pagrindiniu Jungtinių Valstijų „priešu“ tarptautinėje arenoje ilgą laiką buvo svarbiu amerikiečių karinių treniruočių lauku su solidžiu gynybos sektoriui skiriamu biudžetu.

Vis dėlto, šiandien Vašingtonas viską atskleidžia: Lietuva, Latvija ir Estija daugiau jo nebedomina. Dar daugiau, Valstijose jie sako tiesiai šviesiai: iš mūsų pusės paramos nesitikėkite“, – Estijos rusakalbiams skirtame portale „Baltnews.ee“ skelbė žurnalistė Anastasija Savinova.

Įkvėpė D. Trumpo planas pasipinigauti

Tokie ir panašūs bauginimai, esą nuskurdusios ir antirusiškos isterijos išvargintos Baltijos šalys bus užmirštos ir karinio konflikto atveju nesulauks pagalbos – dažna Kremliaus kuruojamų portalų tema. Šį kartą ją galėjo įkvėpti ambicingas JAV prezidento Donaldo Trumpo planas pritraukti iš NATO sąjungininkių daugiau pinigų į valstijas.

Remiantis „Kaina plius 50“ formule, JAV vadovas ketina reikalauti iš Aljanso narių mokėti visą sumą už šalyse dislokuotos amerikiečių karius ir dar 50 proc. daugiau. Toks pasiūlymas akimirksniu sukėlė Aljanso narių nepasitenkinimą, nes taikant šią formulę Amerikai mokama suma kai kuriose šalyse gali išaugti net 5 kartus.

Daugiausia nerimo ši žinia turėtų kelti ne Baltijos šalims, o Vokietijai, Japonijai ir Pietų Korėjai, kurių teritorijose dislokuota tūkstančiai amerikiečių (Vokietijoje – daugiau nei 33 000, Japonijoje ir Pietų Korėjoje – 54 000 karių).

Europos ir Azijos šalyse dislokuoti JAV kariai

Vis dėlto, D. Trumpo atstovai ramino Aljanso nares, kad šis planas nėra oficialus siūlymas, jis apibrėžtų tik maksimalią sumą, kiek Amerika galėtų reikalauti už savo teikiamą apsaugą.

Kovai su Rusijos įtaka JAV biudžete – solidi suma

Bauginimus, esą Vašingtonui Baltijos šalys nebeįdomios paneigia ir tai, kad kovai su Rusijos įtaka kitų metų JAV biudžete numatyta solidi, beveik 450 mln. eurų siekianti, suma.

JAV valstybės sekretorius Johnas Sullivanas pranešė, kad ateinančiais metais valstybės biudžeto prioritetine sritimi bus kova su Kremliaus propagandos įtaka, o visus šiai sričiai skirtus pinigus tikimasi panaudoti rengiant projektus Europoje ir Centrinėje Azijoje. Ankstesniais metais sudaromuose biudžetuose šiai sričiai taip pat būdavo skiriami pinigai, tačiau tik šiame biudžete kova prieš žalingą Rusijos įtaką išskiriama atskira eilute.

Jais bus siekiama skatinti šalių energetinę ir prekybos nepriklausomybę nuo Rusijos, palaikyti JAV partnerių teritorinį vientisumą, gerinti makroekonominį klimatą ir atgrasyti šalis - partneres nuo rusiškos karinės technikos įsigijimo.

Rusijos reakcija į šią žinią nebuvo palanki. Dūmos gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Jurijus Švytkinas JAV sprendimą būtent taip paskirstyti biudžetą išvadino „kita tos pačios grandinės jungtimi – JAV pasitraukimo iš vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) tęsiniu“, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad šis galingiausios pasaulio valstybės žingsnis – nesąžiningas varžymasis, siekiant sumenkinti Rusijos įvaizdį kitų šalių akyse.

Kad JAV nepamiršo Baltijos šalių rodo ir čia planuojamų vykdyti karinių pratybų skaičius. Kovo 9 dieną Latvijos Adaži poligone baigėsi tarptautinės JAV vadovaujamos pratybos, kuriose dalyvavo 3200 karių iš 29 skirtingų pasaulio šalių. Panašių pratybų pavasario ir vasaros metu Baltijos šalyse vyks ir daugiau. Iš viso šiemet planuojama surengti 102 NATO karines pratybas skirtingose Aljanso šalyse.

Įrodymų ieškojo „Sniego susitikime“

Kalbėdama apie neva šiomis dienomis nuo Baltijos šalių nusprendusį nusigręžti Vašingtoną, „baltnews.ee“ žurnalistė prisiminė ir sausį Trakuose vykusį kasmetinį „Sniego susitikimą“.

Ne vienerius metus dalyvaujantys šiame susitikime žino, kad dažniausiai aštrių pasisakymų jame vengiama. Lietuvos ir užsienio saugumo politikos ekspertai tiesiog apsikeičia mandagumo gestais ir komplimentais vieni kitų darbams ir įžvalgoms.

Šie metai nebuvo išimtis. Aštresnių priekaištų dėl nuolaidžiavimo Rusijos projektams sulaukta tik iš ukrainiečių, tačiau ne jie įkvėpė „Baltnews.ee“ žurnalistę.

Tai padarė „Sniego susitikime“ dalyvavęs buvęs Jungtinių Valstijų sausumos pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas. Jis perspėjo europiečius pasirūpinti savo saugumu, nes amerikiečiai ateityje kariaus su Kinija. Kremliaus ruporui rašanti žurnalistė dar pridūrė – jei Lietuva, Latvija ir Estija nuspręs išprovokuoti Rusiją karui, o Vašingtonas atskubės jų gelbėti, kalbėsime apie grėsmę Amerikos egzistavimui.

Tačiau „Sniego susitikime“ dalyvavusių ekspertų pasisakymai – žymiai sudėtingesni, nei bando pavaizduoti Kremliui palanki žiniasklaida.

Specialiame DELFI duotame interviu vienas susitikimo dalyvių profesorius Josephas Siracusa kalbėjo atvirai, nešykštėdamas keiksmažodžių ir praktinių patarimų Europai. Pasak jo, Rusijos lyderis daug investuoja bauginimams, tačiau realaus karo nesiekia ir nenori, tuo tarpu europiečiams tarptautinės politikos arenoje trūksta ryžto ir gebėjimo už save pastovėti.

„Jei kalbame apie Vladimirą Putiną, tai turime suprasti, kad jis nenori karo, jis tik nori karo vaisių. Tik jei jam leisime – jis to sieks ir karu. Bet Putinas nėra Sovietų sąjunga, jis supranta griežtą „atsiknisk“. Taip, mes susiduriame su gangsterių politika, bet tai jau matėme ir anksčiau.

Aš nespėlioju, kuo rusai gali būti, bet mes galime pasakyti jiems, kuo jie negali būti. Mes galime pasakyti, kad jie yra nelaukiami mūsų vakarėlyje, mes galime suprasti, kad dabar – ne mūsų nuosmukio, o mūsų aukso amžiaus laikai, jei save išrasime iš naujo. JAV ir Rusija žaidžia žaidimą, bet jūs Europoje irgi jį galite žaisti, kodėl savimi netikite?“, – interviu kalbėjo J. Siracusa.

Profesorius ramino ir isteriją dėl INF sutarties žlugimo. Jis kalbėjo: „Sutartys tėra mūsų nuotraukos iš praeities, kuriose mes užfiksuoti tam tikrą dieną darantys veiksmus, kurie tuomet atitinka mūsų interesus. Vieną dieną sutartis neatitinka mūsų interesų ir ji žlunga. Pažiūrėkite į įvairius susitarimus praėjusio amžiaus 4 dešimtmetyje.“

Ir, nors sutiko, kad INF buvo svarbi sutartis, ypač Europai, profesoriaus nuomone, branduolinių ginklų sklaida Šaltojo karo metu netgi pavertė pasaulį saugesniu, nes niekas šių ginklų negali panaudoti.

Minėta „Baltnews.ee“ portalo žurnalistė Anastasija Savinova portale rašo nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio. Visos jos publikacijos kryptingai šmeižia NATO, kursto Europos Sąjungos susiskaldymą, menkina Estijos įvaizdį.

2018 metais Lietuvos Valstybės saugumo departamento (VSD) ataskaitoje konstatuojama, kad „Baltnews“ ir „Sputnik“ vykdė informacines atakas prieš Lietuvą. Abu šie portalai yra finansuojami Rusijos.