Žvelgiant į Rusijos žiniasklaidą, nesunku išskirti bent keletą nuolat pasikartojančių argumentų, kuriais, kuriant sąsajas su Vakarų slaptosiomis tarnybomis, siekiama diskredituoti tiek šalies opozicijos lyderį, tiek daug dėmesio sulaukusį jo komandos tyrimą apie Vladimiro Putino rūmus.
Visa tai susideda į bendrą pasakojimą, kuriame A. Navalnas yra parodomas, kaip Vakarų įrankis siekiant diskredituoti Rusiją ir joje įvykdyti perversmą. Bėda ta, kad šiam pasakojimui trūksta esminės dedamosios – tvirtų įrodymų, o kartais ir elementaraus pasakojimo nuoseklumo.
Nenuoseklūs argumentai
Protestai Rusijoje prasidėjo sausio 23 dieną. Pagrindiniai jų tikslai: palaikyti areštuotą opozicijos lyderį A. Navalną ir išreikšti nepasitenkinimą piktnaudžiavimu, kurio vienas iš pavyzdžių – opozicionieriaus ir jo komandos tyrimas apie V. Putino rūmus. Skaičiuojama, kad žmonės į gatves išėjo bene 70-yje Rusijos miestų ir miestelių.
Opozicijos lyderio grįžimą į Rusiją lydėjo visa eilė „ekspertų“ komentarų, kuriais buvo siekiama diskredituoti A. Navalną, jo tyrimus ir parodyti, kad Vakarų kritika dėl elgesio su politiku yra grįsta siekiu pakenkti šaliai ir ją pažeminti.
„RIA Novosti“ portale pateikiamame Piotro Akopovo tekste teigiama, jog A. Navalnas yra daugiau nei 10 metų „anglosaksų slaptųjų tarnybų vystomas projektas“, kuriuo siekiama pakeisti valdžią Rusijoje.
Naujienų agentūros „Regnum“ portale pasirodžiusiame Michailo Demurino komentare teigiama, jog A. Navalno nuodijimas ir kitos „provokacijos“ yra skirtos tam, jog amerikiečiai galėtų sustabdyti „Nord Stream 2“ projektą, o pats opozicionierius neva veikia prieš Rusiją.
RT naujienų portale rėžiama – A. Navalnas dirba Rusijos priešams, jo populiarumas egzistuoja tik pačių vakariečių mintyse, o tai, kad opozicionierius dirba ne savo tėvynės, jos varžovių interesams rodo ir būrys užsienio diplomatų, atvykusių į jo teismo posėdį. Tekste taip pat gąsdinama Vakarų siekiu organizuoti perversmą Rusijoje.
Jau minėtasis M. Demurinas po A. Navalno teismo žengė dar toliau apkaltindamas Vakarus rasizmu. Esą Vakarai, kritikuodami Rusijos teisinę sistemą, šią šalį laiko antrarūše valstybe. Komentatorius taip pat dar kartą apkaltino A. Navalną dirbant su Vakarais turint tikslą sunaikinti Rusijos valstybę.
Visus šiuos tekstus jungia kaltinimai Vakarams neva siekiantiems pakenkti Rusijai ar net pastarąją sunaikinti, nuolat siūloma pirmiausia pasižiūrėti į save ir pirmiausia išspręsti savo vidaus problemas.
Vis dėl to nėra jokių įrodymų ar tvirto pagrindo teigti, jog A. Navalnas yra kaip nors susijęs su Vakarų slaptosiomis tarnybomis ar vykdo užsienio valstybių padiktuotas užduotis, o svaidytis tokiais niekuo nepagrįstais teiginiais galima apie bet kurį neįtikusį asmenį.
Bet koks Rusijos politikas, sulaukiantis užtarimo iš Vakarų, Kremliaus žiniasklaidoje greitai gauna prieš savo šalį veikiančio agento etiketę.
JAV prezidento rinkimų kontekste pagrindiniu „Sputnik“ Baltarusijos naujienų tarnybos taikiniu tapo ne tik A. Navalnas, bet ir kitas opozicijos politikas Michailas Chodorkovskis, kurie drauge neva ieško išdavikų ir ruošiasi revoliucijai.
Tuo metu reali Vakarų parama kol kas tik žodinė arba simbolinė, pvz., diplomatų buvimas A. Navalno teisme. Sankcijos ar kitokie realų poveikį Rusijai galintys turėti veiksmai kol kas dar yra tik diskutuojami.
Naratyvais abejoti verčia ir tai, kad pastarieji kartais prieštarauja vieni kitiems. M. Demurino tekste bandoma įrodyti esą A. Navalnu yra naudojamasi siekiant sustabdyti „Nord Stream 2“ dujotiekio statybas, tačiau tuo pačiu metu teigiama, jog A. Navalano nuodijimas – kurio epicentre yra projekto tąsa suinteresuota Vokietija – yra provokacija prieš Rusija. Vargu, ar Vokietija gali vienu metu siekti ir išsaugoti dujotiekio projektą, ir tuo pačiu padėti JAV jį sabotuoti.
Siekiant diskredituoti Aleksejų Navalną, tuo pačiu buvo siekiama diskredituoti ir ypatingai daug dėmesio sulaukusį jo komandos tyrimą apie prabangius Vladimiro Putino rūmus. Nepagrįstų kaltinimų Vakarai susilaukė ir šiuo klausimu.
Pastangos diskredituoti tyrimą
Po A. Navalno sugrįžimo į Rusiją buvo paskelbtas naujausias jo komandos tyrimas, kuriame teigiama, kad Rusijos prezidentui V. Putinui priklauso didžiulė prabangi vila ant Juodosios jūros kranto.
Įrašas sukėlė nemažai šurmulio tiek Rusijoje, tiek už jos ribų. „Youtube“ kanale buvo peržiūrėtas daugiau nei šimtą milijonų kartų. V. Putinas neigė, kad rūmai priklauso jam ar jo artimiesiems, o visai netrukus rūmų savininku pasiskelbė vienas turtingiausių Rusijos žmonių, prezidentui artimas orligarchas Arkadijus Rotenbergas.
Šis tyrimas nemažai dėmesio sulaukė ir Rusijos žiniasklaidoje, kurioje kaltinimų dėl šio tyrimo autorystės susilaukė gydytis po apnuodijimo A. Navalną priėmusi Vokietija bei NATO.
„Rossija 24“ televizijos kanalo laidoje „Vesti“ teigiama, esą Vokietijos vyriausybė veikė kaip A. Navalno filmo prodiuserė. Su vyriausybės palyda ir apsauga filmas buvo parengtas Drezdene, sąmoningai siekiant sukurti informacinę bombą ir sukelti rūpesčių Rusijoje.
Toje pačioje laidoje teigiama, jog filmavimui Vokietijos kalnų kurorte tyrimo tekstą parengė NATO slaptosios tarnybos. Teigiama, kad filmo tekstas buvo parašytas anglų kalba, ir vėliau nemokšiškai išverstas į rusų kalbą. Esą angliškas žodis „moodroom“, reiškiantis įėjimą, filme buvo išverstas kaip „purvo kambarys“.
Reportaže taip pat teigiama, kad V. Putinui nereiktų tokių rūmų, o ir patys rūmai ir jų aplinka neatitinka prezidento laisvalaikio stiliaus.
Nors pačiame filme ilgą laiką rodomas A. Navalnas, tačiau patį tyrimo darbą „ant žemės“ atliko jo įkurto ir valdomo „Kovos su korupcija fondo“ (FBK) aktyvistai, kurie ir rodomi filmuojantys pačius rūmus.
Nuo 2011 m. veikiančiam fondui neseniai buvo suduotas teisinis smūgis – organizacija pagal naują įstatyminę bazę buvo apskelbta „užsienio agente“, nes dalis organizaciją išlaikančių paramos dotacijų ateina iš užsienio valstybių. Tokį sprendimą pastarieji jau apskundė šalies teismuose, o pats įstatymas yra plačiai kritikuojamas tiek Rusijoje veikiančių organizacijų, tiek Vakaruose, kaip visiškai apribojantis valdžiai nepalankių visuomenininkų veiklą.
Taip pat nėra jokio pagrindo teiginiams, kad A. Navalnui Vokietijos vyriausybė pavedė ar kaip nors padėjo atlikti šį tyrimą. Netgi kalbos apie purvo kambarius labiau primena bandymą rasti kabliukų, negu realių įrodymų, siekiant pagrįsti Vokietijos ar NATO įsitraukimą į šio tyrimo parengimą. Kol kas jokių įrodymų, kad tyrime matomi vaizdai būtų filmuoti Vokietijoje, taip pat nėra, nors, neva žinant filmavimo lokaciją Drezdene, įrodymų rasti nebūtų sunku.
Kiek juokingai atrodo ir skirtingoms auditorijoms pateikiami vienas kitam prieštaraujantys leitmotyvai. Prieš dezinformaciją kovojantis „EUvsDisinfo“ užfiksavo, jog Kremliaus žiniasklaidos priemonės arabų kalba transliuoja absoliučiai priešingą žinutę negu aptariama laidoje „Vesti“. Šia kalba propagandininkai bando įteigti, jog A. Navalnas buvo deportuotas iš Vokietijos.
