Rytų ir Vidurio Europos valstybėse jau senokai neblėsta įtarumas dėl Maskvos ir Berlyno draugystės, stiprinamų energetinių projektų, tokių, kaip „Nordstream“. Tačiau ženklų, kad net ir pragmatiškieji vokiečiai pamažu atsibunda ir Rusijoje įžvelgia ne tik istorinius partnerius, bet realią grėsmę savo valstybei, daugėja.

Nepaisant kai kurių Vokietijos politikų nuolatinių raginimų panaikinti ES taikomas sankcijas Rusijai, kuriai šios buvo įvestos po Krymo aneksijos 2014 ir iki šiol pratęsiamos kasmet, spaudimas gerinti santykius su Maskva auga ir iš Vokietijos visuomenės.

Jau kelerius metus vykdomos visuomenės nuomonės apklausos Vokietijoje rodo, kad daugiau apklaustųjų palankiau žiūri į Rusiją nei į JAV, ir norėtų labiau bendradarbiauti su Rusija nei su Amerika. Pavyzdžiui, šiemet paviešinta „Pew Research“ apklausa parodė, kad pasitikėjimą D. Trumpu išreiškė tik 10 proc. vokiečių, o V. Putinu pasitikėjimą išreiškė net 35 proc. apklaustųjų.

Tačiau tokia nuomonė gali būti ne vien savaime susidarytas įspūdis. Praėjusią savaitę paviešintame Vokietijos Vidaus reikalų ministerijos tyrime pripažįstama: Kremlius per savo ruporus – „nepriklausoma žiniasklaida“ apsimetančius kanalus „Sputnik“ ir RT bei jų vokiškas versijas įžūliai manipuliuoja vokiečių visuomenės nuomone, stengiasi ją paveikti.

Ministerija įspėjo apie Kremliaus kėslus

Dokumente pažymima, kad pastaraisiais metais Rusija ypač aktyviai ir įvairiomis priemonėmis skleidė propagandą ir dezinformaciją. Be netikrų paskyrų socialiniuose tinkluose, Rusijos remiamų tyrimų centrų ir atskirų veikėjų veiklos minima ir Rusijos žiniasklaida.

„Valstybės kontroliuojamos bendrovės maskuojamos kaip nepriklausomos žiniasklaidos priemonės ir siekia subtiliai paveikti visuomenę“, – pažymima dokumente, kuriame kelis kartus paminėti „Sputnik ir „RT Deutch“. Tai nebuvo pirmas kartas, kai aukščiausi šalies pareigūnai mini šiuos kanalus.

„Vokietijoje mes jau matėme bandymų paveikti politinius procesus, stengiantis supriešinti visuomenę iš šalies. Pavyzdžiui, Rusijos valstybinės žiniasklaidos kanalai „Sputnik ir „RT Deutch“ prieš 2017-ųjų rinkimus beveik be perstojo skleidė negatyvią informaciją apie vokiečių politikus (išskyrus AfD – Kremliui palankią dešiniųjų ekstremistų partiją)“, – dar gegužę parlamente teigė Vokietijos parlamento sekretorius, atsakingas Vidaus reikalų ministerijai Günteris Kringsas.

Rusija vokiečius ėmė auklėti žodžio laisvės

Tačiau Rusijos Valstybės Dūmoje toks dokumento paviešinimas bei kalbos Vokietijoje apie „Sputnik“ ir RT sukėlė nepasitenkinimo audrą. Parlamento tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Čepa tokius kaltinimus išjuokė kaip nepagrįstus faktais, nors Vokietijos vidaus reikalų ministerija priminė garsiąją „mergaitės Lizos istoriją“ apie 13-metę rusę, kurią neva išprievartavo į Vokietiją suplūdę imigrantai.

Šią melagingą istoriją Rusijos žiniasklaidos kanalai nušvietė ne tik rusų žiūrovams, bet ir pasakojo išgalvotas versijas vokiškai auditorijai per „Sputnik ir „RT Deutch“.

„Sputnik“ ir RT vis dažniau sulaukia pajuokos bei neigiamų įvertinimų Vakarų šalyse. Prieš kelerius metus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tiesioginės spaudos konferencijos su V. Putinu metu yra viešai pareiškęs, kad minėtieji kanalai nėra žiniasklaidos priemonės, o tiesiog dezinformacijos įrankiai. JAV „Sputnik“ ir RT yra paskelbti užsienio agentais, o ne žiniasklaidos priemonėmis.

Į tokius vertinimus Kremlius bei jo ruporai įprastai reaguoja jautriai. Taip nutiko ir šį kartą, kai vokiečių išplatintą ataskaitą A. Čepa pavadino „kokia tai provokacija“.

Marija Zacharova

Panašiai spaudos konferencijoje skundėsi ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ji taip pat tikino, kad esą nėra jokių įrodymų, jog „Sputnik“ ir RT yra propagandiniai kanalai, skleidžiantys dezinformaciją, o jų varžymas esą pažeidžia žodžio ir spaudos laisvę.

„Kai RT žurnalistė norėjo paklausti Vokietijos vidaus reikalų ministro apie minėtą ataskaitą, ji buvo nutildyta motyvuojant, kad ji nesiregistravo renginyje. Mes tai vertiname kaip dar vieną diskriminacijos prieš Rusijos žurnalistus ir visus žurnalistus Vokietijoje epizodą. Tokią politiką vertiname kaip nepriimtiną ir pažeidžiančią fundamentalius žodžio bei spaudos laisvių principus“, – Vokietiją ėmė auklėti M. Zacharova. Pagal tarptautinį „Reporterių be sienų“ sudarytą spaudos laisvės indeksą Vokietija yra 13-oje vietoje, Rusija – vos 149-oje.