aA
Ar jau rusai puola? Ar neatsibodo laukti naujo karo? Nuolat pasikartojantys pasakojimai, esą Lietuva yra agresyvi, nedraugiška ir nerami šalis, tik ir siekianti sukurstyti konfliktą, paremti ne tik kalbomis. Pasitelkta ir tokius Kremliaus bei jo rėmėjų žodžius neva pagrindžianti statistika. Tik ką ji iš tikrųjų parodė?
Lietuvos Specialiųjų Operacijų Pajėgų kariai skuba į „Black Hawk“ (2016-ieji metai)
Lietuvos Specialiųjų Operacijų Pajėgų kariai skuba į „Black Hawk“ (2016-ieji metai)
© wikipedia

Neseniai buvo paskelbtas „Globalus taikos indeksas“ („Global Peace Index“), kuriame iš 163 vertintų pasaulio valstybių Lietuva užėmė 36 vietą ir taip įsitvirtino aukščiausiu taikos indeksu vertinamų valstybių ketvirtadalyje. Nepaisant to, Kremliaus ruporai ir šiame skaičiuje sugebėjo įžvelgti ypatingą Lietuvos nusiteikimą prieš taiką pasaulyje.

Lietuvių kalba Kremliaus naujienas trimituojantis naujienų portalas „Sputnik Lietuva“ apsiskelbė išsiaiškinęs, kad pagal „Global Peace Index“ Lietuva yra viena mažiausiai taiką pasaulyje mylinčių valstybių Europoje.

O jei nemyli taikos, tai Kremliaus nuolat kartojami naratyvai, esą Lietuva tik ir kursto konfliktus, turėtų kaip tik ir pasitvirtinti, tiesa? Bet skyrus vos keletą minučių patikrinti realiai situacijai, susidaro kiek kitoks vaizdinys, o ir apie Rusiją jis pasako dar daugiau.

Indeksas – ne tik apie karybą

„Globalų taikos indeksą“ jau ne vienus metus rengia Australijoje įsikūręs Ekonomikos ir taikos institutas („The Institute for Economics and Peace“). Indeksas sudaromas atsižvelgiant į daugelį kokybinių ir kiekybinių kriterijų, kurių nemaža dalis, priešingai nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, neturi daug bendra su karyba.

Sudarant reitingą vertinamos iš viso 23 dedamosios, kurių dalis tiesiogiai susijusi su šalies teisingumo sistema ir vidaus saugumu: žmogžudystės, policijos pareigūnų ar kitų jėgos struktūrų atstovų ir įkalintų asmenų skaičiai, politinės represijos, smurtiniai nusikaltimai ar protestai ir kita.

Kitą dalį sudaro karinės ir diplomatinės dedamosios: karių kiekis, karinės išlaidos, ginklų eksportas, dalyvavimas kariniuose konfliktuose, santykiai su kaimyninėmis valstybėmis ir t. t.

Reitingas sudaromas valstybėms įvairiose srityse skiriant nuo 1 iki 5 balų ir vėliau tokiu pat vertinimo principu suskaičiuojamas bendras balas. Kuo mažesnis balas, tuo aukščiau vertinama taikos būklė. Geriausiu – 1,078 balo – reitingu gali pasigirti NATO sąjungininkė Islandija, blogiausiu, viršijančiu 3,6, – Afganistanas.

Ar Lietuva išties nori karo: Kremlius bedė pirštu į iškalbingą statistiką, bet nutylėjo svarbią detalę
© Screenshot

Lietuva prasčiausiai pasirodė (t. y. viršijo 2,5 balo vidurkį) keturiose srityse. Trys iš šių sričių yra tiesiogiai susijusios su Lietuvos vidaus saugumo ir teisingumo sistemos problemomis: visuomenės nusikalstamumo suvokimu, žmogžudysčių ir kalinių skaičiais. Be to, blogiausią balą – trejetą – tyrėjai mūsų šaliai skyrė santykių su kaimyninėmis valstybėmis srityje.

Vis dėlto gauti trejetą, vertinant santykius su kaimyninėmis valstybėmis, nėra išskirtinis dalykas – tokiu pačiu balu santykių su kaimynėmis srityje buvo įvertintos ir mūsų kaimynės: Lietuva, Estija, Latvija, Baltarusija. Vienintelė Lenkija gali pasigirti gavusi du balus. O pačiai Rusijai tyrėjai skyrė maksimalius penkis balus, t. y. įvertino prasčiausiai.

Rusiją lenkia net Šiaurės Korėja

Žinutei apie Lietuvos nemeilę taikai ištransliuoti buvo pasirinktas ir selektyvus Europos šalių sąrašas – jį sudarė Europos Sąjungos, Vakarų Balkanų regiono šalys, Islandija, Norvegija ir Šveicarija.

Taip pasielgta greičiausiai neatsitiktinai, mat Lietuvos kaimynės – Baltarusija ir Rusija (taip pat esančios Europoje) – reitinge atrodo kur kas blogiau. Kaimyninė Baltarusija reitinge užima vos 94 vietą, o Rusija apskritai yra pačiame sąrašo gale – 154 vietoje iš 163 įvertintų valstybių. Įdomu tai, kad Rusiją pralenkė net tokios šalys kaip Sudanas, Pakistanas ir Šiaurės Korėja.

Ar Lietuva išties nori karo: Kremlius bedė pirštu į iškalbingą statistiką, bet nutylėjo svarbią detalę
© Global peace index

Tiesa, tyrimo autoriai pastebi, kad didžiausias pagerėjimas per pastaruosius metus įvyko Rusijos ir Eurazijos regione, tačiau jis nebuvo tolygus – Rusija ir Eurazija užfiksavo gerėjančią statistiką aktyvių konfliktų ir saugumo srityse, tačiau rezultatai buvo prastesni militarizacijos klausimais.

Primityvi manipuliacija

„Galima numanyti, kad šios manipuliacijos autoriai tikrai tikėjosi, jog skaitytojai nepasigilins, juo labiau kad net jų pateiktas grafikas prieštaraują jų teiginiui.

Matyt, buvo galvojama, kad tikrai niekas nepasivargins pažiūrėti originalių duomenų ir palyginti, pavyzdžiui, kurioje vietoje sąraše yra Rusija. Pavadinčiau tai grubia ir primityvia manipuliacija“, – „Delfi“ teigė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas dr. Viktoras Denisenko.

Priešingai negu teigiama „Sputink Lietuva“ pateiktoje medžiagoje, Lietuvai skirta 36 vieta taip pat nėra niekuo ypatinga. Lietuva yra 21 iš 28 Europos Sąjungos valstybių ir 20 iš 30 NATO valstybių.
Visai greta Lietuvos yra 29 vietoje esanti kaimyninė Lenkija, 30 vietą užimanti Estija ir 34 vietą užimanti Latvija. Visų šių valstybių taikos būklė yra vertinama kaip aukšta.

Kaimyninė Baltarusija yra įtraukta į vidutiniškų valstybių grupę, o Rusija patenka į patį blogiausią – labai žemos taikos būklės šalių – ratą.

Nors pati žinutė apie tai, jog Lietuva esą nemyli taikos, gali pasirodyti trumpa ir neverta didesnio dėmesio, visgi jos trumpumas ir paprastumas pasirenkamas tikslingai, siekiant suklaidinti per daug į realią situaciją nesigilinantį informacijos adresatą.

„Vizualizacijos forma potencialiai gali būti įtaigesnė. Vėlgi, galima numanyti, kad į vizualizaciją daugiau dėmesio kreipia tie skaitytojai, kurie nori greitai ir paprastai gauti informaciją, t. y. bent jau tam tikru momentu nėra linkę gilintis į tekstą ar neturi tam laiko.

Taigi, galima sakyti, jog ši manipuliacija potencialiai buvo nukreipta į skubantį, neįsigilinantį ar tiesiog tingų skaitytoją,“ – teigė V. Denisenko.



Iniciatyva DEMASKUOK.LT vienija žiniasklaidą, visuomenę ir valstybę, siekiant atskleisti dezinformaciją, kuri vis dažniau platinama naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose.

Pastebėjai dezinformaciją? Nelik abejingas!

Pranešk
www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(216 žmonių įvertino)
3.6991

Top naujienos

Prognozės 2030 m. – negailestingos: specialistai nerimą keliančius sveikatos pokyčius stebi ir Lietuvoje (2)

Nutukimas tampa itin rimta problema visame pasaulyje. Paskutiniais duomenimis, ji kamuoja 13 proc....

Lietuvai gresia tapti brangių degalų šalimi: daugės norinčiųjų užsukti į Lenkiją (24)

Rinkose brangstanti nafta kursto ekspertų spėliones, kad jos kaina toliau augs paveikta...

Aukšto rango įstatymų leidėjas ragina ES griežtinti tikslus dėl automobilių taršos (6)

Europos Sąjunga turėtų sugriežtinti savo kelių transporto dekarbonizacijos tikslus – ir tai...

Ukrainos Odesos srityje įsikurs naujas, visus metus veikiantis pasaulinio lygio kurortas (3)

2023 metų gegužę Odesos Tatarbunarskio rajone bus atidarytas pirmasis kurortinis miestelis,...

Ligoninėje mirė mados ikona ir buvęs „Vogue“ redaktorius Andre Leonas Talley

Mados pasaulyje - skaudi netektis. Anapilin iškeliavo Andre Leonas Talley. Jam buvo 73 metai. Anot...

Įprastinė struktūra įmonėms nebetinka: patarimai vadovams (3)

Lyderystės įgūdžius vystykite sistemiškai. Kuo daugiau žmonių galės vadovauti ir turės...

Mūsų mityba veikia ir nervų sistemą: patarė, koks valgis mažina stresą ir Alzheimerio riziką

Kaip valgydami galime tapti laimingesni? Kas iš tiesų slepiasi sveikatai naudingame maiste? Kaip...

Palmių auginimo namuose ypatumai

Dar Senovės Romoje palmė buvo pergalės ir triumfo simbolis. Tačiau pasirodžius pirmiesiems...

Smegenis ištyrę mokslininkai aptiko visiškai unikalią funkciją: paaiškino, kas nutinka, kai ką nors užmirštate

Remiantis nauja tyrėjų iš Airijos teorija, užmarštis naudinga organizmui, nes tada jis gali...