Donaldas Trumpas pasirašė bevizį režimą su Lietuva“. Tokia „naujiena“ prieš keletą mėnesių sklido feisbuko platybėse, ja patikėjo ir pats Europos Sąjungos ambasadorius JAV Vygaudas Ušackas.
© Facebook

Seniausios ir didžiausios faktų tikrinimo svetainės internete Snopes.com įkūrėjas Davidas Mikkelsonas pateikia 9 patarimus, kaip atpažinti melagingą naujieną. San Fransiske bendraudamas su būriu žurnalistų iš įvairių pasaulio šalių, JAV Valstybės departamento kvietimu besidominčių žiniasklaidos raštingumu ir spaudos laisve, D. Mikkelsonas aiškino, kad dauguma melagingų naujienų sukuriamos siekiant užsidirbti pinigų, o kartais – dėl smagumo.

Melagingos naujienos – D. Mikkelsono komandos kasdienybė. Terminas Fake News JAV tapo labai populiarus. Net prezidentas Donaldas Trumpas naudoja šią sąvoką melagingų naujienų skleidimu kaltindamas „The New York Times“, CNN ar kitus, kurie skleidžia jam nepatinkančią informaciją.

D. Mikkelsono nuomone, daug neteisingos informacijos, melagingų naujienų kyla iš prastos kokybės žurnalistikos, propagandos, taip pat konspiracijos teorijų. Kartais ir neturėdami blogų paskatų, žurnalistai paskleidžia neteisingą informaciją. Pavyzdžiui, televizijos „Channel 4” naujienų laida turėjo atsiprašyti po to, kai Vestminsterio teroro atakos kaltininku įvardijo visai ne tą žmogų. Įvardytas asmuo iš tikrųjų sėdėjo kalėjime ir su teroro aktu neturėjo nieko bendra.

„Reporteriai jaučia didžiulį spaudimą būti pirmi, paskelbti naujieną, virtualiame pasaulyje paskelbti istoriją 5 minutėmis vėliau gali reikšti milijonus negautų puslapių peržiūrų. Be to, sensacingos naujienos pritraukia daug dėmesio, paspaudimų, nepaisant to, ar jos tikros ir teisingos. Nedaug žmonių kreipia dėmesį į atsiprašymus ir pataisymus, taigi, deja, daug leidinių mažai rūpinasi, ar tai, ką praneša, tiesa“, – aiškino D. Mikkelsonas.

Paskleidė melagingą naujieną apie jį patį

Daug propagandos būta per praėjusią JAV prezidento rinkimų kampaniją. Pavyzdžiui, viename leidinyje pasirodė straipsnis pavadinimu „Hillary – į kalėjimą“, taip peršant mintį, kad kandidatė Hillary Clinton verta ne Baltųjų rūmų, o kalėjimo.

Kita žurnalisto įvardijama problema – nuotraukos ar pareiškimai, pateikiami be konteksto, kada neaišku, apie ką žmonės iš tikro kalbėjo. Panašiai nutiko po atominės elektrinės avarijos Fukušimoje: internetą apskriejo nuotrauka, kurioje vaizduojama, kaip radiacija vandenynu pasiekė ir nuodija JAV bei abu Amerikos žemynus.

Konspiracijos teorijos taip pat gajos – pavyzdžiui, sklinda pareiškimai, kad neatpažinti skraidantys objektai egzistuoja ir Vyriausybė apie juos žino. Pašnekovas mini ir click bait reiškinį, kada antraštės ir nuotraukos siekia pritraukti skaitytoją paspausti nuorodą, tačiau tai veda į abejotinos vertės informaciją, tekste nebūna to, kas žadėta antraštėje.

Pavyzdžiui, prieš keletą metų CNN „Twitter“ paskyroje paskelbė: „14-metė seseriai dūrė 40 kartų, teigia policija. Priežastis kodėl, jus šokiruos“. Tikroji priežastis – mergaitė jautėsi nevertinama. D. Mikkelsono teigimu, paaugliui jaustis nevertinamam nėra nieko šokiruojančio ar neįprasto.

9 būdai atpažinti melagingą naujieną: kaip jas kuria ir ką laimi
© DELFI

Viena „naujiena“ palietė ir patį D. Mikkelsoną: pranešta, kad Snopes.com vadovas areštuotas pitbulių kovos ringe. „Nuotraukoje aš panašus, bet aš niekada dėl nieko nebuvau areštuotas, niekada neturėjau pitbulio ir nedalyvavau šunų kovose“, – juokėsi D. Mikkelsonas.

Pasaulis patikėjo žinia apie susituokusius dvynius

D. Mikkelsono nuomone, šiandien netiksli informacija didesnė problema nei buvo anksčiau. Netiksli informacija visą laiką buvo žurnalistikos dalis. Technologijų kaita padidino greitį ir informavimo būdą. Pasikeitimai žiniasklaidoje, tokie kaip kabelinė televizija, internetas, išaugino didesnį žiniasklaidos kanalų skaičių. Kai kurie kanalai transliuoja visą parą, taigi praneša ne tik žinias – siūlo komentarus, diskusijas, kalba apie naujienas.

„Socialinių tinklų vartotojai mato tik naujienų fragmentus, antraštes, vidutiniam vartotojui lengva pateikti falsifikuotas naujienas, o kartu ir uždirbti iš neteisingų naujienų skleidimo. (…) Pinigai motyvuoja kurti melagingas naujienas. Tai reiškia, kad kitos žiniasklaidos priemonės, faktų tikrinimo svetainės, tarp jų ir mano, varžosi dėl tų pačių reklamos pajamų“, – aiškina pašnekovas.

Tokie procesai vyksta ne tik JAV, bet ir, pavyzdžiui, Rusijoje, kur daug straipsnių rusų kalba dėl Malaizijos lainerio katastrofos kaltina ukrainiečius, amerikiečius ar kažką kitą.

Davidas Mikkelsonas
Davidas Mikkelsonas
© DELFI / Mindaugas Jackevičius

D. Mikkelsonas pateikia dar vieną pavyzdį. Visą pasaulį apskriejo žinia, kad jauna pora pagalbinio apvaisinimo klinikoje, atlikdami tyrimus, sužinojo esantys dvyniai brolis ir sesuo. Tą parodė DNR tyrimas. Buvo skelbiama, kad vos gimę dvyniai buvo atskirti, juos įsivaikino skirtingos šeimos, jie atsitiktinai susipažino koledže, įsimylėjo ir susituokė.

Ši naujiena, paskelbta „The Mississippi Herald“, apkeliavo visą pasaulį, pasiekė Europą ir sulaukė didžiulio susidomėjimo. Europoje apie tai parašė „Daily Mail“, „The Sun“, „The Mirror“ ir daugybė kitų leidinių.

Tačiau faktų tikrinimo svetainė Snopes.com netruko išsiaiškinti, kad tai buvo viena iš melagingų naujienų. Pasirodo, net nėra tokio leidinio „The Mississippi Herald“, straipsnyje neatskleidžiama nei klinika, nei cituojamas gydytojas: viskas sukurta. Kai išaiškėjo tiesa, dauguma leidinių šią naujieną tiesiog ištrynė iš archyvo. Tik dalis informaciją atnaujino ir prirašė, kad tai buvo netiesa.

Kaip sako D. Mikkelsonas, prieš dalijantis šia „naujiena“ būtų užtekę pasinaudoti Google ar Wikipedia ir įsitikinti, kad leidinys „The Mississippi Herald“ iš viso neegzistuoja. Žurnalistai neatliko nei tyrimo, nei faktų tikrinimo, tiesiog paėmė vienoje svetainėje rastą melagingą istoriją ir ją skleidė toliau.

Koks tokių naujienų tikslas? Kas už to slypi? „Didelė motyvacija – pinigai. Viena melaginga istorija, kuri tampa labai populiari kaip ši, dėl reklamos užsakymų gali uždirbti tūkstančius dolerių per kelias dienas. Dalis žmonių tai daro ne dėl pinigų, kažkam tai tiesiog smagu, taip pat, kaip paskambinti į duris ir pabėgti“, – sako Snopes.com įkūrėjas.

Beje, ir Lietuvoje feisbuke sklido „žinia“, kad D. Trumpas patvirtino bevizį režimą Lietuvai, nors vizų į JAV vykstant turistiniais tikslais jau seniai nebereikia: užtenka ESTA leidimo. Balandį pats ES ambasadorius Rusijoje V. Ušackas džiugiai pasidalijo klaidinančia informacija iš nepatikimo tinklapio.

9 būdai atpažinti melagingą naujieną: kaip jas kuria ir ką laimi
© Shutterstock nuotr.

D. Mikkelsono teigimu, kartais pamatyti, kad naujiena melaginga, užtenka kelių minučių, o kartais reikia viso tyrimo. Kartais taip ir nepavyksta išsiaiškinti, ar tai tiesa – pritrūksta informacijos. Pavyzdžiui, kaip atsakyti į klausimą, ar Rusija kišosi į JAV prezidento rinkimus?

D. Mikkelsonas pateikė 9 patarimus, kaip atpažinti melagingas naujienas:

Perskaitykite antraštę;
Patikinkite, kokia žiniasklaidos priemonė ją paskelbė;
Patikrinkite publikavimo laiką ir datą;
Pažiūrėkite, kas yra teksto autorius;
Pažiūrėkite, kokios nuorodos ir šaltiniai naudojami;
Pažiūrėkite, ar nėra abejotinų, įtarimų keliančių citatų ir nuotraukų;
Atkreipkite dėmesį į pranešimo šališkumą;
Pažiūrėkite, ar apie tai praneša kitos žiniasklaidos priemonės;
Pagalvokite prieš dalydamiesi.

D. Mikkelsono nuomone, vieno atsakymo, kaip melagingos naujienos veikia žmones, būti negali. Tai tiriama, tačiau gaunamos visiškai skirtingos išvados. Visi sutinka tik dėl vieno: būtų gerai, jei tokių naujienų nebūtų.

Kritikuojamas „Facebook“ ginasi kovojantis su melu

Pasak D. Mikkelsono, spaudimo dėl melagingų naujienų skleidimo sulaukia „Facebook“. Būtent čia žmonės pamato daugybę tokių naujienų pavyzdžių. „Facebook“ kaltinamas uždirbantis didžiulius pinigus, nes žmonės dalijasi melagingomis naujienomis, „Facebook“ ima pinigus už didesnį tų naujienų matomumą, tad turi prisiimti atsakomybę.

„Ką mes darome bendradarbiaudami su „Facebook“ – jie sukūrė duomenų bazę, čia patenka straipsniai, kuriuos vartotojai identifikavo kaip melagingas naujienas. Mes galime ten eiti ir pateikti nuorodas į mūsų išaiškintus atvejus, kad jie būtų prieinami vartotojams. Tačiau tai tik maža dalelė, daugelis žmonių sako, kad „Facebook“ nebando spręsti problemos, jie tik vaizduoja kažką darantys, taigi žmonės nenustoja ant feisbuko pykti, sako, kad tai jų verslas – jie neriboja, ką žmonės mato“, – dėsto pašnekovas.

Šiuos klausimus galėjome užduoti „Facebook“ darbuotojams. Su žurnalistų komanda įmonės būstinėje Vašingtone susitikę atstovai gynėsi, kad kovoja su melagingomis naujienomis. Tai, pasak jų, pirmiausia daroma tikrinant netikras anketas, kurių, pripažino, gana daug. Daug tokių anketų panaikinta per praėjusią Prancūzijos prezidento rinkimų kampaniją.

9 būdai atpažinti melagingą naujieną: kaip jas kuria ir ką laimi
© Shutterstock

„Daugiausia aptinkamų melagingų naujienų yra ekonomiškai motyvuotos, su politika nesusijusios. Viskas daroma dėl paspaudimų – kad vartotojas užeitų į jų puslapį ir aptiktų reklamas. Su tuo kovodami kuriame naujus algoritmus“, – sakė „Facebook“ atstovas, kurio pavardė žinoma, tačiau organizacijos prašymu neviešinama.

„Facebook“ atstovo teigimu, jų įmonė renkasi terminą false (melagingos), o ne fake (netikros) naujienos. Taip pat laikomasi neutralumo principo, o sprendžiant, ar naujiena melaginga, visada atsižvelgiama ir į kontekstą.

„Facebook“ atstovai sakė netikrinantys visų skelbiamų naujienų – reaguojama į vartotojų pranešimus. Tai, kad kažkam naujiena pasirodė melaginga, nereiškia, kad bus tučtuojau ištrinta – ją tiria faktų tikrinimo komanda.

DELFI jau rašė, kad prieš trejus metus bendrovė „Google“ pradėjo inovacijoms skaitmeninėje žiniasklaidoje skirtą iniciatyvą ir sukūrė specialų fondą, paskirstomą inovatyvias šios srities idėjas įgyvendinantiems leidėjams. Savo idėją pristatęs pagrindinis Lietuvos naujienų portalas DELFI sulaukė „Google“ palaikymo ir kurs inovatyvų įrankį, padėsiantį užkirsti kelią melagingų naujienų plitimui.



Pastaruoju metu pasaulio socialiniuose tinkluose vis dažniau platinamos melagingos „naujienos“ ir sąmoninga dezinformacija. Jos klaidina, skleidžia paniką, atneša realių nuostolių ir todėl yra pavojingos. Išvalykime viešąją erdvę drauge: nepasitikėkite melagingomis „naujienomis“ – kilus įtarimui praneškite apie jas DELFI redakcijai, o mūsų žurnalistai jas patikrins.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Diplomai ir sunkus darbas nepadėjo - dabar gelbsti Lenkija, Baltarusija ir nukainoti produktai (53)

Gauna jogurtą paskutinę jo galiojimo dieną ir valgo visą savaitę, drabužių ieško tik dėvėtų...

Siūlo apmokestinti ir didesnes pensijas, o sportuojančius ar šokančius – paskatinti pinigais (316)

Sportuojantys žmonės galėtų mokėti mažiau mokesčių, bet gaunantys didesnes pensijas, prie...

Pas dūstantį vaiką greitoji vyko 40 minučių: jis būtų miręs, jei ne mamos suleistas vaistas (249)

Jei ne prevenciškai šeimos gydytojos paskirtas vaistas, dabar dviejų metų berniukas nebėgiotų...

Lenkų viltis įveikti Lietuvą kursto iškreipta jėgų pusiausvyra (5)

Kaimynai lenkai neslepia: nenumaldomai artėjanti 2019-ųjų pasaulio čempionato atranka – puiki...

Alvydas Jokubatis. Šimtmetį švenčiame su valstybę griaunančiu įsitikinimu (104)

Lietuviai turi kalbėti apie galimą tautos ir valstybės išnykimą, nes būtent iš tokių...

Šimtai tūkstančių Stalino aukų: dienoraščiai atskleidžia šiurpius pasmerktųjų išgyvenimus (346)

Remiantis skirtingais duomenimis, 1937-1938 m. TSRS pateikus politinių kaltinimų buvo areštuota...

„Betsafe – futsal A lygos“ rungtynės: „Baltija“ – VDA

„Betsafe – futsal A lygos“ rungtynės: „Baltija“ – VDA. Tiesiogiai iš Panevėžio.

Kaune į avariją skubėdamos lėkė tarnybos: vienas žmogus sužalotas

Portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai redakcijai pranešė apie specialiųjų tarnybų sujudimą...

Ekonomistas pasiūlė idėją, leisiančią pakelti vidutinį atlyginimą iki 1440 eurų ir susigrąžinti emigrantus (686)

Idėjos Lietuvai, leisiančios iki 2042 metų susigrąžinti daugiau nei pusę milijono tėvynainių...

Laužo filmuose apie vikingus rodomus stereotipus: jie gyveno ir Lietuvoje (44)

Gyvosios istorijos entuziastų būrys į šiandienį pasaulį prikelia Baltų Vikingų gyvenimą....