Nuo pareigūno nė sekundei nesitraukia jį prižiūrinti žmona, o jų dukrelė, kuriai tuo metu tebuvo vos pusantrų metukų, iki šiol negali kasdien matyti ją mylinčių tėvų – mergaitę prižiūri jos seneliai.

Tuo metu pareigūnui sveikatą sunkiai sutrikdęs D. Šimonis net neketina atgailauti dėl savo elgesio:„Dėl to, ką padariau, niekada savęs negraužiau ir negraušiu, niekada nesigailėjau ir nesigailėsiu.“

Jau septintą kartą nuteistas D. Šimonis ketvirtadienį buvo atvežtas į Lietuvos apeliacinį teismą, kur buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl pataisos namų prižiūrėtojo sužalojimo. Dar neprasidėjus posėdžiui konvojaus pareigūnai DELFI fotografui nurodė nueiti kuo toliau nuo teismo salės ir geriau prie nuteistojo net nesiartinti. „Jis – labai pavojingas“, – net nebandė slėpti konvojaus pareigūnas.

Teismo salėje D. Šimonis elgėsi gana ramiai, tačiau pradėjus nagrinėti bylą teisėjų paprašė neuždavinėti jokių klausimų, nes jam esą „skauda galvą“ ir jis tada „labai greitai susinervina“.

Nervinį priepuolį teisėjai netrukus galėjo išvysti patys – kai valstybės paskirta D. Šimonio advokatė teisėjams pradėjo aiškinti, kad byloje reikėtų pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog šis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios gailėjosi dėl to, kaip pasielgė su pataisos namų prižiūrėtoju, be to, jam nepatiko Marijampolėje atlikti bausmę, nes jis čia yra įsivėlęs ne į vieną konfliktinę situaciją bei yra skriaudžiamas.

„Todėl tuo metu, kai byla buvo nagrinėjama Kauno apygardos teisme, greičiausiai D. Šimoniui išsprūdo žodžiai, kad jis nesigaili dėl to, ką padarė, o yra kaip yra“, – sakė advokatė.

Valstybės paskirtos advokatės pasisakymas papiktino D. Šimonį. „Kas čia per kalbos, noriu, kad advokatė man nedarytų gėdos, pasamdo čia visokias močiutes, kurios nežino, ką kalba – niekas manęs neskriaudžia pataisos namuose, tegul geriau pasidomi, dėl ko buvo tie konfliktai, o aš savęs negraužiu ir negraušiu, niekada nesigailėjau ir nesigailėsiu“, – plūdosi nuteistasis, kurį labiausiai įžeidė žodis „skriaudžia“ – įkalinimo įstaigose skriaudžiami tik „gaidžiai“.

D. Šimonis yra apskundęs Kauno apygardos teismo nuosprendį, kuriuo jis nuteistas dėl Marijampolės pataisos namų prižiūrėtojo sunkaus sveikatos sutrikdymo – būdamas apsvaigęs nuo marihuanos kalinys 2014 m. vasario 5 d., apie 16.30 val., kontrolės praleidimų poste dirbusiam pareigūnui sudavė ne mažiau kaip 3 kartus į galvos sritį. Prižiūrėtojui buvo padarytas sunkaus laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, trauminis kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, galvos smegenų pabrinkimas, komą, nosies kaulų lūžimas, veido ir kaklo sumušimas ir t. t.

Už šį nusikaltimą D. Šimoniui teismas skyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią subendrino su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nusprendė, kad kalinys turi kalėti 17 metų, iš jų pirmuosius 4 metus – kalėjime.

Nuteistasis nesutinka su tokiu nuosprendžiu ir prašo ne tik bausmę sušvelninti, bet ir įskaičiuoti 6 metus, kuriuos jis jau yra praleidęs už grotų. „Šneka yra tokia – noriu, kad įskaičiuotumėte tą laiką, kurį praleidau nuo 2009 m., nes dabar man neaišku, už ką aš tada sėdėjau tuos metus, ar už nieką?“ – teisme pareiškė D. Šimonis.

Marijampolės pataisos namuose atlikdamas bausmę panevėžietis buvo nuteistas dar du kartus – dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir grasinimo nužudyti. Dar anksčiau jis nuteistas dėl nužudymo, kai vienam vyrui per galvą alaus bokalu sudavė mirtiną smūgį.

Už grotų D. Šimonis yra charakterizuojamas neigiamai – jis nuolat pažeidinėja vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už tai paskirta 13 nuobaudų. „D. Šimonis yra nusikalsti susiformavusi asmenybė“, – teismas žudiką pripažino recidyvistu.

D. Šimonis ikiteisminio tyrimo metu buvo pripažinęs, kad sudavė smūgius pataisos namų prižiūrėtojui. Jis teigė, kad tądien ėjo sportuoti į stadioną, bet praeidamas pro postą uždaroje zonoje neuždarė durų.

„Poste buvęs vienas pareigūnas paliepė sugrįžti ir uždaryti duris, mane pavadino necenzūriniais žodžiais, dėl to supykau ir prišokęs prie pareigūno kumščiu smogiau šiam į galvą – nuo suduotų smūgių jis atsimušė į sieną ir parkrito ant nugaros, – sakė D. Šimonis. – Tada gulinčiam dar sudaviau du smūgius į pakaušį.“

Už žmogžudystę pataisos namuose kalėjęs panevėžietis sakė, kad tądien buvo susinervinęs dėl šeimyninių reikalų.

Valstybė kratosi atsakomybės

Sunkiai sužalotą prižiūrėtoją darbo vietoje rado kolegos – paaiškėjo, kad poste turėjo būti du pareigūnai, tačiau tuo metu vienas buvo išėjęs į kitą vietą paskambinti telefonu.

Apie tai, kad jos vyras yra sunkiai sužalotas, prižiūrėtojo žmona sužinojo tik vakarop, kai į jos namus atėjo vyro kolegos. Prižiūrėtojas dar tą patį vakarą iš Marijampolės buvo išvežtas į Kauno klinikas – jį buvo ištikusi koma.

„Vyro buvo sutinusi galva, matėsi sužalojimai dešinėje veido ir kaklo pusėje“, – sakė moteris.

Tris mėnesius ligoninėse praleidęs prižiūrėtojas buvo išsiųstas į reabilitaciją Palangoje – visą laiką šalia jo buvo žmona. Tačiau net ir dabar, kai po įvykio praėjo daugiau kaip metai, vyras negali pasirūpinti savimi. Nieko gero jam medikai nežada ir ateityje – šiuo metu jam nustatytas vos 15 proc. darbingumas, vyrui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Pareigūnas buvo atleistas iš darbo pataisos namuose, jam buvo išmokėta daugiau kaip 30 tūkst. eurų kompensacija.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą nukentėjusysis ir jo šeima buvo pareiškę ieškinius dėl turtinės ir neturtinės žalos – atsakovu buvo patraukę ne tik D. Šimonį, bet ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Marijampolės pataisos namų. Tačiau teismas nutarė, kad įkalinimo įstaiga negali būti atsakovu ir jį pašalino.

Kauno apygardos teismas nukentėjusiajam prižiūrėtojui iš D. Šimonio priteisė 18 tūkst., o jo sutuoktinei – 10 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti, nors jie prašė gerokai didesnės sumos. Tuo metu mažametei jų dukrai teismas nutarė nepriteisti nė cento, nes ji esą negalėdama bendrauti su tėvais nepatyrė jokios neturtinės žalos.

Nukentėjusiojo advokatas teismo prašo apygardos nuosprendį dėl žalos atlyginimo panaikinti ir sudaryti sąlygas kreiptis į teismą civiline tvarka, dėl atsakomybės patraukiant Lietuvos valstybę.