Nusikaltimą tiria Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai. Jie apklausinėjo namo gyventojus. Tą patį vakarą buvo sulaikyti du įtariamieji rokiškėnai (gim. 1993 m. ir 1995 m.).
Gruodžio 16 d. vieną įtariamųjų teismas leido suimti trims mėnesiams. Tai ilgiausias galimas suėmimo laikotarpis.
Nužudymo dieną apie 13 val. namo, kuriame įvyko nelaimė, gyventoja (pavardės nenorėjo viešinti) pavakare užsuko pas kaimyną Henriką Jakubonį.
"Pritrūkau cigarečių, o taip norėjosi užtraukti dūmą", - priežastį paaiškina moteris.
Lauko durys buvo nerakintos. Užėjusi į kambarį ji pamatė lovoje gulintį šeimininką H. Jakubonį, o ant žemės kraujo klane - V. V. Seibutį.
"Vaizdas buvo žiaurus: vyras gulėjo ant dešinio šono, burna praverta, veidas, galva smarkiai sudarkyti. Aplink vien kraujas, drabužiai ir grindys - raudonos. Paėmiau jo ranką, pirštais bandžiau užčiuopti pulsą, bet nieko nepajutau", - pasakojo moteris.
Anot jos, ant žemės gulėjęs vyras nereagavo į garsus, jo kūnas jau buvo atšalęs, pradėjęs stingti. Išsigandusi kaimynė puolė prie kito vyro, drybsojusio lovoje.
"Nuo galvos nutraukiau antklodę, prašiau keltis ir žiūrėti, kas čia nutiko. Henrikas pajudėjo lovoje, atsiliepė balsu, kažką murmėjo, tačiau nieko suprasti negalėjau", - nelaimės detales atkūrė moteris.
Ji nutarė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu ir pranešti apie rastą negyvą žmogų smarkiai sudaužyta galva. Kol atvyko pagalba, H. Jakubonis papasakojo kaimynei, kad matė muštynes, labai išsigando, todėl gulėjo lovoje palindęs po antklode ir tylėjo.
Vilniaus g. 18 namo gyventojai pasakojo, jog pas H. Jakubonį nuolat užsuka gyvenamosios vietos neturintys žmonės, jis juos priglaudžia. V. V. Seibutis gyveno apie tris mėnesius. Jie abu gerdavo, gyveno greičiausiai iš socialinių pašalpų ir atsitiktinių darbų. Nelaimės dieną abu netoliese esančioje parduotuvėje nusipirko du butelius degtinės. Kai ėjo į namus, paskui juos į butą atsekė du jaunuoliai: vienas gyvena to paties namo pirmajame aukšte, o kitas - netoliese.
Kaimynė spėja, kad nusikaltimą galėjo įvykdyti šie jaunuoliai, nes vienas jų garsėjo žiaurumu. Ypač tai pasireikšdavo pavartojus alkoholio.
Tuo netiki vieno jaunuolio tėvas, H. Jakubonio kaimynas, teigiantis, kad jo sūnų policija sulaikė be reikalo.
"Po apklausos jis bus paleistas", - po sūnaus sulaikymo vylėsi tėvas.
Kalbinta kaimynė sakė negirdėjusi jokio triukšmo, muštynių ar į pagalbą kviečiančių žmonių riksmo, nes savo kambaryje buvo garsiai pasileidusi televizorių.
"Mūsų name vis kažkas nutinka, išgirdusi barnius stengiuosi nereaguoti. Nei čia pirmą, nei čia paskutinį kartą kaimynai triukšmauja, pliekiasi", - paaiškino namo gyventoja. Ji prisiminė, jog prieš metus ar daugiau H. Jakubonis buvo priglaudęs Lionginą Ivanovą. Jis irgi mirė, tik ne bute, o pas ūkininkus rinkdamas akmenis.
"Gal čia toks užkeiktas butas, kad jo gyventojai miršta ne savo mirtimi", - svarstė moteris. Ji sakė retsykiais bendraujanti su H. Jakuboniu. Kai išsiverda daugiau sriubos, ja pasidalija su kaimynu, jo draugais.
"Dalijamės ne tik valgiu, bet ir rūkalais", - pridūrė pašnekovė.
Vilniaus g. 18 name tądien buvo girtaujama. V. V. Seibutį Rokiškio rajono savivaldybės administracija jį buvo įtraukusi į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nurodant, jog jo deklaruotoji gyvenamoji vieta yra savivaldybė.
V. V. Seibutis anksčiau gyveno akmeniniame apleistame, be jokių patogumų ir elektros name Tyzenhauzų g. netoli Rokiškio krašto muziejaus. Nors žmogus turėjo benamio statusą, tačiau aplinkiniai jį matė gana tvarkingai apsirengusį, kartais padedantį žmonėms - skaldantį malkas, dirbantį kitus darbus.
