Apkaltinamąjį nuosprendį teismas taip pat paskelbė jos draugui Arturui Tučkovskiui. Jam skirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau jam teks kalėti 6 metus – prie bausmės teismas pridėjo kitu nuosprendžiu neatliktą įkalinimo laiką.

Iki šiol teismo vienintelis laisvėje laukęs Vladimiras Kravčenka už grotų pasiųstas 3 metams ir 6 mėnesiams, o po nusikalstamos veikos padarymo psichikos liga susirgusio ir dėl to medikų priežiūrai patikėto kaltinamojo Emilio M. byla sustabdyta. Jeigu jis pasveiks, teismas jo bylą turėtų nagrinėti atskirai.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja Nida Vigelienė iš nuteistųjų solidariai priteisė daugiau kaip 33 tūkst. Lt turtinę žalą – tiek 51 metų prancūzas Oliveris Merabetas prarado po pažinties su D. Bareišyte.

Šį nuosprendį nuteistieji dar galės apskųsti apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui – tai greičiausiai jie ir padarys, nes savo kaltės teisme nepripažino. Prancūzas teismo posėdžiuose nedalyvavo – jis prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Istorija apie O. Mirabeto pagrobimą paaiškėjo 2007-ųjų lapkričio 16-ąją, kai viename bute sostinės Pylimo gatvėje keturias dienas prie radiatoriaus antrankiais prirakintas prancūzas sugebėjo jį nurauti ir išsikvietė pagalbą. Be to, užsieniečiui elektros prailgintuvo laidu buvo surištos rankos ir kojos.

Sumuštas prancūzas aiškino, kad internetu susipažino su mergina, pas kurią atvyko į svečius. Pasak nukentėjusiojo, naujoji draugė su savo bičiuliais pagrobė iš jo banko kortelę, pinigus (1,5 tūkst. Lt ir 500 eurų) bei prirakino prie radiatoriaus. Vėliau paaiškėjo, kad iš kortelės pagrobta 15 tūkst. Lt.

Tačiau kiek kitaip šią istoriją nupasakojo D. Bareišytė. Teisme ji pareiškė, kad su prancūzu susipažino prieš kelerius metus – šis dažnai atvykdavo į Lietuvą. Užsimezgus draugystei, moteris esą bent porą kartų vykdavo pas jį į Prancūziją.

„Paskutiniais metais mes buvome kaip pora“, - sakė kaltinamoji.

D. Bareišytė pasakojo, kad 2007-ųjų spalį O. Merabetas atskrido į Vilnių, tačiau dar prieš tai ji buvo nusprendusi nutraukti artimus ryšius. „Tuo metu jau gyvenau su A. Tučkovskiu, todėl Oliveriui pasakiau, kad tarp mūsų viskas jau baigta ir prašiau nieko nebesitikėti“, - teisme kalbėjo moteris.

Ji sakė, kad pirmąją O. Merabeto atvykimo dieną nusprendė su vyriškiu nesusitikti, tačiau prancūzas beveik pusę nakties stovėjo prie jos namo ir šūkavo, esą trankė mašinas ir „nonstopu“ skambino į mobilųjį telefoną.

Tik kitą dieną su užsieniečiu susitikusi D. Bareišytė leido jam savo daiktus persivežti iš viešbučio į išnuomotą butą.

„Jam leidau pagyventi kartu, nes norėjau, kad jis suvoktų, jog tarp mūsų viskas yra baigta“, - moteris tikino maniusi, kad matydamas ją su savo naujuoju draugu prancūzas pasitrauks iš kovos dėl jos širdies.

„Jis labai supyko – sakė, kad tiek metų buvome kartu, visą laiką stengėsi tik dėl manęs, - teisme pasakojo D. Bareišytė. – Tą vakarą į svečius pasikvietėme vieną merginą, vardu Kristina, norėjome, kad jis su ja susipažintų – gal tarp jų užsimegs draugystė. Tačiau Oliveris nenorėjo manęs suprasti – jis man atidavė savo banko korteles, sakė, nusipirk ką tik nori, už vedybas net žadėjo namą nupirkti. Matyt jis tikėjosi, kad pinigais bandys mane papirkti“.

Moteris ne kartą sakė, kad prancūzas jai žadėjo nupirkti automobilį, leido naudotis kreditinėmis kortelėmis. „Manau, kad jis man kerštauja iš pykčio, nes žino, kad manęs negali susigrąžinti“, - teismui pareiškė D. Bareišytė.

Jos bendrai teisme taip pat neigė savo kaltę.