Taboro gyventojams savivaldybė suteikia socialinius būstus įvairiuose miesto rajonuose.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyr. specialistas Artūras Budrys, penkerius metus rūpinęsis šios nelegalios gyvenvietės sunaikinimu, pasakojo, kad pirmieji bandymai griauti nelegalius statinius tabore buvo pradėti dar mero Artūro Zuoko laikais.

Bet pasak A. Budrio, tie griovimai buvo atliekami nesilaikant įstatymų ir taisyklių. „Vienoje troboje gyvena 5-10 žmonių. O jiems pasakoma eiti lauk ir griaunam. Taip negalima“, – pasakojo vyr. inspektorius.

Kiekvienam namui būtina surašyti faktinių aplinkybių patikrinimo aktą. Paskui surašyti savavališkos statybos aktą ir nurodymą nugriauti. Surasti statinio naudotoją ir įteikti jam aktą, kurį jis turi pasirašyti ir t.t.

A. Budrys penkerius metus darbavosi tabore: „O lankytis ten nėra malonu – elektros laidai ant žemės, visur fekalijos, šukės, narkomanų švirkštai. Jei elektra nenutrenks, tai į fekalijas įminsi“.

Inspekcijai ieškant pastatų naudotojų labai padėjo policija. Kai kuriuos surado kalėjime.

Kai naudotojas pasirašo savavališkos statybos aktą, jam duodamas terminas, per kurį privalo nugriauti statinį (privaloma ne tik nugriauti lūšną, bet ir sutvarkyti teritoriją, kur ji stovėjo). Jei gyventojai patys nenugriauna, reikalas perduodamas antstoliams, šie suranda įmonę, kuri nugriauna, bet paskui statinio naudotojas turi už tai susimokėti.

Kai kurie taboro gyventojai trobas paprasčiausiai padegdavo ar parduodavo kaimynui malkoms. Kiti išvažiavo į Vakarus, palikę lūšnas sugriūti savaime. Bet tokiais atvejais lieka šiukšlynai, o juos irgi reikia sutvarkyti.

Aukštutiniame tabore, kur buvo daugiausia pastatų, dabar iš 61 trobos yra likę penkios. Žemutiniame iš 15 – viena ar dvi.

Beje, Žemutiniame tabore yra vienintelis mūrinis namas – dar gūdžiu sovietmečiu pastatytas pašto pastatas. Pasak A. Budrio, jis irgi nelegalus, tačiau sovietų laikais paštas kažkokiu būdu buvo gavęs jam registracijos numerį S. Dariaus ir S. Girėno 185). Todėl šiuo adresu gyvenamąją vietą yra deklaravę daug čigonų. O iš tiesų jame gyvena viena moteris su neįgaliu sūnumi. Jiems žadama irgi suteikti socialinį būstą, tada bus nugriautas ir šitas pastatas.

Delfi susisiekė su Vilniaus miesto 2 policijos komisariato viršininku Eriku Jaloviku, kuris patvirtino, kad Aukštutiniame tabore greitu metu neliks nei vienos nelegalios trobos.

Teigiama, kad čia šiuo metu yra likę vos 5 nelegalūs pastatai, juos po truputi griauna patys romai. Šiuo metu nustatyta, kad iki birželio 1 dienos šeimininkai turi patys jau būti nugriovę statinius arba gaus baudas, o statiniai vis tiek bus nugriauti.

Anot E. Jaloviko, Žemutiniame tabore likę du pastatai, o Rodūnios tabore – 10. Rodūnios tabore dvi trobos yra legaliai pastatytos, dėl to tik 8 bus griaunamos.

E. Jalovikas teigia, kad dabar narkotikų prekyba pastebima ne be sostinės pakraštyje, o pačiame mieste, tačiau dabar yra greičiau nustatomi daromi nusikaltimai.

Pirminiais duomenimis, ikiteisminių tyrimų dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis nesumažėjo, bet ir nepadaugėjo. Teigiama, kad narkotikų prekyba mieste nėra tokia pelninga, kokia buvo tabore, prekeiviams kyla didesnė rizika būti sugautiems.

Pasak vyr. inspektoriaus A. Budrio, galutinai sunaikinus taborą, ši žemė, kuri dabar yra valstybinė, gali būti sugrąžinta teisėtiems savininkams, kuriu tėvams ar seneliams ji priklausė prieš sovietų okupaciją.