Neįtikėtina, bet už tyčinį nužudymą bausmę atliekančiam kaliniui draudžiamus daiktus nešusi 40 metų psichologė „už darbą“ susitarė gauti vos 150 eurų. Susitarė, nes gavo tik dalį pinigų – į jos dukros sąskaitą banke anksčiau pataisos namuose kalėjęs kitas kalinys pervedė vos 60 Eur.
Tačiau šios pinigų sumos J. Kuzmickaitė Pedersen net negaus – Vilniaus apygardos teismas trečiadienį paskelbė, kad ne tik konfiskuoja iš nusikalstamos veikos gautas pinigines lėšas, bet dar ir skiria 150 MGL (5 649 Eur) baudą. Ją į valstybės biudžetą leista sumokėti per dvejus metus.
Psichologei skirta bausmė – viena švelniausių, kokią numato įstatymas. Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas Ernestas Rimšelis pabrėžė, kad baudžiamasis įstatymas tarnybine padėtimi piktnaudžiaujantiems asmenims numato dvi alternatyvias sankcijas – arba labai didelę baudą, arba laisvės atėmimą iki septynerių metų.
Pasak teisėjo, J. Kuzmickaitę Pedersen nuo laisvės atėmimo bausmės išsaugojo trys nepilnamečiai vaikai – kaltinamoji augina juos viena.
„Veika, dėl kurios psichologė buvo pripažinta kalta, yra itin pavojinga, todėl teismui kilo klausimas dėl bausmės skyrimo, – aiškindamas nuosprendžio motyvus sakė teisėjas. – Skirdamas bausmę teismas didelę reikšmę skyrė kaltinamosios asmenybei ir šeiminei padėčiai – ji anksčiau nebuvo teista, nebuvo gauta neigiamai asmenybę charakterizuojančių duomenų, ji pripažino kaltę ir davė parodymus, viena augina tris vaikus. Kai matome pirmą kartą teisiamą asmenį ir tris nepilnamečius vaikus, privalome atsižvelgti ir į humanizmo principą – kaltinamajai paskyrus laisvės atėmimą akivaizdžiai būtų pažeisti vaikų interesai, pakenkta jų gerovei.“
Anot teismo, būtent dėl to, kad J. Kuzmickaitė Pedersen viena augina vaikus, teismas negalėjo skirti laisvės atėmimo bausmės. „Negalima sulaužyti trijų vaikų gyvenimo“, – pažymėjo teisėjas.
Tačiau, anot jo, buvusiai pataisos namų psichologei skirta bauda, kuri tikrai paveiks jos gyvenimą, nors pati kaltinamoji ir jos advokatas teismo prašė skirti gerokai mažesnę baudą – 50 MGL (daugiau kaip 1 800 Eur).
„Tokie baudų dydžiai, kokį siūlė kaltinamoji ir jos gynėjas, įstatymų leidėją ir paskatino peržiūrėti baudžiamuosius įstatymus – būtent tokio dydžio baudos formuoja žmonių nebaudžiamumą“, – nurodė teisėjas E. Rimšelis.
Jeigu J. Kuzmickaitė Pedersen per dvejus metus dėl sunkios finansinės naštos nesugebės baudos sumokėti, jai gali būti skirti viešieji darbai, bet jeigu bus nustatyta, kad ji piktybiškai nevykdė teismo nuosprendžio, tokiu atveju bauda būtų pakeista į areštą.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad J. Kuzmickaitė Pedersen praėjusių metų rugsėjo 1 – spalio 8 dienomis vienam nuteistajam į įkalinimo įstaigą įnešė keturias SIM korteles, keturis mobiliojo ryšio telefonus ir dopingą, kurio įsigijimui reikalingas gydytojo leidimas.
Draudžiamus daiktus psichologė kaliniui perdavė savo darbo kabinete.
Kaltę pripažinusi moteris teisinosi, kad įnešti mobiliojo ryšio priemones ir vaistus jos prašė kalinys.
„Pasidaviau jo spaudimui“, – J. Kuzmickaitė Pedersen teisme skundėsi sunkia finansine padėtimi, tačiau pripažino žinojusi, kad kaliniai mobiliuosius telefonus dažniausiai naudoja kitiems nusikaltimams daryti.
Draudžiamus daiktus jai perdavė kitas buvęs kalinys, kuris palaikė ryšius su įkalinimo įstaigoje atliekančiais „draugais“. O anabolinių ir androgeninių steroidų J. Kuzmickaitė Pedersen važiavo pasiimti į Elektrėnus pas vieną moterį.
Kad vos mėnesį pataisos namuose dirbanti psichologė kaliniui perdavė draudžiamus daiktus, nustatė čia dirbantys pareigūnai.