„Viskas įvyko spontaniškai, negaliu suvokti, kodėl taip padariau“, – trečiadienį pareiškė moksleivių maitinimo verslui vadovavęs 47 metų V. Mockus.

Tyčiniu nužudymu sostinės gimnazijoje įtariamas V. Mockus trečiadienį buvo atvežtas į Vilniaus miesto apylinkės teismą – ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Ramūnas Šileika prašo įtariamąjį suimti trims mėnesiams.

Paaiškėjo, kad V. Mockus pats policijos pareigūnams prisipažino, kad jau kelias dienas nužudytos moters kūnas yra paslėptas gimnazijos rūsyje – pirmadienį iškviestas į komisariatą vyras pareigūnams patarė net neieškoti dingusios 55 metų P. Juškelienės. „Žinau, kur ji yra“, – tyrėjui nurodė V. Mockus.

Netrukus vyras policininkus atlydėjo iki gimnazijos, kur rūsyje buvo rasta nužudyta moteris – jos kūnas buvo paslėptas po kilimu ir padangomis.

V. Mockus prisipažino, kad nužudė P. Juškelienę, tačiau negalėjo paaiškinti motyvų – jis teisinosi, jog jau dvi paras praleido areštinėje, prieš tai dar kelias dienas po nužudymo buvo namuose, tačiau taip ir nesurado atsakymo, kodėl taip pasielgė.

Jis pasakojo, kad su P. Juškeliene susipažino dar prieš 10 metų, kai ji jam paskolino 19 tūkst. Lt – sužinojęs, kad atsilaisvina valgyklos patalpos vienoje sostinės gimnazijų, vyras panoro užsiimti moksleivių maitinimu.

Paskolintus pinigus reikėjo grąžinti, tačiau nebuvo iš ko – V. Mockus ne kartą pasirašė vekselius, kuriais 19 tūkst. Lt skola išaugo net iki 245 tūkst. Lt. Dėl šios sumos P. Juškelienė buvo teismui pateikusi ieškinį – jis buvo patenkintas ir antstoliai iš skolininko pradėjo skolos išieškojimą.

Palmira Juškelienė
V. Mockus sakė, kad šiuo metu nužudytajai buvo skolingas apie 100 tūkst. Lt, tačiau tikino, jog P. Juškelienė, kuri oficialiai gyveno iš socialiai remtiniems asmenims skiriamų pašalpų, buvo nužudyta tikrai ne dėl pinigų. „Juk juos vis tiek turėsiu sumokėti, niekur nedingsiu“, V. – pareigūnams aiškino įtariamasis.

Jis pasakojo, kad P. Juškelienė gaudavo maisto davinius kaip socialiai remtinas asmuo ir juos atveždavo parduoti į gimnaziją – V. Mockus tikino, jog niekada šiais maisto produktais nemaitino vaikų, tačiau juos pirkdavo, nes norėjo, kad moteris jį paliktų ramybėje.

Vyras teigė, kad P. Juškelienė buvo labai „valdinga moteris – padėties šeimininkė“, ne kartą dėl negrąžintų pinigų ėjo skųstis pas gimnazijos direktorių. „Bijojau jos, nenorėjau daugiau skandalų, todėl su ja visada buvau malonus ir vykdžiau jos užgaidas“, – aiškino jis.

Įtariamasis pasakojo, kad dar praėjusį ketvirtadienį su P. Juškeliene buvo sutaręs, jog ši penktadienio rytą atvažiuos į gimnaziją – ji prie šiukšlių konteinerių buvo radusi visiškai naujas, bet neveikiančias dvi elektrines plyteles, kurias norėjo parduoti jo vadovaujamai valgyklai.

V. Mockaus teigimu, į gimnaziją atvykusi P. Juškelienė esą elgėsi iššaukiančiai, ji priekaištavo dėl negrąžintų pinigų. „Nežinau, kas jai tada buvo nutikę“, – teisinosi jis.

Vyras pasakojo, kad moteris jo kantrybės taurę perpildė, kai jiedu nusileido į gimnazijos rūsį – čia neveikė elektra, o jis neturėjo žiebtuvėlio, todėl P. Juškelienė ėmė šaukti, kad šis net nesugeba sutvarkyti elektros.

V. Mockaus teigimu, netrukus P. Juškelienė pagriebė ant lentynos buvusį peilį ir ėmė juo mosikuoti – išsigandęs vyras savo ruožtu paėmė ant lentynos buvusį plaktuką ir du kartus moteriai trenkė per galvą. Paskui, jo teigimu, iš rankų jis pagriebė moters peilį ir dar mažiausiai du kartus dūrė jai į krūtinę.

Pamatęs, jog moteris jau nebegyva, vyras neskubėjo apie tai pranešti policijos pareigūnams – sėdo į automobilį ir nuvažiavo prie Karoliniškių „Maximos“. Čia jis teisinosi automobilyje prasėdėjęs visą dieną, o vakare vėl grįžęs į žmogžudystės vietą ir moterį apdengęs kilimu bei padangomis – kad niekas netyčia nerastų lavono, nes į rūsį galėjo pakliūti bet kas.

Ką planavo toliau daryti su nužudytosios kūnu, V. Mockus negalėjo pasakyti. „Nežinau“, – sakė jis.

P. Juškelienės netrukus pasigedo artimieji – jie kreipėsi į policiją. Kadangi buvo užfiksuota, jog prieš dingimą moteris telefonu bendravo su V. Mockumi, šis buvo iškviestas į komisariatą. Čia ir papasakojo, kad dingusios moters nereikia ieškoti, nes ji yra nužudyta.

Be to, peržiūrėjus gimnazijos vaizdo įrašus buvo nustatyta, kad moteris buvo atvykusi pas V. Mockų, su juo bendravo, tačiau vėliau iš mokslo įstaigos taip ir neišvyko.

V. Mockus pareigūnams taip ir nesugebėjo paaiškinti, kodėl paklusdavo P. Juškelienės reikalavimams, kodėl jai taip ir nepasipriešino, nors ši, anot jo, jį labai ilgai terorizavo.

Atnaujinta 13.40 val.: Prokuroro prašymą išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo teisėja Genovaitė Didjurgienė nusprendė, kad nužudymu įtariamas V. Mockus už grotų mažiausiai praleis 2 mėnesius.