Vaiko teisių gynėjai persigalvojo – vėl prašo A.Ūsą pripažinti kaltu ^{mergaitė L.Stankūnaitei prisipažino melavusi}

Anksčiau apeliaciniame skunde teismo prašę iš naujo patikrinti Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukros seksualinio išnaudojimo byloje surinktus įrodymus, šįkart vaiko teisių gynėjai pareiškė, jog siekia, kad A. Ūsas būtų pripažintas kaltu dėl tvirkinimo.

Po mirties teisiamo A. Ūso bylą ketvirtadienį pradėjo nagrinėti Vilniaus apygardos teismas. Į jį atvyko mažametės mergaitės interesams atstovaujanti Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) specialistė Birutė Kraponienė, valstybės paskirtas Šalčininkų advokatas Rostislavas Polubianka, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Egidijus Motiejūnas, po mirties teisiamo A. Ūso žmona Guoda, motina Aldona ir tėvas Aleksandras bei jiems atstovaujantis advokatas Adomas Liutvinskas.

Į pedofilijos bylos aplinkybes gilinasi Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Vitalija Norkūnaitė (kolegijos pirmininkė), Leonarda Gurevičienė ir Pavelas Frolovas.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį apskundę VTAT atstovai siekia, kad byloje būtų atliktas pakartotinis tyrimas – esą pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo bylą, nevertino įrodymų, patvirtinančių A. Ūso kaltę, o vertino tik duomenis, leidžiančius jį išteisinti.

„Norėtume, kad teismas pripažintų kaltinimų A. Ūsui pagrįstumą, bet bylą nutrauktų jam mirus“, – nurodė VTAT atstovė nurodė.

Nauji prokuroro įrodymai

Pradėjus bylą prokuroras E.Motiejūnas teismui pateikė papildomus dokumentus, kuriais patvirtinama, kad dėl D. Kedžio dukters filmavimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jis buvo nutrauktas po įtariamojo mirties.

Šie įrodymai, pasak prokuroro, yra svarbūs, nes VTAT apeliaciniameskunde nurodo, kad išteisinamąjį nuosprendį priėmęs teismas neatsižvelgė į tai, jog prieš mergaitę esą nebuvo naudojamas psichologinis smurtas, su ja nebuvo grubiai elgiamasi ir pan.

VTAT: prokurorai nesistengė įrodyti A.Ūso kaltę

Teisėjų kolegijai pirmininkaujanti teisėja V. Norkūnaitė pagarsino, kad savo skunde VTAT atstovai nurodė, jog yra nesuprantama, kodėl valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras teisme netikėtai pakeitė oficialią poziciją ir prašė A. Ūsą išteisinti.

„Nei prokuroras, nei teismas nesurinko papildomų įrodymų, kurie patvirtintų, jog išnyko A. Ūso kaltė“, – teigiama skunde.

Be to, VTAT atstovai skunde pažymi, kad apylinkės teismas vieniems įrodymams teikė prioritetą, o kitiems – jokios reikšmės. „Šis Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pažeidimas teismui sutrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą“, – rašoma skunde.

Mergaitei atstovaujantys vaiko teisių gynėjai stebisi, kad „nuosprendis yra toks, jog mergaitė prievartą patyrė ne nuo A. Ūso, o nuo savo tėvo D. Kedžio, kai buvo filmuojama“.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepaneigė nė vienos tyrimo metu atliktos ekspertizės išvadų ir ikiteisminio tyrimo metu duotų mergaitės parodymų, o ji vienos apklausos metu esą nurodė, jog A. Ūsas jos atžvilgiu atliko tvirkinamuosius veiksmus.

Pasak VTAT atstovų, mergaitė yra sakiusi, jog matė A. Ūso „sysalą“, kurio jos motina neturi, o savo tėčio lytinio organo ji nėra mačiusi.

VTAT atstovai taip pat pažymi, kad mergaitei nebuvo nustatytas padidintas įtaigumas, jos gebėjimai papasakoti apie praeities įvykius yra pakankami, ji nėra linkusi fantazuoti.

„A. Ūso veiksmuose yra pakankamai nusikalstamos veikos požymių, o prokurorai nedėjo pakankamai pastangų įrodyti, kad jis yra kaltas dėl nusikalstamos veikos padarymo“, – pabrėžiama mažametei atstovaujančios VTAT skunde.

Atnaujinta 09.36. Kadangi vaiko teisių gynėjai skunde nenurodė, kokį nuosprendį prašo priimti, VTAT atstovė B. Kraponienė patikslino, kad siekia, jog tvirkinimu kaltintas A. Ūsas būtų pripažintas kaltu, tačiau byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta dėl mirties.

VTAT atstovai teismo taip pat prašė iškviesti teismo psichiatrijos ekspertus, vertinusius mergaitės būseną ir jos apklausas.

Atnaujinta 09.45. Prokuroras mano, kad toks nukentėjusiosios atstovų prašymas yra nepagrįstas – vieną išvadą pateikę specialistai tuo metu dar nebuvo susipažinę su D. Kedžio filmuota medžiaga, o vėliau kita ekspertė pateikė kitokias išvadas, nes peržiūrėjo mergaitės tėvo filmuotus įrašus.

Kad nereikalinga ekspertų apklausa, įsitikinęs ir A. Ūso advokatas bei kaltinamojo artimieji.

Prašė papildomai apklausti L.Stankūnaitę

Atnaujinta 10.14. Teismas nusprendė netenkinti VTAT prašymų ištirti pirmąją mergaitės apklausą ir ekspertę, nes šie įrodymai jau buvo ištirti pirmosios instancijos teisme. Tačiau teismas kvies dvi ekspertes, vertinusias mergaitės būseną.

Kadangi teismas byloje atnaujino įrodymų tyrimą, prokuroras į teismą paprašė iškviesti L. Stankūnaitę bei jos namuose atlikti poėmį.

Atnaujinta 10.18. Pasak valstybinio kaltintojo, po mergaitės grąžinimo motinai vaikas pasakoja apie įvykius, kurie buvo gyvenant globėjos namuose.

„Vaikas raštu duoda paaiškinimus apie įvykius, kad ji melavo, kalbėjo netiesą“, - sakė E. Motiejūnas, teismo prašęs leisti atlikti valstybės saugomos liudytojos namuose atlikti šių rašytinių dokumentų poėmį.

Teismas šio prašymo netenkino - mergaitės motina jau buvo apklausta.

Atnaujinta 10.25. Bylą nagrinėjantis teismas nusprendė skelbti pertrauką - kitas posėdis numatytas vasario 27 d., šiame posėdyje bus apklausiamos dvi ekspertės.

A.Ūso tėvas apie N.Venckienę: kas teps rankas į šitą, atsiprašant...

Atnaujinta 11.43. Po teismo posėdžio teisiamo A. Ūso tėvas žurnalistams sakė, kad mergaitės interesams atstovaujantys vaiko teisių gynėjai ėmė painiotis bylos labirintuose.

„Mano nuomone, visa eilė Lietuvos teismų sprendė šį klausimą, galutinai ir neskundžiamai nuspręsta, kad L. Stankūnaitei jokio įtarimo ir kaltinimo nėra, vaikas grąžintas motinai, visi tie nusikalstami veiksmai vyko D. Kedžio namuose ir darė labai didelę įtaką vaikui, – teigė jis. – Visa tai vyko nuo 2006 m., o vaikas gimė 2004 m., tai jūs suvokite, ką gali vaikas, būdamas dviejų ar dviejų su puse metų, pasakyti, jis nė kalbėti nemoka. Tai yra absurdas, o vaikų teisės nori išsukti savo kailį – juk atsakomybę jie turėtų prisiimti. Vaikas iš pirmos dienos turėjo būti paimtas iš tėvo ir motinos į neutralią aplinką. Viskas, ir būtų taškas padėtas, būtų konkrečios išvados“.

A. Ūsas taip pat stebėjosi ir N. Venckienės elgesiu.

„Bylos organizatorė įlindo ir bijo pamesti imunitetą, nekaltybę, kad jos neteistų, sąžiningam žmogui šito tikrai nereikia – dabar baidosi, kad ją nužudys, kas ją žudys, kas teps rankas į šitą, atsiprašant...“, – sakė jis.

Apylinkės teismas A.Ūsą išteisino

Vadinamąją pedofilijos bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas praėjusių metų pabaigoje konstatavo, jog A. Ūso veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių – dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo kolegija turėjo vieningą nuomonę.

„Byloje yra duomenys, kad tarp vaiko tėvo ir motinos yra priešiški santykiai ir neapykanta tiek mergaitės motinai, tiek ir A. Ūsui nuo to laiko, kai jis pradėjo jai padėti byloje“, – yra sakęs teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas Audrius Cininas.

Pasak jo, teismas padarė kategorišką išvadą, kad vienintelė reali vaiko seksualinė patirtis yra įgyta 2008 m. lapkričio-2009 m. rugsėjo mėnesiais jos tėvo namuose įkyrių, nekvalifikuotų ir neteisėtų klausinėjimų bei filmavimų metu“.

Teismas pažymėjo, kad vienintelė D. Kedžio dukros reali seksualinė patirtis buvo ta, kurią ji įgijo gyvendama D. Kedžių namuose – „įkyrių, nekvalifikuotų bei neteisėtų klausinėjimų bei filmavimų metu“. Šiuos filmavimus mergaitės tėvas atliko nuo 2008-ųjų lapkričio iki 2009-ųjų rugsėjo.

„Vyko įkyri vaiko kvota, be to, jis buvo verčiamas filmuotis vaiką psichiškai traumuojamuose epizoduose“, – teisėjas A. Cininas pažymėjo, kad vaizdo įrašus D. Kedys darė panaudodamas psichologinę prievartą, įrašas buvo sumontuotas iš 50 epizodų, vyko maždaug 9 vaiko filmavimo seansai.

Prokurorai A. Ūsą kaltino mergaitės tvirkinimu, tačiau bylą perdavus teismui pakeitė savo poziciją ir kaltinamąjį prašė reabilituoti po mirties.