Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį nusprendė, kad A. Daščenkos, jo bičiulio Marko Borisniovo bei saugos bendrovės „G4S Lietuva“ apsaugininkų Maksimo Chanino, Roko Sabecko, Pauliaus Maciulevičiaus ir Tomo Jurevičiaus bylą nagrinės uždaruose posėdžiuose – taip siekiama apsaugoti banko ir saugos bendrovės komercines paslaptis.
Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai teigia, kad kaltinamieji per tris kartus iš SEB bankomatų pavogė 717 tūkst. Lt, tačiau nė vienas baudžiamojon atsakomybėn patrauktas kaltinamasis kaltu neprisipažįsta. Tiesa, pareigūnai yra apklausę įslaptintą liudytoją, kuriam esą M. Chaninas yra smulkiai papasakojęs, kaip stambios pinigų sumos buvo pavogtos iš bankomatų.
Įslaptinto liudytojo teismas kol kas dar nėra apklausęs. Kas jis toks, kaltinamieji nesužinos – šią informaciją žino tik valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė ir bylą nagrinėjanti teisėja.
„Tai – absurdas“, – dar prieš antradienį vykusį teismo posėdį pareiškė A. Daščenka. Jis DELFI pasakojo apie tai, kaip 2012-ųjų birželį tapo įtariamuoju, be to, atskleidė, kaip pareigūnai domėjosi jo kelionėmis į Tailandą ir dantimis.
– Tai nuo ko viskas prasidėjo? Kaip šioje byloje tapote įtariamuoju, o dabar – ir kaltinamuoju?
– Tą dieną, kaip prisimenu, buvau sporto salėje, o kai iš jos išėjau, pareigūnai mane sulaikė, paskui atliko kratas – namuose ir kitur. Nieko nerado, tik kažkiek pinigų, paėmė paskutinius, ir tiek.
Nuvežė apklausti į policiją, bandė versti, kad pasakyčiau, ko nedariau. Sakiau, jog šioje byloje esu nekaltas ir viskas, kuo jūs norite mane apkaltinti, nėra niekuo pagrįsta.
Pralaikė areštinėje, o paskui nuvežė pas ikiteisminio tyrimo teisėją, norėjo, kad būčiau suimtas, bet mane paleido – teismas nematė jokių įrodymų, net kosminių įrodymų, jog aš tai padariau.
Pareigūnai domėjosi mano kelione į Tailandą, sakė, jog būtent dėl to aš galėjau įvykdyti vagystę. Tai absurdas. Net teisėjas juokėsi, kaip jie norėjo, kad mane suimtų. Žinojau, kad būsiu paleistas, nes esu nekaltas.
Po dviejų parų išėjau į laisvę. Paskui jie dažnai su manimi susisiekdavo, domėjosi, privažiuodavo prie namų, tačiau jiems pasakydavau: atleiskite, jūs kreipiatės ne tuo adresu, o jeigu turite klausimų, prašau iškvieskite mane oficialiai ir atsakysiu į visus jūsų klausimus.
– Tai kuo jus įtarė?
– Jie man pasakė, kad žinai už ką. Atsakiau, jog nežinau, bet man atkirto, kad greitai sužinosiu. Ir sužinojau – man Vyriausiajame policijos komisariate buvo pareikšti įtarimai dėl didelės vertės vagysčių. Mano atsakymas buvo vienas – aš to nedariau.
– O tai kur buvote tuo metu, kai buvo įvykdytos vagystės?
– Ar aš galiu atsiminti, juk mane apklausinėjo praėjus 2 metams po vagysčių. Manau, niekas to negalėtų prisiminti, neprisimenu ir aš.
– O kas tie kiti asmenys, kurie kartu su Jumis sėdo į kaltinamųjų suolą?
– Tai mano pažįstami, būtent dėl to, mano manymu, pareigūnai mane į šią bylą ir įvėlė. Paėmė bendrus kažkokius pažįstamus, kurie yra panašūs į beleką. Perskaičiau bylą – nėra jokių vaizdo įrašų, nėra nuotraukų ar liudytojų. Šioje byloje nieko nėra, nesuprantu, kodėl ją apskritai atidavė į teismą.
Pažįstu tik Marką ir Maksimą, dirbusį saugos bendrovėje „G4S Lietuva“. Markas yra didžėjus (DJ Mark), mano manymu, ir jis niekuo čia dėtas.
Nė vienas kaltinamasis neprisipažino – tie kaltinimai yra absurdas.
– Tačiau yra vienas įslaptintas liudytojas Nr. 3, kuris prisipažino, jog yra kalbėjęs su M. Chaninu, o šis jam esą atskleidė, kaip buvo pavogti pinigai, kaip jie buvo įmesti į Nerį, o paskui ištraukti... Be to, jis paminėjo, jog nusikaltimus padarė asmuo, turintis pravarde „Tiomnyj“ – pagal išvaizdą, lyg tai ir Jūs...
– Nežinau aš jo. Ir net nenoriu aiškintis, kas jis toks – manau, tai net neverta dėmesio.
Tyrimo metu buvo paimti mano pirštų atspaudai, kvapas, tačiau nė vienas tyrimas nesutapo su tuo, ką pareigūnai rado. Kaip gali policija taip dirbti, kai nėra įkalčių – jie galvoja, atiduosime bylą į teismą, praeis, tai praeis, o jeigu nepraeis, tai nepraeis. Kas tai – demokratinė valstybė? Ne, tai – absurdas.
Dabar bylą atidavė į teismą, o jeigu mane išteisins? Sakys, nepyk, taip išėjo, o kaip visos išlaidos, nervai? Spręsime su advokatu, ką mes darysime ateityje, nes viso to taip nepaliksime.
– O gal tiesiog pas Jus tuo metu atsirado daugiau pinigų, todėl ir sukėlėte įtarimą?
– Pinigų pas mane visada buvo daug, visuomet gyvenau normaliai, stabiliai. Turiu dvi firmas, viena pervežimo, kita – kiti reikalai, bet dabar padarė skandalą, o po jo gali būti, kad daugelis mano klientų nenorės su manimi bendrauti. Kaip tada bus, jeigu klientai pabėgs? Kažkas juk turės atsakyti už tokius veiksmus. Yra tam tikros instancijos, kurios irgi prižiūri pareigūnus, jų darbą.
– O jeigu nuteis?
– Kaip jeigu? Negali būti, nes aš to nedariau. Jokių įkalčių nėra.
– Pareigūnai bylų į teismą šiaip sau neatiduoda...
– Galvojau apie tai, bet šis klausimas – labai gilus. Manau, jie negalėjo tiesiog bylos uždaryti – yra jų vadovybė, dar kažkas, kas juos spaudžia, galvoju, jog šioje byloje buvo daromas spaudimas.
– Susipažinote su visa bylos medžiaga, matote, kaip paprastai buvo galima pavogti pinigus iš bankomatų...
– Reiškia jais negalima pasitikėti – kiekvienas žmogus gali nusipirkti paprastą raktą, užeiti į patalpas ir iš bankomato pavogti pinigus. Dėl to jie ir nenori, jog ši byla būtų nagrinėjama viešai – jeigu jau pasiryžo tokiems kaltinimams, tegul eina iki galo. Ir viešai.
Mums pareikšti kaltinimai yra absurdiški. Iš pradžių tyrimą buvo pradėjusi saugos bendrovė – išsikvietė visus tą dieną bankomatus inkasavusius inkasatorius. Tačiau juk galėjo bet kuris iš darbuotojų pasinaudoti ta informacija – kodas juk buvo vienodas. Galėjo tie darbuotojai kodus perduoti ir penktam asmeniui.
– Minėjote, kad į laisvę paleidę pareigūnai Jus ilgą laiką stebėjo...
– Pastebėjau, kad jie ilgą laiką stebėdavo mano namus – išeinu, o ten stovi pareigūnų automobilis, jie miega... Pabelsdavau, pažadindavau.
Pareigūnai norėjo atlikti mano dantų ekspertizę – esą juos susidėjau, bet aš tik nusijuokiau, juk tai mano dantys... Jie bėgiojo ir skaičiavo kiekvieną mano centą – kur aš važiuoju, kur perkuosi... Viską.
Jie turės atsakyti už mano vardo šmeižtą, ši byla kenkia mano darbui, verslui.
– O kaip šeima į visa tai, kas nutiko, reaguoja – dukrai juk jau 7 metai?
– Mane pavaizdavo kaip banditą, o juk to nėra. Jeigu būčiau banditas ir būtų kažkokie rimti kaltinimai, nesėdėčiau su jumis ir nesikalbėčiau – būčiau kalėjime.
Žinoma, daug kas manęs apie tai klausinėja, bet man yra svarbiausia yra šeimos, mano partnerių, draugų ir visuomenės nuomonė. Pasikartosiu, ta byla kenkia mano verslui, mano ateičiai.
– Ši byla įgavo kitokį atspalvį vien dėl Jūsų santuokos su dainininke Marina Bui... Gal teko su ja apie pasikalbėti?
– Ne, mes nešnekame. Aš su ja nebendrauju jau labai seniai, o jeigu ir bendraujame, tai tik dėl dukros. Nei pašnekame, nei susiskambiname – juk išsiskyrėme prieš 5 metus.
– Bet ji skyrybų metu yra užsiminusi, jog Jūs esate banditas...
– Manau, tai buvo emocijų sprogimas. Juk tai ji pasakė tuo metu, kai mes skyrėmės. Buvo kaip buvo. Manau, apie šią bylą ji žino tik iš žiniasklaidos, tačiau byloje nieko nėra – ji yra tuščia. Nei rasti pinigai, nei kažkokie įkalčiai – nieko nėra.
– Tai gal Jūsų draugai po vagysčių ėmė gerai gyventi?
– Nežinau, mes apie tai nešnekame, esame tik pažįstami. Kiek juos žinau iš matymo, jie buvo paprasti – niekada nebuvo turtais apsikarstę...
– Bet saugos bendrovėje dirbęs M. Chanininas neatrodo, jog gyventų kukliai – į teismą atvyko su brangiai kainuojančia striuke „Prada“, rankinė – irgi to paties prekės ženklo. Apsaugininkai juk skundžiasi, kad mažai uždirba, todėl negalėtų sau leisti iš atlyginimo įpirkti tokius drabužius...
– Gal čia yra ne originalas, gal čia iš turgaus? Be to, jis dar privačiai fotografuoja.
Kaip kiti gyvena ir iš ko, man neaktualu tai žinoti.
– Iš banko buvo pavogta 717 tūkst. Lt – jeigu padalinsi ant šešių žmonių, ne kas gaunasi...
– Nu jo, minimalizmas... Bet man tai nerūpi – aš nepadariau jokio nusikaltimo.
Advokatas Dalius Boreika:
„Byloje kaltinimai negali būti grindžiami tik vieno įslaptinto liudytojo pasakojimu. Tyrimo metu buvo atliktos įvairios ekspertizės, tačiau jose nėra jokių duomenų, pagrindžiančių A. Daščenkos kaltę.
Praėjus kuriam laikui po vagysčių viename kioskelyje buvo rastos sulaužytos bankomatų kasetės, gal 50 porų batų, kelnių, išmestų į šiukšlyną. Pareigūnai jas visas parsivežė ir tikrino kvapus su kaltinamųjų, tačiau duomenys nesutapo. Ekspertų išvados yra kategoriškos – tai ne jų batai, ne jų kvapai. Pirštų antspaudai irgi nesutapo“.