Kaip radijo stočiai „Laisvoji banga” sakė Susisiekimo ministerijos saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis, dar 2012 metais perėja, esanti T. Narbuto gatvėje buvo pripažinta viena
pavojingiausių Vilniaus mieste.

„Galiu paminėti, kad dar 2012-ųjų metų spalį buvo vertinamos Vilniaus miesto pėsčiųjų perėjos ir jų saugumas. Aš buvau šios komisijos pirmininkas, komisijoje taip pat buvo miesto savivaldybės bei policijos atstovai. Kaip viena iš pavojingiausių Vilniaus perėjų buvo įvardinta ir ta, kurioje įvyko šis tragiškas įvykis. Tuomet ekspertai vienareikšmiškai sutiko, kad tokia perėja, kokia įrengta dabar, negali būti, nes ji netinkamai suprojektuota. Važiuojant į kalną link Pilaitės, leistinas greitis yra 60, tačiau realiai visi važiuoja žymiai greičiau. Policininkai pastebi, kad kalno viršuje, kur yra ir minėtoji perėja, greitis siekia 70–80 kilometrų per valandą. Vairuotojai dažnai patenka į situaciją, kai važiuoja bendru srauto greičiu, tačiau vienas stabteli, kitas dėmesį yra nukreipęs sekundei kitur ir tiesiog fiziškai nebespėja sustabdyti automobilio. Taip ir įvyksta tragiškos nelaimės. Galiu paminėti, kad praėjus penkioms dienoms po mano minėto Vilniaus miesto perėjų vertinimo, būtent šioje perėjoje buvo sunkiai sužalota moteris. Ir tai tikrai ne vienintelis įvykis“ , - kalbėjo Saugaus eismo skyriaus vedėjas.

Pašnekovo teigimu, po perėjų vertinimo Vilniaus savivaldybei buvo įteikti raštai ir buvo sulaukta atsakymų, kad perėja bus rekonstruojama.
­

„Pastebime, kad perėja yra geriau apšviesta, tačiau dėl to vairuotojų greitis nepasikeitė. Visų pirma buvo rekomenduojama šią perėją rekonstruoti į reguliuojamą šviesoforu, kuri veiktų tam tikru ciklu. Kitas siūlymas buvo brangesnis, tačiau akivaizdžiai leistų išspręsti šią problemą. Kadangi perėja yra dauboje, galima patogiai įrengti viaduka pestisiems, taip kaip yra įrengta Geležinio vilko gatvės pabaigoje, prie Skersinės gatvės. Įvertinant tai, kad netoli T. Narbuto gatvės perėjos yra miegamasis rajonas, ten išlipa daug keleivių, tampa akivaizdu, jog būtina nedelsiant rekonstuoti ten esančią perėją. Priešingu atveju ir toliau neteksime žmonių“ , - teigė V. Pumputis.

Pasak specilisto įrengit tokias paprastas perėjas keturių juostų kelyja nėra ydinga praktika, tačiau reiktų užtikrinti, kad automobilių greitis prieš jas nebūtų didesnis kaip 50 kilometrų per valandą.

„Tą būtina pasiekti greičio matuokliais, inžinerinėmis arba kitomis priemonėmis, nes jeigu greitis yra didesnis nei 50km/val. yra didelė tikimybė, kad pės2iasis bus partrenktas. Yra moksliškai įrodyta, kad važiuojant 70-80 km/val. greičiu neįmanoma sustoti prieš pėsčiųjų perėją tik pamačius pėsčiąjį“, - sakė ekspertas.