Tuo naudojasi įvairaus plauko nusikaltėliai. Gimsta rinka, kurioje karaliauja vagys.

Kiekvieną dieną Lietuvos kriminalinių įvykių suvestinėse pranešama apie vagystes iš statybviečių.

Dingsta ne tik statybinės medžiagos, bet ir dešimtis, o kartais net šimtus tūkstančių litų kainuojanti statybose naudojama technika.

Vagiama viskas: šiltinimo medžiagos, elektros laidai, plytos ir net lauko akmenys. Dažniausiai - darbo įrankiai. Kone labiausiai vagys tyko kampinių šlifuoklių, gręžimo įrankių, betono maišyklių.

Klaipėdos rajone buvo pavogti didžiuliai automobiliai gruntui trombuoti, keltuvai, krautuvai ir panaši technika.

Analizuodami šiuos nusikaltimus pareigūnai dažnai neabejoja, kad nusikaltėliai, dar prieš eidami vogti, žino, kur ir kam reikia pristatyti grobį. Apie vogtų daiktų kainą ir jų atgabenimo laiką taip pat susitariama iš anksto.

Surengia žvalgybą

Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininko Edmundo Zbarausko teigimu, įrodyti, jog vagys dirbo pagal užsakymą, labai sunku.

Nusikaltėliai paprastai prisipažįsta įvykdę tik tokius veiksmus, kuriuos pareigūnai gali įrodyti ir be jų atviravimo. Kas policininkams nėra žinoma, vagys apie tai nė neprasitaria. Statybviečių vagys būna labai gerai pasiruošę savo nusikalstamam verslui. Jie iš anksto sužino, ką galima pagrobti, kaip saugomas objektas, į kurį jie ketina brautis. Neretai nusikaltėliai surengia savotišką žvalgybą, pabandydami įsilaužti. Taip jie sužino, ar į tokius išpuolius reaguoja apsauga.

E.Zbarauskas tikino, kad vagystės iš statybviečių gali būti ir neužsakytos. Apie tai byloja ne kartą miškuose aptiktos statybinės medžiagos. Matyt, čia jas paslėpė vagys, neradę, kur greitai realizuoti.

„Verslo planai“

Vagys neretai dirba pagal savotišką verslo planą. Jį prieš keletą metų sėkmingai naudojo pora Kretingos paauglių. Tada dar buvo labai sunku gauti atsarginių dalių Japonijoje pagamintiems automobiliams.

Vaikinukai vietos laikraštyje skalbėsi galintys parūpinti tokių dalių. Telefonu sutarę su pirkėjais, kokių ir kada reikia detalių, naktimis vaikinai nusukdavo jas nuo kiemuose stovėjusių mašinų. Dažniausiai tai buvo žibintai ir priekiniai langai.

Paauglių verslas žlugo, kai jie priėmė į kompaniją dar vieną bendrininką, o policija jam užlipo ant kulnų.

Neretai ir dabar vagys dirba panašiu būdu. Pirma susižino, kam kokių daiktų reikia, o tik paskui eina jų vogti.

Nužudė sargą

Vienas tragiškiausiai pasibaigusių užsakyto grobimo atvejų – vagystė iš statybvietės Gobergiškės kaime. 2006 metų pavasarį septynis kartus teistas vyras pasmaugė statomą užeigą prie autostrados saugojusį sargą. Nusikaltėlis tai padarė todėl, kad šis neleido vogti iš saugomos statybos.

Vagis pats dirbo šioje vietoje ir puikiai žinojo, ką galima nugvelbti. Bendradarbiai jį ne kartą pagrįstai įtarinėjo vogus statybines medžiagas.

Sargas buvo pasmaugtas virve ir įkištas į šulinį. Todėl pirmiausiai statomo objekto savininkai pasigedo apie 2 tūkstančius litų kainavusių daiktų. Pradžioje manyta, kad dingęs sargas ir bus juos nugvelbęs. Tik kai buvo rastas nužudytojo kūnas, paaiškėjo kraupaus nusikaltimo aplinkybės.

Vagys tąkart grobį išgabeno sam-dytu automobiliu ir jį nuvežė tiesiai užsakovui.

Siurbė dyzeliną

Pernai vasarą ir rudenį Klaipėdos prieigose siautėjo keli dyzelino vagys. Jie patykodavo, kada nakčiai prie degalinių ar pakelės kavinių sustodavo vilkikai ir vogdavo iš jų kurą.

Per vieną tokį „žygį“ nusikaltėliai pagrobdavo po kelis šimtus litrų kuro.

Pareigūnai išanalizavo visas kuro vagystes ir prie kavinės „Kilena“ surengė pasalą.

Trečią nakties iš į aikštelę įsukusio mikroautobuso ,,Volkswagen Transporter“ išsiropštė vagis. Jis turėjo kelias plastmasines talpas ir žarnų kurui išsiurbti. Kai jau buvo pripildęs ne vieną talpą dyzelino ir keletą jų nunešęs iki mikroautobuso, pabudo vilkiko vairuotojas ir pradėjo šauktis pagalbos.

Nusikaltėlis montiruote sužeidė vairuotojui galvą ir puolė bėgti. Vagis smogė ir policininkui. Kuro vagis buvo sulaikytas po poros valandų persekiojimo.

Rudenį Klaipėdos rajono policijos pareigūnai sulaikė dar du kuro vagis.

Paaiškėjo, kad visi trys nusikaltėliai turėjo nuolatinių pirkėjų, kurie pirkdavo pagrobtą dyzeliną. Užsakymai buvo nemenki – pirkėjai vienu kartu nupirkdavo nuo dviejų iki penkių šimtų litrų degalų.

Dingo šunų skiepai

Rudenį Kretingos rajone Darbėnuose buvo apvogta veterinarijos vaistinė. Dingo ne tik šunų maisto pakuotės, dirželiai ir pavadėliai, bet ir skiepų vakcina.

Kadangi pagrobtieji buteliukai nė kiek nebuvo panašūs į talpas su spiritu, pareigūnai spėliojo, kad vagys darbavosi tikslingai.

Buvo aišku, kad vagystei ruoštasi iš anksto. Nusikaltėliai sužinojo, kad įėjimas į vaistinę iš kiemo pusės nėra prijungtas prie signalizacijos daviklių.

Iš to, kad bėgdami iš vaistinės vagys pakeliui išmėtė šunų pavadėlius, daryta išvada, kad nusikaltėliai skubėjo.

„Patikrinome aplinkinius šunų veislynus ir veterinarijos gydyklas. Tačiau vagystės Darbėnuose įkalčių aptikti nepavyko, todėl negalime sakyti, kad ši vagystė buvo užsakyta. Ir vis dėlto iš daugybės požymių galima įtarti, kad nusikaltimas buvo įvykdytas pagal užsakymą“, - teigė Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Jonas Petrikas.

Baiminasi tikrintojų

Didžiulės operatyvinio darbo patirties turintis uostamiesčio 4-ojo policijos komisariato viršininkas Nikolajus Akimovas prie užsakytų vagysčių priskiria dokumentų vagystes.

Ne kartą pareigūnai turėjo tirti pranešimus apie vagystes iš automobilių arba įstaigų.

Be kelių kitų smulkmenų, būdavo pranešama apie bendrovių buhalterinių dokumentų bei įmonių antspaudų dingimą.

„Dažniausiai tokios vagystės vykdomos metų pabaigoje arba prieš patikrinimus tose įstaigose. Tai kartais primena seną tarybinę komediją „Operacija Y“, kai baimindamasis patikrinimo sandėlio vedėjas inscenizavo vagystę, - pasakojo N.Akimovas.

– Būta dokumentų vagysčių ir iš butų. Vėliau pagrobti dokumentai buvo panaudoti ištuokos bylose.“