Praėjusių metų sausio 7-oji Panevėžio specialiosioms tarnyboms buvo tragiška. Per pūgą į avarijos vietą skubėjęs ugniagesių gelbėtojų automobilis tapo nevaldomas ir įlėkė į nukentėjusiųjų bei pagalbą jiems teikusių medikų būrį.
Beveik prieš metus – gruodžio 7-ąją – Panevėžio miesto apylinkės teismas ugniagesių gelbėtojų automobilį vairavusį Ramūną Šinkevičių išteisino kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti. Tačiau šį pavasarį Panevėžio apygardos teismas ugniagesį vis dėlto nuteisė už tai, kad, vairuodamas gaisrinį automobilį, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisykles.
Konstatuota, jog pasirinkdamas greitį R. Šinkevičius neatsižvelgė į važiavimo ir meteorologines sąlygas, slidžią kelio dangą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl to įvyko teismo įvykis.
Ugniagesio gelbėtojo vairuojamas automobilis tapo nevaldomas, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir kliudė priešpriešiais važiavusį automobilį „Renault Trafic“, po to atsitrenkė į važiuojamojoje kelio dalyje stovėjusį automobilį „Audi 80“, kuriame sėdėjo šio automobilio vairuotojas, į prieš tai eismo įvykį patyrusius automobilius „Chrysler Concorde“ ir „Škoda Octavia“, kuriame buvo mirtinai sužalotas keleivis Žilvinas Beržanskas, taip pat į greitosios medicinos pagalbos automobilį „VW Transporter“ bei važiuojamojoje kelio dalyje buvusius žmones.
Dėl minėto eismo įvykio žuvo Panevėžio rajono poliklinikos Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vairuotojai Raimundas Juknevičius ir Rimantas Drebickas, buvo sunkiai sutrikdyta prieš tai eismo įvykį patyrusio ir sužaloto „Škoda Octavia“ vairuotojo Laimio Zakarkos ir trijų greitosios medicinos pagalbos darbuotojų ir automobilio „Audi 80“ vairuotojo sveikata.
Prašė sumažinti išmokas
Panevėžio apygardos teismas R. Šinkevičiui skyrė laisvės atėmimą dvejiems metams, jos vykdymą atidedant tokiam pat laikui, taip pat 33-ejų vyrą įpareigojo per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms. Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba įpareigota žuvusiųjų artimiesiems išmokėti daugiau nei 200 tūkst. litų neturtinei žalai atlyginti. Pats R. Šinkevičius turėjo atlyginti apie 2 tūkst. litų už advokato paslaugas.
Tokį nuosprendį ugniagesys ir Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba kasacine tvarka apskundė Aukščiausiajam Teismui.
Kasaciniame skunde R. Šinkevičius teigė, kad pirmasis eismo įvykis nebuvo iš anksto žinoma kliūtis, nes tikslios ir konkrečios informacijos apie tai jis neturėjęs – žinojęs tik, kad eismo įvykis įvyko kažkur aplinkkelyje. Tikslios vietos nežinojęs ir jo tiesioginis viršininkas.
Taip pat neturėta informacijos, kad įvykio vietoje jau dirba greitosios medikai. Taigi ugniagesių automobilio vairuotojas negalėjęs numatyti, jog dėl siaučiančios pūgos grietosios pagalbos automobilio vairuotojas gali būti neatsargus ir pastatyti savo mašiną ant skiriamosios juostos 30–40 centimetrų važiuojamojoje dalyje, kuria ir važiavo ugniagesiai.
Ginčytinas ir tachografo duomenų patikimumas bei tikrumas. Teigta, kad specialistai taip ir neatsakę į klausimą, koks greitis įvykio metu būtų buvęs saugus, neįvertinti kitų eismo dalyvių veiksmai ir pan.
Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba – civilinis atsakovas šioje byloje – pateikė savo argumentus ir prašė žuvusiųjų artimiesiems išmokėtinas sumas sumažinti iki 69 tūkst. litų. Dabartinė suma, net ir mokant dalimis, valdybai yra nepakeliama prievolė, gresianti gelbėjimo tarnybų veiklos sustabdymu.
Teismo neįtikino
Tačiau Aukščiausiasis Teismas, remdamasis bylos aplinkybėmis, vis dėlto nutarė ugniagesių skundą atmesti. Motyvas – jeigu R. Šinkevičius būtų pasirinkęs tinkamą greitį, būtų galėjęs saugiai sustabdyti automobilį, šis nebūtų praradęs stabilumo ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą. Konstatuota, kad baudžiamosios atsakomybės nepašalina tai, jog ugniagesys siekė skubiai nuvykti į nelaimės vietą.
Byloje nustatyta, kad įvykio metu eismo sąlygos buvo sudėtingos: kelio danga vietomis buvo su provėžomis, slidi, pūtė stiprus iki 19 m/s gūsingas šoninis vėjas, buvo blogas matomumas, tačiau į visa tai R. Šinkevičius neatsižvelgė ir, įvertinęs gaisrinės automobilio ypatumus, važiavo tokiu greičiu, kurį teismas įvertino kaip nesaugų, nes buvusiomis sąlygomis ugniagesys negalėjo suvaldyti transporto priemonės ir sustoti saugiai, neatsitrenkdamas į kitas transporto priemones ar žmones. Tai, kad jis neturėjo tikslios informacijos apie kliūtį kelyje, teismo manymu, neatleidžia nuo pareigos važiuoti saugiai, be to, įpareigoja būti ypač atsargiam ir atidžiam, nes kliūtis gali atsirasti bet kuriuo momentu.
Teks ieškoti pinigų
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Arūnas Šniukšta vakar „Panevėžio balsui“ teigė žinantis, jog skundas atmestas. Tačiau daugiau informacijos apie tai pareigūnas dar neturėjo, tad plačiau pakomentuoti, kokių veiksmų dabar imsis valdyba, negalėjo. Dėl tos pačios priežasties kol kas neaiškus lieka ir R. Šinkevičiaus likimas darbovietėje. Kol vyko teisminiai ginčai, ugniagesys dirbo. Tačiau statute yra numatytos sąlygos, kas gali dirbti ugniagesio gelbėtojo darbą, tad tai, kaip bus kvalifikuojama bausmė R. Šinkevičiui, turės lemiamos reikšmės.
Apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai teks pasukti galvą ir kaip sumokėti priteistą žalą. Dalį pinigų teismas anksčiau yra leidęs mokėti dalimis, tačiau ir tokiu atveju suma susidaro nemenka. Kol vyko teisminiai ginčai, mokėjimas buvo sustabdytas. Be to, iki šiol valdyba mokėjo tik trims žuvusiųjų artimiesiems, o žalą prisiteisė dar penki. Pasak A. Šniukštos, jie pateikė nutarimą dėl išieškojimo, tačiau tuo metu Panevėžio apygardos teismo nuosprendis buvo apskųstas ir mokėjimas sustabdytas.
Šiuo metu finansavimas ugniagesiams ir taip yra sumažintas – kaip ir visur, imtasi taupymo priemonių. Tad greičiausiai turės prisidėti ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas – panevėžiečiai prašys jų pagalbos. „Viena aišku: turėsime atlyginti“, – sako A. Šniukšta.
Valdyba turės dar kartą kreiptis į teismą ir prašyti priteistą sumą sumokėti dalimis. Jei to nepadarys, pasak viršininko pavaduotojo, jų sąskaitos tiesiog bus areštuotos.
Stengiasi dirbti toliau
A. Šniukštos žiniomis, Lietuvoje tai buvęs vienintelis atvejis, kai ugniagesių gelbėtojų padaryta avarija turėjo tokių tragiškų pasekmių. „Stengiesi tos skausmingos temos nejudinti, ir tarp visų darbų ji paskęsta“, – apie ugniagesių gelbėtojų nuotaikas kalbėjo viršininko pavaduotojas.
Kartu teigė, kad į incidentus tenka važiuoti nuolat bet kokiu paros metu ir bet kokiu oru. Tad panašus atvejis gali nutikti bet kuriam ir bet kada.
A. Šniukšta sutinka: jei gelbėtojai į iškvietimus važiuotų lėtai, būtų saugiau. Tačiau kai vykstama gelbėti gyvybių, pirmiausia galvojama būtent apie jas. „Vairuotojo atsakomybė yra rasti balansą, kad pakankamai greitai ir saugiai būtų galima nuvykti į įvykio vietą“, – pripažįsta Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas.