53 metų Michailas Popkovas trečiadienį stojo prieš Sibiro miesto Irkutsko teismą, prisipažinęs dėl dar 59 žmonių nužudymo ir vieno pasikėsinimo nužudyti, pranešė naujienų agentūra „Interfax“. Tie nusikaltimai buvo padaryti 1992-2010 metais.
2015-aisiais jam buvo paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė už 22 moterų išžaginimą ir nužudymą bei pasikėsinimą į dar dviejų moterų gyvybes.
M. Popkovas, kuris daugumą savo aukų nužudė dirbdamas milicijoje Sibiro mieste Angarske, esančiame netoli Irkutsko, ne tarnybos metu jis žagindavo ir nudurdavo jas, prieš tai vėlai vakare arba naktį pasisiūlydavo pavežti savo automobiliu, nurodė tyrėjai.
Rusijos žiniasklaida praminė jį „vilkolakiu“ ir „Angarsko maniaku“.
Jei bus pripažinta M. Popkovo kaltė dėl 81 nužudymo, jis taps daugiausiai žmonių gyvybių Rusijoje pastaraisiais dešimtmečiais atėmusiu asmeniu.
2007 metais žudikas maniakas Aleksandras Pičiuškinas, pramintas „šachmatų lentos žudiku“, buvo nuteistas dėl 48 žmonių nužudymo pietinėje Maskvos dalyje esančiame Bitcevo parke. Jis teigė siekęs nužudyti po žmogų kiekvienam šachmatų lentos langeliui – iš viso turėjo būti 64 aukos.
Pagal nužudymų skaičių A. Pičiuškinas nusileido tik Andrejui Čikatilai, kuriam dėl sovietų laikais įvykdytų 52 nužudymų buvo įvykdyta mirties bausmė.
Trečiadienio posėdis Irkutsko teisme buvo uždaras, kad žiniasklaida nepaviešintų įtariamų atakų seksualinio pobūdžio detalių. Prokurorai per tą posėdį perskaitė kaltinimus M. Popkovui, informavo „Interfax“.
„Viskas ne taip ir baisu“
M. Popkovas save įvardijo „valytoju“, norinčiu išvaduoti savo miestą nuo prostitučių.
Visos jo aukos, išskyrus vieną – policininką, buvo 16-40 metų moterys.
Praėjusį mėnesį M. Popkovas naujienų tinklalapiui „Meduza“ sakė žudęs savo aukas plaktuku arba kirviu, o po pirmo nužudymo jis juto šiokią tokią baimę, kad jį gali išaiškinti.
„Vėl iškilo tokia pati situacija, tik šįkart padariau viską šaltakraujiškiau, kontroliavau save, ir supratau, kad viskas ne taip ir baisu“, – sakė jis.
Jis pasakojo siūlydavęs pavežėti moteris, ir taikydavosi į tas, kurios buvo išgėrusios ar gyveno, jo teigimu, amoraliai. Portalui „Meduza“ jis sakė, kad „bet kokia visuomenė smerkia pasileidusios moters elgesį“.
Vyras pasakojo, kad jo aukomis tapdavo moterys, kurios „elgdavosi lyg joms nerūpėtų, kur važiuoja, ir svarbiausia joms būtų linksmintis“. Savo nusikaltimus jis siejo su žmonos neištikimybe.
„Žudikas maniakas“
Tie nužudymai 1994–2000 metais kurstė miesto gyventojų baimę, bet vėliau staiga liovėsi.
Tyrėjai įtarė, kad tuos nusikaltimus darė teisėsaugos pareigūnas, nes žudikas labai kruopščiai paslėpdavo savo pėdsakus.
M. Popkovas buvo suimtas, kai tyrėjai peržiūrėjo bylą ir ištyrė kelių asmenų DNR, sutelkę dėmesį į automobilį, kurio ratų žymės buvo rastos vieno nusikaltimo vietoje.
Ironiška, kad žudikas dalyvavo tiriant kai kuriuos nusikaltimus, dėl kurių jis vėliau buvo nuteistas.
M. Popkovas, pasitraukęs iš milicijos 1998 metais, buvo sulaikytas 2012-aisiais rytiniame Vladivostoko mieste, kur buvo nuvykęs pirkti automobilio.
Vėliau jis parodė tyrėjams nusikaltimų vietas ir kur buvo paslėpęs savo aukų kūnus.
Ypač svarbių bylų tyrėjas Jevgenijus Karčevskis „Meduzai“ sakė, kad M. Popkovas buvo „žudikas maniakas“, turėjęs „nekontroliuojamą norą žudyti“.
Pasak pareigūno, nors kaltinamajam įtariamas asmenybės sutrikimas, jis laikomas pakaltinamu ir atsakingu už savo nusikaltimus.
J. Karčevskio teigimu, tarp aukų buvo kelios prostitutės ir nuo narkotikų priklausomos moterys, tačiau dauguma jų buvo paprastos moterys, turinčios šeimą.
„Jis nevalė miesto nuo nuodėmių – tai išsigalvojo žiniasklaida“, – pridūrė tyrėjas.
Kitas teismo posėdis šioje byloje įvyks pirmadienį.