Vienas vaikas sėdi ant grindų daugiabučio laiptinėje, o kitas – jį talžo kumščiais ir spardo. Šiais vaizdais pasidalijusi skaitytoja teigia, kad smurtautojas – mažametis, praėjusią savaitę nufilmuotas mušantis vaiką miške.
Kovo 16 d. Delfi pasiekė sunerimti priverčianti vaizdo medžiaga. Per „Snapchat“ programėlę buvo pasidalinta įrašu, kuriame matomi trys vaikai, vienas jų laikomas per prievartą.
„Su mumis jei ahu*****si per pertrauką ką nors“, – pasakęs vaikas ima rankomis daužyti ir spardyti per prievartą laikomą mažametį. Mušamas vaikas šaukia, tačiau į tai yra nereaguojama.
Paleidęs smūgių laviną, berniukas pakartoja grasinimą, tuo metu trečiasis vaikas pradeda mušti mažametį, spiria jam į galvą. Prie mušimo prisijungia ir pirmasis, galiausiai skriaudžiamas berniukas pradeda rėkti: „aš labai atsiprašau“. Žiaurūs vaikai į tai nekreipia dėmesio, o berniukas yra metamas ant žemės.
Tąsyk Vaizdo medžiagą atsiuntęs Delfi skaitytojas atskleidė, kad pagrindinis smurtautojas prie mokyklos Ukmergėje kabinėjasi prie vaikų, grasina peiliu, „duoda ausų“ ir trečiokams, ir ketvirtokams, teigiama, kad jis bando atiminėti ir grandinėles.
Nukentėjusiojo vaiko artimieji Delfi dėkojo, kad paviešinta problema, bet jų prašymu vaizdo įrašas buvo pašalintas.
„Nesustodamas toliau siautėja Ukmergės mieste. Visi tyli, niekas nevyksta“, – skundėsi vaizdus apie naują mažamečio išpuolį paviešinusi moteris.
Apie incidentą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojai teigia sužinoję iš Delfi.
Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Baranauskienė sako, kad gavus pirminę informaciją, buvo nedelsiant sureaguota ir pradėta vertinti situacija – išklausyti įvykyje dalyvavę vaikai, pasikalbėta su jų tėvais, inicijuota pagalba šeimoms.
„Šiandien, sužinojus apie pasikartojančius smurtinius įvykius, vaiko teisių gynėjai toliau ieško sprendimų, kaip spręsti situaciją – artimiausiu metu planuojama susitikti su smurtavusio vaiko tėvais, kartu aptarti vaiko teisių gynėjų siūlomas pagalbos priemones, kurios galėtų atnešti pozityvių rezultatų tiek vaiko elgsenai, tiek pokyčiams šeimoje“, – praneša L.Baranauskienė.
„Dėl minėtos situacijos planuojamas tarpžinybinis pasitarimas, vaiko teisių gynėjai kartu su kitais specialistais, dirbančiais vaiko gerovės srityje, dalinsis įžvalgomis ir pasiūlymais, siekiant rasti geriausius sprendimus dėl tolimesnės kompleksinės ir tikslingos pagalbos vaikui bei šeimai“, – teigia Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.
Anot L. Baranauskienės, kai nustatomas smurtas tarp vaikų, dažniausiai būna reikalinga kompleksinė pagalba vaikui ar visai šeimai. Tam pasitelkiami socialines paslaugas teikiantys savivaldybių specialistai, o esant poreikiui – vaiko teisių gynėjų mobilioji komanda.
Ji teikia skubią pagalbą krizę išgyvenančiai šeimai jos gyvenamojoje vietoje, motyvuoja šeimą spręsti neretai įsisenėjusias problemas arba nukreipia pagalbos į kitus specialistus.
„Pagalba dažniausiai būna reikalinga ne tik nukentėjusiam, bet ir smurtautojui. Aiškindamiesi smurto atvejus ir ieškodami priežasčių, kodėl vaikas ėmėsi smurto prieš kitus vaikus, dažniausiai sužinome, kad netinkamai besielgiantis vaikas pats iš suaugusiųjų matė problemų sprendimo jėga pavyzdį, pats patyrė smurtą, nepriežiūrą ir pan.“, – sako L. Baranauskienė.
„Mes visada skatiname matyti netinkamo vaiko elgesio priežastis. Ne bausti vaiką, bet suprasti, kodėl jis taip elgiasi. Tad visais atvejais, kai kalbame apie netinkamą vaikų elgesį, kartu ir smurtą tarp jų, pirmiausia reikia klausti, ką šis vaikas patyrė, kokį pavyzdį matė gyvenime, kokia pagalba buvo suteikta jam ir jo šeimai, kiek ta pagalba buvo efektyvi ir ar ją priėmė“, – aiškina L. Baranauskienė.
Siekiant išvengti panašių situacijų, vaiko teisių specialistė rekomenduoja vaikus mokyti kalbėti apie įvairias patirtis – tiek patiriamą jų pačių, tiek pastebėtą bet kurioje aplinkoje.
Skirtingo amžiaus vaikai tarpusavio konfliktus sprendžia ne vienodai: mažesnieji susipykę skuba pasiguosti tėvams, suaugusiems, o paaugliai nesutarimus linkę spręsti patys.
„Paauglių konfliktai dažnai kyla dėl bendravimo, klausymo įgūdžių stokos, įžeistų jausmų, negebėjimo teisingai išreikšti savo norų ir požiūrio, tarpusavio konkurencijos. Pasitaiko, kad ir maži nesutarimai į rimtesnius konfliktus išauga dėl netinkamai pasirinkto konflikto sprendimo būdo“, – teigia L. Baranauskienė.
„Turėtume mokyti vaikus suprasti, kad konflikto metu normalu abiem pusėms išsakyti savo nuomones, tikslus, lūkesčius, tačiau negalima žeminti, niekinti, nuvertinti kito žmogaus.“
Pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais galima nemokamu tel. 8 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.
Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
| Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių kontaktus rasite www.vaikoteises.lt. | ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
