Klaipėdos apylinkės teismas praneša, kad Klaipėdos miesto rūmuose po dvejų su puse metų baigta nagrinėti baudžiamoji byla dėl avarijos, kurios metu žuvo žmogus.

Trečiadienį teismas paskelbė, kad pripažino I. Ulskienę kalta pažeidus Kelių eismo taisyklių 9, 117, 119 ir 127 punktų reikalavimus dėl 2019 m. kovo 24 d., apie 18.00 val., Taikos prospekte, ties Kairių gatve, Klaipėdoje, įvykusios avarijos, kurios metu žuvo automobilio keleivis.

I. Ulskienė viso proceso metu kaltę pripažino visiškai. Moteris su žuvusiuoju buvo pora. Bylos duomenimis, ji važiavo į Kairių g., nes draugas norėjo jai parodyti gražių vietų, kadangi I. U. toje Klaipėdos dalyje nebuvo buvusi.

Vyras buvo neblaivus, todėl jo automobilį vairavo I. U. Teismui pateiktais duomenimis, prieš pat įvykį nukentėjusysis elgėsi emocionaliai, trukdė moteriai vairuoti: norėjo apkabinti, pabučiuoti, dainas dainuoti.

Išnagrinėtoje byloje nurodoma, kad teismo darbuotoja, bandydama vyrą nuo savęs atstumti, nukreipė žvilgsnį nuo kelio, o kai vėl pasižiūrėjo, kelio jau nebebuvo – pamatė pievą ir suprato, jog automobilio nebesustabdys.

Moters parodymais, buvo visiškai tamsu. Detalių iškart po įvykio moteris teigė nepamenanti, praradusi sąmonę. Vėliu iš pievos pusiau šliaužė, pusiau ėjo į kelią. Eidama stabdė porą mašinų ir vėl prarado sąmonę. Atgavusi sąmonę ji pamatė pasilenkusią moterį, kuri ją parvežė į namus. Būdama namuose I. Ulskienė pranešė apie įvykį tarnyboms.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad I. Ulskienė dėl patirtų sužalojimų negalėjo adekvačiai suprasti įvykio aplinkybių, negebėjo suvokti aplinkos ir priimti valinių sprendimų, todėl jos pasišalinimo iš įvykio vietos nevertino kaip sąmoningo veiksmo.

Nors I. Ulskienė pateikė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau, pagal baudžiamajame įstatyme įvirtintas nuostatas, atleidimas nuo atsakomybės šiuo pagrindu galimas tik esant atitinkamų sąlygų visumai, kurių viena numato, kad laiduotoju gali būti tik teismo pasitikėjimo verti asmenys, dėl savo asmeninių savybių ar veiklos pobūdžio turintys galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Teismas nustatė, kad asmuo, norintis laiduoti už I. Ulskienę dėl administracinių baustumų, t. y. sistemingo Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimo, negali būti laikomas teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, tad I. Ulskienės nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą neatleido.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad I. Ulskienės padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, taip pat į tai, kad moteris dirba, neteista, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas kaltinamajai paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant tokiam pačiam terminui, ir įpareigojo I. Ulskienę per šį laikotarpį tęsti darbą.

Taip pat draudimo bendrovė papildomai, be jau išmokėtų sumų, nukentėjusiesiems turės atlyginti neturtinę žalą: žuvusiojo vaikui – 13 350 Eur, žuvusiojo seseriai – 5 000 Eur. Žuvusiojo asmens vaiko motinos civilinį ieškinį teismas atmetė.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją