Trečiadienį apklaustos dvi ekspertės, tyrusios mergaitės būseną, taip pat pagarsinta A. Ūso ir Laimutės Stankūnaitės telefoninio pokalbio stenograma. Sprendimą teismas paskelbs balandžio 15-ąją.
Apeliacinį skundą padavę vaiko teisių gynėjai siekia, kad A. Ūsas būtų pripažintas kaltu dėl Drąsiaus Kedžio ir L. Stankūnaitės dukros tvirkinimo.
Į po mirties teisiamo A. Ūso bylą trečiadienį atvyko mažametės mergaitės interesams atstovaujanti Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) specialistė Birutė Kraponienė, valstybės paskirtas Šalčininkų advokatas Rostislavas Polubianka, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Egidijus Motiejūnas, po mirties teisiamo A. Ūso žmona Guoda, motina Aldona ir tėvas Aleksandras bei jiems atstovaujantis advokatas Adomas Liutvinskas.
Į pedofilijos bylos aplinkybes gilinasi Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai Vitalija Norkūnaitė (kolegijos pirmininkė), Leonarda Gurevičienė ir Pavelas Frolovas.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį apskundę VTAT atstovai siekė, kad byloje būtų atliktas pakartotinis tyrimas – esą pirmosios instancijos teismas šališkai išnagrinėjo bylą, nevertino įrodymų, patvirtinančių A. Ūso kaltę, o vertino tik duomenis, leidžiančius jį išteisinti.
„Norėtume, kad teismas pripažintų kaltinimų A. Ūsui pagrįstumą, bet bylą nutrauktų jam mirus“, – nurodė VTAT atstovė.
Liudijo ekspertės
Pirmiausia teismas apklausė dvi teismo ekspertes psichologes, 2009 m. išdavusias išvadą apie mergaitės būklę. Jos teisme patvirtino savo prieš keletą metų išduotą pažymą.
Ekspertės turėjo tirti, ar mergaitės atžvilgiu buvo atlikti seksualinio pobūdžio veiksmai. Ekspertės išvadoje pažymėjo, kad mergaitei nebūdingas padidintas polinkis fantazuoti, ji nėra padidintai įtaigi. Tačiau, pastebėjo viena ekspertė, visi vaikai natūraliai įtaigūs ir įtakos parodymams gali turėti apklausų aplinkybės.
Ekspertės vertino tik bylos medžiagą – pati mergaitė tyrime nedalyvavo. Paaiškėjo, kad eksperčių vadovė, atlikusi jų atliktų aktų peržiūrą, aptiko netikslumą. Pasak eksperčių, nors jų viršininkė skaitydama ataskaitą rado netikslumą (techninę spausdinimo klaidą), tačiau nuo jos ekspertizės turinys nesikeičia.
L.Stankūnaitė manė, kad mergaitė užhipnotizuota“
Valstybės paskirtas advokatas R. Polubianka teismo prašė leidimo susipažinti su telefoninių pokalbių tarp L. Stankūnaitės ir A. Ūso stenogramomis. Advokato teigimu, jose matyti, kad L. Stankūnaitė bendravo su A. Ūsu, tarėsi dėl parodymų davimo, tačiau pirmos instancijos teismas esą to visai nenagrinėjo. R. Polubianka taip pat prašė iškviesti liudyti L. Stankūnaitę.
L. Stankūnaitės apklausai priešinosi ir prokuroras E. Motiejūnas, ir advokatas A. Liutvinskas. Pasak A. Liutvinsko, nuo įrašų padarymo praėjo daug metų, jokių prieštaravimų nėra, tai neturėjo įtakos nuosprendžiui.
Teismas patenkino advokato prašymą ir nusprendė pagarsinti 2009 m. rugsėjį darytą A. Ūso pokalbio su L. Stankūnaite įrašą. Tačiau teismas netenkino advokato prašymo dar kartą apklausti L. Stankūnaitę.
Pagarsintame įraše A. Ūsas ir L. Stankūnaitė kalbėjo apie D. Kedžio kaltinimus, esą vaikas tvirkintas Kauno viešbutyje „Baltosios burės“. Jie kalbėjo, kad į diskus įrašė ir prokurorams ketina perduoti D. Kedžio interneto svetainėje youtube.com paviešintus įrašus su mergaitės „liudijimu“. L. Stankūnaitė A. Ūsui sakė mananti, kad vaikas įraše „užhipnotizuotas“, kalba „kaip apspangęs“. Ji taip pat telefoniniame pokalbyje mini, kad D. Kedys buvo narkomanas. L. Stankūnaitės manymu, vaikas apie patirtą prievartą įraše kalba bandydamas įtikti tėvui.
Pasak A. Liutvinsko, įrašas kaip tik atskleidė, kad žmonės rinko savo nekaltumo įrodymus ir juos rengėsi vežti prokurorui.
Teismas taip pat pagarsino ir A. Ūso telefoninį pokalbį su antstole. 2010 m. sausį A. Ūsas antstolei pasakojo, kad youtube.com pasirodė mergaitės „liudijimai“ su jo vardu ir pavarde ir jam esą taip keršija D. Kedys. A. Ūsas antstolės prašė konstatuoti internete paviešintus įrodymus. A. Ūsas antstolei pasakojo, kad jo sąžinė švari ir teigė, kad jau anksčiau padavė D. Kedį į teismą dėl šmeižto.
Baigęs įrodymų tyrimą, teismas ėmėsi baigiamųjų kalbų.
Prokuroras: D.Kedys nenorėjo išsiaiškinti tiesos
VTAT atstovė B. Kraponienė baigiamojoje kalboje sakė, kad byloje pakankamai duomenų, pagrindžiančių nusikalstamos veikos padarymą. Ji prašė pripažinti A. Ūsą kaltu ir priimti sprendimą nutraukti bylą. Jos teigimu, mergaitė davė parodymus, kuriuose nurodė, kur jai laižė A. Ūsas. Pasak B. Kraponienės, A. Ūso laižytas vietas mergaitė nurodė ir anatominiuose piešinėliuose.
B. Kraponienė taip pat stebėjosi, kad pirmos instancijos teisme prokuroras pakeitė valstybės poziciją ir prašė A. Ūsą išteisinti.
Advokatas R. Polubianka taip pat prašė apeliacinį skundą tenkinti, A. Ūsui priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei bylą nutraukti.
Prokuroro E. Motiejūno teigimu, kad tiesa būtų išsiaiškinta, mergaitei reikėjo atlikti tinkamą ekspertizę. Esant šeimų kovai dėl vaiko, specialistai nusprendė mergaitę iki ekspertizės stebėti neutralioje aplinkoje. Tačiau, baigiamojoje kalboje sakė prokuroras, tam dėl nesuprantamų priežasčių priešinosi D. Kedys. Pasak E. Motiejūno, D. Kedžio nenoras atlikti ekspertizę siejamas su jo nenoru išsiaiškinti tiesą.
E. Motiejūno teigimu, D. Kedys su šeima naudojosi žiniasklaida ir puolė teisėsaugą. Jo manymu, byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų A. Ūsui pateiktų kaltinimų pagrįstumą. Dėl to prokuroras aiškino ir paprašęs priimti išteisinamąjį nuosprendį.
E. Motiejūnas teismo prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti išteisinamąjį nuosprendį.
A. Liutvinskas savo baigiamojoje kalboje taip pat sakė, kad nėra duomenų, įrodančių A. Ūso kaltę. A. Liutvinsko teigimu, mergaitė pasakojo apie tariamą tvirkinimą. Advokatas aiškino, kad dangstantis kliūtimis D. Kedžio šeima priešinosi siūlymui vaiką perkelti į neutralią aplinką.
Advokato teigimu, teismas nenustatė, kad A. Ūsas būtų atlikęs kokius nors tvirkinamuosius veiksmus. Anot jo, tikėtina, kad teismo procesu siekiama užmarštin nugramzdinti teisėjo Jono Furmanavičiaus ir L. Stankūnaitės sesers Reginos Naruševičienės nužudymų tyrimą.
A. Liutvinskas apeliacinį skundą prašė atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo sprendimą. Tokios pat pozicijos laikėsi A. Ūso tėvai ir buvusi žmona Guoda.
Vilniaus apygardos teismas sprendimą šalį supriešinusioje byloje skelbs balandžio 10 dieną.
A.Ūsas: ir R.Šalaševičiūtė matė, kad D.Kedys nestabilios psichikos
„Viskuo buvo remtasi – parodymais ir įrodymais, ir liudininkų parodymais, ne tik mergaitės. Mergaitei praktiškai buvo daroma įtaka – visą savo gyvenimą gyvendama toje šeimoje, toje kerštingoje giminėje, dėl ko viskas ir įvyko“, – po posėdžio žurnalistams sakė A. Ūso tėvas Aleksandras.
Pasak A. Ūso, jeigu vaiko teisės būtų atlikusios savo pareigą ir nuo ginčų šeimoje pradžios vaikas būtų buvęs paimtas į neutralią aplinką, šios bylos visai nebūtų buvę. Pasak jo, vaiko teisių specialistai neatliko pareigų, tačiau tuometinė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė rašė raštus, kuriais netgi prašė įvertinti D. Kedžio psichinę būklę. „Ji matė, kad jis žmogus nestabilios psichikos, bet čia ekspertų, o ne mano nuomonė“, – sakė A. Ūsas.
A. Ūsas priminė, kad L. Stankūnaitė niekuo nekaltinama. Jo manymu, būtent motina, o ne vaiko teisių specialistai šioje byloje galėjo būti vaiko atstove. „O jie praktiškai atstovavo ne vaiką, o Venckų pusę“, – įsitikinęs A. Ūsas.
Vyras sakė tikintis tiesa ir laukiantis, kad viskas greičiau baigtųsi.
Prokuroras E. Motiejūnas po posėdžio teigė teisme neišgirdęs nieko naujo, kas galėtų pakeisti sprendimą. „Valstybės kaltintojas – asmuo, kuris kaltina asmenį. Jeigu jis neturi pagrindo ir byloje nėra duomenų, kad asmenį kaltinti, vien tuo pagrindu, kad yra valstybės kaltintojas, neturi teisės. Jeigu kaltinimas nepagrįstas, jis turi turėti drąsos tai viešai pasakyti, teismo paprašyti ištesinti, – kodėl prašo palikti A. Ūsą išteisinusį nuosprendį, dėstė prokuroras.
Tuo metu VTAT specialistė B. Kraponienė su žurnalistais nebuvo kalbi – esą tam neturi įgaliojimų.
Apylinkės teismas A.Ūsą išteisino
Vadinamąją pedofilijos bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas praėjusių metų pabaigoje konstatavo, jog A. Ūso veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių – dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo kolegija turėjo vieningą nuomonę.
„Byloje yra duomenys, kad tarp vaiko tėvo ir motinos yra priešiški santykiai ir neapykanta tiek mergaitės motinai, tiek ir A. Ūsui nuo to laiko, kai jis pradėjo jai padėti byloje“, – yra sakęs teisėjų kolegijai pirmininkavęs teisėjas Audrius Cininas.
Pasak jo, teismas padarė kategorišką išvadą, kad vienintelė reali vaiko seksualinė patirtis yra įgyta 2008 m. lapkričio-2009 m. rugsėjo mėnesiais jos tėvo namuose įkyrių, nekvalifikuotų ir neteisėtų klausinėjimų bei filmavimų metu“.
Teismas pažymėjo, kad vienintelė D. Kedžio dukros reali seksualinė patirtis buvo ta, kurią ji įgijo gyvendama D. Kedžių namuose – „įkyrių, nekvalifikuotų bei neteisėtų klausinėjimų bei filmavimų metu“. Šiuos filmavimus mergaitės tėvas atliko nuo 2008-ųjų lapkričio iki 2009-ųjų rugsėjo.
„Vyko įkyri vaiko kvota, be to, jis buvo verčiamas filmuotis vaiką psichiškai traumuojamuose epizoduose“, – teisėjas A. Cininas pažymėjo, kad vaizdo įrašus D. Kedys darė panaudodamas psichologinę prievartą, įrašas buvo sumontuotas iš 50 epizodų, vyko maždaug 9 vaiko filmavimo seansai.