Iš Kaišiadorių rajono kilęs V.Lilys pareigūnus nustebino mokėjimu regzti nusikaltimus ir mėtyti pėdas. Sukčius sugebėjo įtikinti Vilniaus teisėjus, kad nusikaltimų daugiau nedarys, todėl jam kardomasis kalinimas buvo pakeistas rašytiniu pasižadėjimu neišvykti.
Išėjęs iš tardymo izoliatoriaus V.Lilys pradingo iš policijos pareigūnų akiračio.
Atvykęs į Kauną, viengungis vyras išsinuomojo Aleksote kambarį ir vėl ėmė apgaudinėti žmones.
Ankstų rytą jis skubėdavo prie spaudos kiosko pirkti laikraščių. Juose V.Lilys ieškodavo kauniečių skelbimų apie pavogtus automobilius, kuriuose šie žadėdavę atsilyginti už bet kokią informaciją.
V.Lilys skambindavo nukentėjusiajam. Aferistas sakydavo žinąs, kur yra dingęs automobilis, ir prašydavo tūkstančio litų išpirkos. Iš pradžių sukčius reikalaudavo 300-400 litų. Jie esą reikalingi sumokėti už nuomą garažo, kuriame saugomas automobilis.
Anksčiau taksistu Vilniuje dirbęs V.Lilys buvo į pagalbą pasitelkęs du Kauno taksistus.
Nukentėjusiajam būdavo siūloma atvežti nurodytą sumą į tam tikrą vietą ir perduoti pinigus taksi vairuotojui. Šis turėdavęs nuvežti pinigus į kitą vietą ir perduoti savo kolegai.
Antrasis taksistas pinigus atveždavęs V.Liliui. Užsakovas taksi vairuotojams mokėdavęs kaip ir paprastas keleivis - už nuvažiuotą atstumą.
Nukentėjusieji veltui laukdavę savo automobilių - V.Lilys jiems daugiau neskambindavo.