Tai jau antras kartas, kai pareigūnai sulaukia palankių žinių – anksčiau šią bylą buvo nutraukusi ir prokuratūra, bet policininkams panorus grįžti į darbą, tyrimą atnaujino ir visą medžiagą perdavė į teismą.

Išteisinamąjį nuosprendį prokurorai dar galės skųsti apeliacine tvarka – kol kas neaišku, ar šia teise jie pasinaudos. Savo ruožtu išteisinti pareigūnai toliau galės kovoti dėl grąžinimo į tarnybą.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teisėjas Stasys Lemežis paskelbė, kad kaltinti pareigūnai turi būti išteisinti nepadarius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

Pasak teismo, ikiteisminį tyrimą atlikusi Generalinė prokuratūra buvo nusprendusi baudžiamąjį procesą nutraukti, nes policininkų veiksmuose nėra nei papirkimo, nei piktnaudžiavimo požymių. Šį nutarimą paliko galioti ir vyriausiasis prokuroras. Tačiau, kaip pabrėžė teismas, netrukus pareigūnai pateikė ieškinį dėl grąžinimo į darbą ir pareigūnų byla vėl buvo atnaujinta.

„Nežiūrint į tai, kad prokurorai pripažįsta, jog nėra nusikaltimo sudėties, byla atiduodama į teismą, performuluojant kaltinimą – jeigu anksčiau prokurorai teigė, kad pareigūnai nepadarė nusikalstamų veikų, dabar teigia, jog padarė“, – prokuratūros pozicija stebėjosi teisėjas.

Teismas taip pat pabrėžė, kad ne visi pareigūnų padaryti teisės pažeidimai gali būti kriminalizuojami – Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Kitaip tariant, pareigūnai galėjo būt traukiami drausmine tvarka, jeigu būtų nustatyta pažeidimų.

Nuosprendyje taip pat pabrėžiama, kad nei teismas, nei tyrimą atlikusi prokuratūra nebuvo nustačiusi, jog policininkai ketina papirkti kolegą.

Kaltinimus šioje byloje Generalinė prokuratūra buvo pateikusi buvusiems Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patruliams – 38 metų Juliui Bikmanui ir 34 metų Giedriui Barauskui bei buvusiai Kriminalinės policijos skyriaus 28 metų tyrėjai Vilmai Krugelytei. Po Kauno žudynių, kai buvo nušauti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, tyrėja buvo įtraukta į pareigūnų grupę, kuri ieškojo Drąsiaus Kedžio.

Neeilinėje byloje figūravo ne tik Kauno rajono, bet ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnų pavardės – baudžiamojon atsakomybėn patraukta buvusi tyrėja V. Krugelytė teisme pareiškė, kad Policijos departamente dirbantis tyrėjas Vadimas Gudoitas jai rodė išskirtinį dėmesį, tačiau nesulaukęs atsako esą galėjo iš pavydo suregzti keršto planą ir taip apkaltinti nebūtais nusikaltimais. V. Krugelytė neslėpė, kad artimai bendrauja su G. Barausku.

Kad LKPB pareigūnas buvo susižavėjęs Kauno rajono policijos kriminalinės policijos tyrėja, neslėpė ir dabar jau buvę jos kolegos.

Įkliuvo, kai pareigūnui davė 4 tūkst. eurų

Visa ši istorija prasidėjo dar 2011-ųjų rugsėjo 6-ąją, kai pareigūnai sulaikė G. Barauską ir jo kolegą Arijų Janušį, kuriems buvo pateikti įtarimai dėl pasikėsinimo papirkti LKPB biuro pareigūnus – už tai, kad šie nuslėptų galimai vogto automobilio faktą, buvo duotas 4 tūkst. eurų (13,8 tūkst. litų) kyšis.

Sulaikymo operacijos metu pareigūnai paėmė asmeninį kompiuterį „Acer“. Tai esą labai išgąsdino ne tik G. Barauską, bet ir jo kolegą J. Bikmaną – kompiuteryje buvo įdiegta ir naudojama programinė įranga, skirta transporto priemonių greičiui matuoti.

Tyrimą atliekantys pareigūnai įtarė, kad pareigūnai darbe galėjo naudoti ne tik tarnybinį, bet ir asmeninį kompiuterį, kuriame užfiksuotus duomenis parodydavo greitį viršijusiam vairuotojui. Šie pažeidimai nebuvo oficialiai fiksuojami, įtariama, ne už gražias akis.

Siekdami išvengti gresiančių nemalonumų, pareigūnai esą pradėjo ieškoti pažįstamų, kurie galėtų paveikti kompiuterio apžiūrą atliekantį policijos specialistą.

Dėl kompiuteryje esančių duomenų galėjo nukentėti visas policijos padalinys

Prokurorai nustatė, kad G. Barausko draugė V. Krugelytė 2011-ųjų rugsėjį paskambino LKPB dirbančiam V. Gudoitui ir pasakė, jog labai reikia susitikti, o šiuo metu ji kaip tik yra Vilniuje. Netrukus jie jau buvo prie „Akropolio“ – šiame susitikime dalyvavo ir G. Barauskas, kurį tyrėja pristatė kaip savo vaikiną.

„Ji manęs klausė, ar negirdėjau apie pareigūnų sulaikymą Kaune, sakė, jog dėl to jos draugas turi problemų, – teisme pasakojo V. Gudoitas. – Iš jos pasakojimo sužinojau, kad yra reikalingas žmogus, galintis surasti pažįstamų Kriminalistinių tyrimų centre – į jį yra išsiųstas kompiuteris, dėl kuriame esančios informacijos gali kilti labai didelių problemų“.

LKPB pareigūno teigimu, V. Krugelytei ir G. Barauskui reikėjo, kad kompiuteryje esantys duomenys nebūtų atkurti, o jeigu neįmanoma – bent anksčiau nei tyrėjai sužinoti ekspertų išvadas.

„G. Barauskas sakė, kad jeigu išlįs informacija, nukentės visas rajono padalinys, o jis liks kalčiausias“, – prisiminė V. Gudoitas.

Jo teigimu, Kauno rajono PK pareigūnai patikino, kad už šią paslaugą bus atsiskaityta.

„Sumokėsime, kiek tik reikės“, – lyg skęstantieji jie griebėsi paskutinio šiaudo, tvirtino pareigūnas.

Pažadėjęs surasti reikalingus žmones V. Gudoitas iš karto apie pokalbį informavo savo vadovybę ir Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyrių. Dėl įvykio buvo pradėtas tyrimas.

„Po kiek laiko man paskambino iš valdybos ir pasakė, jog V. Krugelytei perduočiau, kad visus reikalus galės padėti sutvarkyti kolega Saulius Briginas“, – teigė jis.

Už informacijos ištrynimą žadėjo sumokėti bet kokią sumą

Teisme LKPB pareigūnas S. Briginas yra pasakojęs, kad į susitikimą prie Policijos departamento esančios degalinės atvažiavo V. Krugelytė ir J. Bikmanas. Jie papasakojo tą pačią istoriją, kokią buvo atskleidę ir V. Gudoitui.

„V. Krugelytė sakė, kad tarp kompiuteryje ištrintų dokumentų gali būti aptiktos nuotraukos, kuriose yra užfiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, – teisme sakė pareigūnas. – Ji tvirtino girdėjusi kalbas, kad šiuo metu Kriminalistinių tyrimų centro specialistai gali atkurti informaciją, todėl paaiškės nauji galimi nusikaltimai. Už tai buvo žadama sumokėti bet kokią sumą, nes tuo buvo suinteresuotas ne vienas žmogus. Supratau, kad kompiuterį galėjo naudoti ir kitos pamainos“.

Visą pokalbį slapta įrašinėjęs S. Briginas Kauno rajono PK pareigūnams pažadėjo, kad pasistengs surasti reikalingą žmogų ir apie tai praneš. Vėliau telefoninio pokalbio metu pareigūnas V. Krugelytę informavo, kad viskas yra gerai, tačiau bus susisiekta papildomai.

Tačiau to jau nebereikėjo – netrukus per savo kolegę V. Krugelytė vienam pareigūnui iš Policijos departamento perdavė laišką, kuris vėliau pasiekė V. Gudoitą. Šį laišką pareigūnas nunešė Imuniteto valdybos pareigūnams.

Jį atplėšę pareigūnai rado popieriaus lapą su tekstu, kuris buvo suklijuotas iš įvairių raidžių, iškirptų iš laikraščio ir nukopijuotas kopijavimo aparatu.

„Ačiū už padangas, bet gali savo draugui pasakyti, kad aš jokių padangų nebepirksiu ir tegul nieko neieško, gedimas rimtas“, – buvo rašoma laiške.

Buvo įtarta, kad Kauno rajono PK pareigūnams galėjo nutekėti informaciją apie pradėtą tyrimą dėl galimo papirkimo, tačiau to nepavyko nustatyti.

Ekspertams nepavyko atkurti duomenų kompiuteryje

Po kelių mėnesių atlikus kompiuterio patikrinimą, ekspertas pateikė išvadą, kad jame iš tikrųjų buvo naudojama speciali policijos programa, tačiau vaizdo įrašai su užfiksuotų transporto priemonių greičiu buvo ištrinti panaudojant tam tikrą programinę įrangą. Šių duomenų specialistams nepavyko atkurti.

Ši ekspertų išvada buvo palanki Kauno rajono PK pareigūnams – jie išvengė gresiančios atsakomybės už galimą kyšininkavimą. Jeigu įrašus būtų pavykę atkurti, greičiausiai ikiteisminiai tyrimai būtų pradėti ir vairuotojams dėl galimo papirkimo.

Įtarimų dėl eksperto papirkimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi sulaukę dabar jau buvę pareigūnai kaltės nepripažino.

G. Barauskas iš pradžių aiškino, kad nėra įmanoma prie asmeninio kompiuterio prijungti greičio matuoklį ir fiksuoti galimus vairuotojų pažeidimus. Vėliau jis atsisakė atsakinėti į tyrėjų klausimus.

Tokios pačios pozicijos laikėsi ir jo draugė bei J. Bikmanas, atsisakę duoti parodymus.

Policijos tyrėja atskleidė, kaip pareigūnas „suko sparną aplink Vilmą“

Tuo metu teisme buvusi kriminalinės policijos tyrėja prabilo apie galimą kerštą – esą LKPB pareigūnas V. Gudoitas ne kartą jai demonstravo šiltus jausmus, ne tik kasdien po kelis kartus skambindavo į darbą, bet ir atvažiuodavo į svečius, kvietė kartu nueiti į kiną.

„Jis tris metus rodė dėmesį, mūsų santykiai – daugiau negu pažįstami“, – sakė kaltinamoji.

V. Krugelytė išreiškė prielaidą, kad LKPB pareigūnas gali kerštauti dėl jos draugystės su G. Barausku.

V. Gudoitas teisme neigė, kad buvo susižavėjęs V. Krugelyte ir aiškino, jog į tyrėjos kabinetą užeidavo lygiai tiek pat kartų, kiek ir į jos kolegų. Pareigūnas pabrėžė, kad tyrė ne vieną nusikaltimą Kauno rajone, todėl dažnai darbo reikalais turėdavo atvykti į policijos komisariatą.

Tuo metu V. Krugelytės kolegė Laura Tamošiūnienė teisme neslėpė, visi kolektyve žinojo apie V. Gudoito susidomėjimą tyrėja.

„Žinojau, kad V. Gudoitas suka sparną aplink Vilmą – būdavo, kad jis atvažiuodavo su gėlėmis, šampanu, ne kartą sakė, kad mūsų skyriuje dirba labai gražios moterys, – kalbėjo L. Tamošiūnienė. – Manau, jis buvo įsimylėjęs Vilmą“.

Tuo metu valstybinį kaltinimą palaikęs Generalinės prokuratūros prokuroras Gintas Ivanauskas neabejoja, kad negalėjo būti jokio keršto – pareigūnų slapta daryti įrašai esą akivaizdžiai patvirtina, kad kaltinamieji ieškojo asmenų, galinčių padėti sunaikinti kompiuteryje esančią informaciją.