aA
Prievarta ištempti iš namų, surakintomis rankomis, suguldyti ant žemės – taip atrodė sulaikyti nusikaltėliai, pelnęsi iš finansinių nusikaltimų. Prokuratūra ir sostinės policija penktadienį paskelbė apie demaskuotą nusikalstamą susivienijimą ir 58 asmenims Lietuvos pareikštus įtarimus.
© Policija

Juos galima vadinti šių dienų mafija – grupuotės viduje buvo palaikoma griežta hierarchinė struktūra, kiekvienas susivienijimo narys turėjo periodiškai teikti ataskaitas apie atliktus nešvarius darbelius.

Tačiau šios grupuotės veikloje šįmet padėtas taškas. Kelis metus atidžiai stebėję procesus ir sekę įtariamus asmenis Lietuvos pareigūnai su kolegomis iš Europolo ir Eurojusto stambaus masto operacijų metu sulaikė įtariamuosius.

Sulaikymo operacijos vykdytos Kipre, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Šveicarijoje, Ukrainoje ir Jungtinėje Karalystėje. Skaičiuojama, kad po visą Europą išsibarstę nusikaltėliai padarė 18 mln. eurų žalos.

Tiesa, informacinių technologų ekspertas Marius Pareščius sako, kad žala gali būti didesnė – oficialiai policijos minimi tik išaiškinti sukčiavimo atvejai, tačiau tikėtina, kad likę dar į teisėsaugos akiratį nepakliuvusių sandorių.

Pašnekovo klausiame, ką veikė dešimtys sulaikytų nusikaltėlių, kodėl tokios operacijos yra svarbios kiekvienam ir kaip galime nuo jų apsisaugoti.

Rinko kortelių duomenis

Dabar jau sulaikytų asmenų vykdytus nusikaltimus galima apibūdinti paprastai: jie vogė kreditinių kortelių duomenis ir, pasinaudodami jose esančiais pinigais, pirko įvairius daiktus iš elektroninių parduotuvių.

„Pavyzdžiui, vienas iš būdų yra įsilaužti į interneto svetaines (dažniausiai elektronines parduotuves), kuriose klientai atsiskaitinėja kreditinėmis kortelėmis.

Marius Pareščius
Marius Pareščius
© DELFI / Andrius Ufartas

Įsilaužus pavagiami kortelių duomenys: vardai, pavardės, kortelių numeriai, galiojimo pabaigos datos ir CVV kodai, kurie yra kitoje kortelės pusėje. Tų duomenų pakanka, kad būtų galima atsiskaityti bet kurioje internetinėje parduotuvėje“ – aiškina IT ekspertas M. Pareščius.

Tačiau kartais nebūtina net įsilaužti į parduotuvių tinklalapius – interneto vartotojai patys internete gali „pasigauti“ kenksmingą programą, kuri fiksuos klaviatūros klavišų paspaudimus.

Tikėtina, kad apkrėstu kompiuteriu besinaudojantis žmogus anksčiau ar vėliau užeis į kokią nors elektroninę parduotuvę, įves savo kortelės duomenis, kurie žaibiškai atsidurs nusikaltėlių rankose, sako M. Pareščius.

Pirkdavo ir perparduodavo prekes

Skelbiama, kad nelegaliai surinkę kortelių duomenis, nusikaltėliai iš internetinių parduotuvių pirkdavo brangius išmaniuosius telefonus, kompiuterius, dulkių siurblius, garsių prekės ženklų drabužius.

„Prekės yra užsakinėjamos į neaiškius adresus, vadinamus dropais. Tai yra adresas, kuriuo ateina prekės iš elektroninės parduotuvės. Adreso savininkas kartais žino, kad prekės ateina, kartais nežino.

Vienas iš būdų yra atsiųsti prekes kaimyno adresu, kai žinai, kad kaimyno pristatymo dieną nebus namuose. Pavyzdžiui, užsakai, kad prekes pristatytų tada, kai nėra kaimyno, prie jo namo durų ateina „berniukas“, sulaukia iš pristatymo kompanijos skambučio ir pasiima prekes“, – sako M. Pareščius.

Stambios grupuotės čiuptuvai pasiekė ir Lietuvą: pinigus gali prarasti kiekvienas
© Policija

Kaip teigiama išplatintame pranešime spaudai, neseniai sulaikyta nusikalstama grupuotė verbuodavo asmenis, kuriems būdavo siunčiami daiktai iš elektroninių parduotuvių, tikindami juos, kad tai yra visiškai legalu.

Grupuotės nariai už tai žadėdavo ir finansinį atlygį, tačiau, kaip rašoma, po kelių mėnesių nutraukdavo bendravimą su dropais ir ieškodavo kitų.

Tuomet sukčiai iš parduotuvių įsigytus daiktus siųsdavo į Rytų valstybes, kur šie daiktai būdavo perparduodami už mažesnę kainą. Dažniausiai, anot IT eksperto, tai yra Rytuose esančios Azijos ir Europos valstybės, kartais – Afrikos šalys.

„Kažkada tais daiktais puikiai prekiavo ir Lietuvoje, Baltijos šalyse. Bet dabar lietuviška rinka tiesiog yra kiek kitokia: niekas nerizikuoja pirkti prekių „iš rankų“, žmonės apsiperka parduotuvėse, gauna garantiją.

Rytų šalyse tiesiog yra populiaru pirkti prekes iš svetur, žmonės to nebijo, nusipirktas prekes naudoja kasdien. Jiems nesvarbu tos prekės kilmė, nesvarbu, kad nėra garantijos. Aš manau, kad į tas šalis dėl to prekės ir išvažiuoja“, – sako M. Pareščius.

Dažniausiai nukenčia vakariečiai

Anot pašnekovo, nuo tokių sukčių dažniausiai nukenčia Vakarų Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai.

„Dažniausiai vagia vakariečių korteles, nes jose yra didesni kredito limitai arba laikomos sumos. Iš jų lengviau vogti, kartais užtenka paimti vieną kortelę su didesniu limitu ir jau galima nusipirkti daug brangių daiktų. Dėl to vagiama iš labiau pasiturinčių šalių piliečių: amerikiečių, britų, skandinavų“, – aiškina M. Pareščius.

Nuo panašių nusikalstamų susivienijimų gali nukentėti ir lietuviai. Visgi, apsisaugojimo būdų yra.

Pasiūlė, kaip apsisaugoti

Visų pirma, reikia paprasčiausiai nevaikščioti į neaiškias internetines svetaines ir nevesti ten savo kreditinės kortelės duomenų, sako pašnekovas. Anot M. Pareščiaus, lietuviai tapo gan patiklūs – mano, kad internete yra saugu.

Antra, savo kompiuteryje reikia turėti antivirusines programas. „Dar vienas apsisaugojimo būdas yra diegti programinę įrangą, vadinamuosius „antivirusus“, kurie apsaugo nuo tokių dalykų. Tada vartotojas gali jaustis šiek tiek saugesniu, bet šimtaprocentinių dalykų nėra“, – aiškina jis.

Kreditinės kortelės
Kreditinės kortelės
© AFP / Scanpix

Pasak M. Pareščiaus, vienas efektyviausių apsisaugojimo būdų yra turėti dvi atskiras sąskaitas – vieną internetiniams atsiskaitymams, kitą – kasdienėms reikmėms.

„Mano pasiūlymas žmonėms, kurie naudojasi kreditinėmis kortelėmis pirkimui internete – nelaikyti kortelėse pinigų, nustatyti kuo mažesnius kredito limitus. Ir, tarkime, turėti dvi sąskaitas: vieną, kuri neturi galimybės atsiskaityti internetu, o kitą – kuri tokią funkciją.

Į pastarąją įnešti pinigų tik tuo momentu, kai perkate prekes. Jeigu jums reikia kažką įsigyti, jūs to paties banko viduje pervedate keliasdešimt eurų ir atliekate pirkimo sandorį. Tokiu atveju net ir piktavaliai, gavę jūsų kortelės duomenis, negalės jais pasinaudoti“, – siūlo M. Pareščius.

Sulaikymai vyko ir Lietuvoje

Pašnekovas akcentuoja, kad ir lietuviai turi būti budrūs, mat tikėtina, kad panašių organizacijų, veikiančių visoje Europoje, dar likę. Milžiniško teisėsaugos darbo dėka sulaikyta tik viena jų.

Stambios grupuotės čiuptuvai pasiekė ir Lietuvą: pinigus gali prarasti kiekvienas
© Policija

Ekspertas sako, kad Lietuvos pareigūnai šiandien yra apmokyti tirti tokius nusikaltimus. Priešingai, anot jo, buvo 90-ųjų pabaigoje, kada šalyje pradėta verstis šiais finansiniais nusikaltimais.

„Lietuvoje 90-ųjų pabaigoje nemažai studentų bandė tapti „karderiais“ (kreditinių kortelių vagim – DELFI) ar užsiimti panašiais dalykais. Dabar, matau, ši mada vėl grįžo“, – sako jis.

Išties, policijos išplatintose nuotraukose matyti, kad dalis sulaikymų vykdyti ir Lietuvoje. Skelbiama, kad mūsų šalyje vykdytos trys stambios operacijos.

Pirmieji sulaikymai vyko pernai spalį, kada šalies policija su kolegomis iš užsienio atliko vienuolika kratų Vilniuje, Kaune ir Visagine. Jų metu sulaikyti penki įtariamieji.

Antroji operacija atlikta Visagine, kurios metu sulaikytas asmuo, atsakingas už pinigų plovimą. Atliktos trys kratos.

2018-ųjų birželį Vilniuje ir įvairiuose Jungtinės Karalystės miestuose buvo sulaikyti keturi Lietuvos piliečiai.

Daugiau apie didelio masto operaciją skaitykite DELFI susijusiame straipsnyje.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Tyli dėlionė prezidento rinkimų šešėlyje: Karbauskis jau rikiuoja savo figūras (197)

Nors pastaruoju metu daugiausiai susidomėjimo kelia prezidento rinkimai, jų šešėlyje tyliai...

„Lidl“ – po atėjimo euforijos perdirbėjų pagirios (234)

„ Lidl “ prekybos tinklui didinant apsukas Lietuvos perdirbėjai pradėjo skųstis, kad jiems...

Eilėje prie naujų sporto regalijų tyli juristė lenkia triukšmingus politikos vijurkus (8)

Gali būti, jog nuo ateinančio sausio šalies sporto ūkį tvarkys išimtinai moteriškos rankos....

Prezidentiniuose rinkimuose – netikėti kandidatų triukai: prabilo apie Lietuvoje dar niekada nenaudotą taktiką (22)

Rinkimai į prezidento postą dar tik kitų metų gegužę, tačiau kandidatai vieni labiau...

Šiame sąraše nenorėtų atsidurti joks politikas: paskelbti naujausi reitingai reitingų lentelė (36)

Naujausios apklausos rodo, kad pastarąjį mėnesį didžiausių palankaus visuomenės vertinimo...

Kad pritrauktų naujų darbuotojų, įmonės imasi anksčiau nebandytų priemonių (7)

Šiuolaikinis darbuotojas lepinamas labiau, nei bet kada anksčiau. Išvykos, šventės, nemokama kava...

Baterijų ateitis: trys būdai, kaip jas patobulinti (3)

Vykstant konkurencijai dėl naujausios kartos baterijų, ličio jonų technologijos pastaraisiais...

Ko galima pasimokyti iš islandų: sugalvojo būdą, kaip sudominti vaikus skaityti (3)

„Vaikai visur panašūs, knygose jie nori skaityti apie tuos pačius dalykus“, – sako iš...

Kaip tinkamai išskalbti pūkinę striukę, kad ji tarnautų dar porą sezonų (10)

Norint, kad pūkinė striukė tarnautų ne vieną sezoną ir neprarastų prekinės išvaizdos,...

3 galvosūkiai, kuriuos „Apple“ anksčiau naudodavo pokalbiuose dėl darbo: į kelis iš jų atsakysite? (5)

Anksčiau technologijų įmonės pokalbiuose dėl darbo pasitelkdavo įvairius galvosūkius. Dabar ši...