Nors iš pirmo žvilgsnio apžiūrinėdamas muziejaus eksponatus pagalvotum, kad tai lyg ir paprastas duonos kepalas, bato vidpadis, kryželis, šlepetės, tačiau atidžiau įsižiūrėjęs pastebi, kad visi čia išdėlioti daiktai turi savo paslaptį. Daugelyje jų išradingai paslėpti telefonai, paprastoje lošimų kortoje įtaisyta mobiliojo ryšio kortelė, iš elektrinio arbatinuko sukonstruotas naminukės aparatas, o šalia – ir receptūra, kiek ko dėti, kad iš žarnelės imtų kapsėti ne arbata, o velnio lašai. Muziejuje gali pamatyti tokių naujausių technologijų, kokių net laisvėje nelabai kur išvysi.


Išradingumo netrūksta

Visko, kas išdėliota muziejaus lentynose, sulaikytiesiems negalima turėti, įsinešti ar pasigaminti, tačiau eksponuojami draudžiami daiktai randami kalinių kamerose. Dažniausiai iš sulaikytųjų atimami peiliai, durklai, pabėgimui pasigaminti įrankiai. Įkalintieji juos pasidirba iš šaukštų, lovos detalių, net ortopedinis batų pado įdėklas išgaląstas taip, kad taptų pavojingu durklu. Muziejuje galima išvysti netgi ištisą kalinių pabėgimo instrukciją.

Ne mažiau išradingumo nusikaltėliai ir jų artimieji pademonstruoja slapstydami mobiliuosius telefonus. Šie nepastebimais tampa išpjaustytuose knygos puslapiuose ar net iš pažiūros naujutėlaitėse šlepetėse. Vienas įspūdingiausių slėpimo būdų – telefoną įmontuoti į skutimosi putų indelį taip, kad dar liktų vietos ir pačioms putoms. Paspaudei purkštuvą – bėga putos. Žinoma, kalėjimo prižiūrėtojas atiduoda flakonėlį suimtajam, nors iš tiesų didesniame inde yra įmontuotas mažas, iš kurio ir purškiasi skutimosi putos, o visą likusią didžiojo indo dalį užima paslėptasis telefonas.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas Valdemaras Beišys sako, kad buvo laikas, kai tekdavo kasdien stebėtis ir drauge apgailestauti, kad toks žmonių išradingumas nyksta už grotuotų langų ir spynų, o ne tarnauja kūrybai.


Koja kojon su naujovėmis

Tardymo izoliatoriaus prižiūrėtojų teigimu, jau kelinti metai nuolat tenka domėtis naujais technologijų pasiekimais, pavyzdžiui, kad sugebėtų atskirti telefoną nuo laikrodžio. Muziejuje yra ir toks eksponatas. Jį, kaip paprastą laikrodį, sulaikytasis gavo teisėtai, tik vėliau paaiškėjo, kad tai – telefonas. Beje, jis ne perdirbtas, o pagamintas žinomos firmos, ir iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo laikrodžio. Tuo metu, kai neįprastas telefonas pateko į kalinio rankas, tardymo izoliatoriaus darbuotojas apie tokius gaminius neturėjo jokių žinių.

Pareigūnai sako, kad netrukus sulaikytieji savo kamerose galės turėti kompiuterius, taigi informatikos, programavimo, kompiuterių gamybos srityje teks tobulintis rimtai ir sparčiai. Antraip į kameras pateks ne tik neleistini daiktai, bet ir draudžiama informacija.


Kūrybinė energija pasitarnauja ir gėriui

Pareigūnai sako, kad pagal išgales stengiasi nuteistųjų kūrybines galias nukreipti teigiama linkme. Tie patys nuteistieji sukuria puikių paveikslų, įvairių suvenyrų, ir ne vien artimiesiems, bet ir pačiam izoliatoriui. Įstaiga turi raižinį, kurį pagal seną pavyzdį sukūrė sulaikytasis, Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai jį vežasi į oficialius renginius. Pasitarimų kambarį puošia kalinčiųjų rankomis sukurti akvarelės bei grafikos darbai. Muziejuje galima rasti ir juvelyrinio tikslumo meno kūrinių: miniatiūrinę burinę jachtą vos 200 gramų talpos butelyje taip pat padarė kalinys. Kaip ir išdykusį linksmą velniuką ar šachmatus.


Eksponatų nuolat daugėja

Neleistinų daiktų muziejų įkūrė tardymo izoliatoriaus administracija. Taip buvo paminėtas šios įstaigos devyniasdešimtmetis. Po poros metų – 2011-aisiais – Šiaulių tardymo izoliatorius minės šimto metų įkūrimo sukaktį. Administracijos darbuotojai sako, kad gali būti, jog tuomet pristatomo muziejaus eksponatai jau nebetilps į dabartinę salę.

Beje, muziejus niekur neregistruotas, bet ir ne uždaras – lankytojų čia būna kasdien. Pareigūnai juokauja, kad uždraudus sulaikytiesiems gauti bet kokius siuntinius, pats muziejus taps unikalus, mat tokių daiktų jau bus neįmanoma sukaupti, kaip ir paaiškinti, kodėl nusikaltimus darę žmonės taip išradingai stengėsi gauti laisvės trupinį.

Šaltinis
„Valstiečių laikraštis“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją