Bijo važiuoti į užsienį
Mergina nutyla, o po pauzės sako, kad kaip tik tuo metu jai gyvenimas buvo pasiūlęs puikių galimybių būsimai karjerai. Galbūt jos tebėra, bet nežino, ar jomis pasinaudos. Vis dar baisu pagalvoti, kad tektų važiuoti į užsienį.
„Dar galiu įsivaizduoti pažintinę kelionę su grupe, organizuotą turizmo firmos. Bet važiuoti viena bijau, nors net mama sako, kad gana bijoti. Aš taip daug praradau, palyginti su tuo, ką galėjau pasiekti. Net nebegalėjau tęsti studijų. Išėjau akademinių atostogų, o paskui išvis palikau universitetą. Ketinu pradėti mokytis kitur, nenoriu gyventi ten, kur iki šiol“, - prisipažįsta mergina.
Linksma pradžia
Skaudi istorija prasidėjo paprastai ir net linksmai. Su 28 metų vyriškiu (jis taip sakė ir atrodė panašiai) Eglė ir jos draugė susipažino klube. Bendrauti su Jozefu (tokį vardą jis pasakė) buvo smagu, vyriškis buvo kalbus ir įdomus. Pasakojo, kad jo tėvai gyvena Olandijoje, turi nuosavą restoraną. Nupirko merginoms gėrimų. „Aš mielai bendrauju su žmonėmis, todėl ir ta pažintis man atrodė įprasta. Susiskambindavome, buvome susitikę daug kartų. Kartais kur nors eidavome keturiese, kartais tik jis ir mes su drauge. Jokių įtarimų tas žmogus man nesukėlė“, - pasakoja Eglė. Sako, kad nebuvo jo įsimylėjusi, nes tuomet patiko kitas vaikinas. „Man jis kaip vyras nepatiko, o buvo tiesiog mielas žmogus“, - paaiškina mergina.
Atostogų kelionė
Apie galimą pavojų Eglė nepagalvojo ir tuomet, kai jau geru draugu laikytas vyriškis pasiūlė drauge važiuoti į Olandiją. Vykstąs porai savaičių aplankyti šeimos ir draugų. Eglė apsisprendė greitai, nes universitete kaip tik tuo metu turėjo būti atostogos. Kai pasakė mamai, kad ketina važiuoti į užsienį su jai nepažįstamu žmogumi, mama supyko.
Eglė papasakojo apie tai Jozefui, o jis tik nusijuokė ir pasiūlė tuojau pat apsilankyti merginos namuose. Ten jis elgėsi labai natūraliai, juokavo, gamino maistą. Mamai jokių įtarimų nekilo, ji ramiai išleido dukrą kelionėn. Tai atrodė daug saugiau nei tuomet, kai ji keliaudavo po Lietuvą “balsuodama” pakelėse. Vos įsėdusi į automobilį mergina žinute išsiųsdavo jo numerį. Eglė žmonių nebijojo, tiesiog nebuvo sutikusi piktavalių ir nelabai įsivaizdavo, kad galėtų sutikti.
„Buvau girdėjusi, kad merginas parduoda, o paskui paverčia prostitutėmis, bet nelabai į tai gilinausi. Atrodė, kad man tai visiškai neaktualu, nes nepažinojau žmonių, kurie galėtų užsiimti tokiais dalykais“, - pasakoja Eglė.
Nepaisė įspėjimų
Tą rytą iki automobilio, kuriuo turėjo išvažiuoti, Eglę palydėjo draugė. Reikėjo paimti dar dvi merginas - vyriškio draugę ir jos draugę. Trys merginos turėjo išvažiuoti su vienu vyriškiu. Eglė, žinoma, jautėsi absoliučiai saugi. Į įspėjimą, kad kažkokie vaikinai naktį išdaužė Jozefo automobilio langą, nes įtaria, kad jis išsiveža Eglę į Olandiją norėdamas ją parduoti, mergina rimtai nesureagavo.
„Tada ir prasidėjo pasakos, bet aš iš pradžių neatkreipiau dėmesio“, - sako Eglė. Tik kai kažką panašaus išgirdo iš antrosios merginos, kuri sėdėjo drauge ant galinės sėdynės, jai pasirodė keista. „Kai paklausiau, ko ta mergina važiuoja į Olandiją, ji man atsakė pasakysianti, kai jau atvažiuos. Bet aš vis klausinėjau ir klausinėjau. Kai išgirdau, kad išvažiavo, jog jos neparduotų Lietuvoje, pagalvojau - nesąmonė, kad ta pati istorija būtų atsitikusi iškart dviem merginoms, kurios sėdi viename automobilyje. Pradėjau įnirtingai klausinėti, kur važiuojame. Jozefas pyko, sakė, kad jei noriu būti parduota Lietuvoje, galiu niekur nevažiuoti“, - prisimena Eglė.
Ji parašė žinutę draugei, klausdama, ką daryti. Ši patarė toliau nevažiuoti ir pranešė pasienio tarnybai automobilio numerį.
Valanda pasienyje
„Pasienyje mus išlaikė apie valandą. Dabar suprantu, kad man nereikėjo važiuoti toliau, tai buvo kvailumo viršūnė, bet tuomet buvau labai sutrikusi. Tarsi pavojus gresia namie, o ten tik pasisvečiuosiu. Pasieniečiai manęs klausė, ką veikiu Lietuvoje, kuriam laikui išvykstu. Sakiau esanti studentė, išvykstu dviem savaitėms. Aš toje būdelėje buvau paskutinė iš visų, man atidavė į rankas visų keturių dokumentus. Galvoje buvo tokia makalynė, kad aš net nesusimąsčiusi atidaviau krūvą dokumentų priekyje sėdinčiai Jozefo draugei. Nesusipratau pasižiūrėti, ar jis bent tikrai yra Jozefas. Tarp dokumentų buvo ne tik mano pasas, bet pateko ir raštelis, kad stabdytų ir patikrintų automobilį, kuriuo važiavome. Pamatęs tą raštelį Jozefas ant manęs pradėjo rėkti“, - pasakoja Eglė.
Vėliau išsikalbėjo atviriau. Eglė domėjosi, ką dirbo vyriškio draugė Lietuvoje. Ši atsakė, kad jai svarbu ne koks darbas, o kokie pinigai. Dar pasakė, kad Jozefas suteikė jai naują gyvenimą. Kai Eglei nebegrąžino paso, nebeliko jokių vilčių, kad viskas dar gali būti gerai.
Su oficialiu tėvų leidimu
„Buvo kvaila su jais važiuoti. Tačiau nesuprasti, į kokią kompaniją patekau, - nepateisinamai kvaila. Pasikviečiau kartu važiavusią merginą išlipti parūkyti. Jai tebuvo septyniolika. Jos tėvai buvo net pas notarą patvirtinę leidimą dukrai išvykti. Jozefas ir jiems pasirodė patikimas žmogus. Kai rūkėme, pasiūliau jai „tepti slides“, tačiau ji manimi nepatikėjo ir mes sugrįžome į automobilį“, - pasakoja Eglė.
Tačiau tuomet Eglė jau nebepasitikėjo bendrakeleiviais, priekaištavo jiems. Kaip pati prisimena, ją beveik ištiko isterija.
„Kai pradėjau kelti vėją, man nebedavė valgyti, neišleido į parduotuvę ko nors nusipirkti. Taip ir važiavom. Pravažiuodavome degalines, jei prie jų pamatydavome policijos automobilius. Paryčiais už Varšuvos sustojome pamiegoti“, - labai ryškiai viską prisimena Eglė.
Nebegalvojo apie riziką
„Buvo gal ketvirta ryto. Kai jie užmigo, aš iš Jozefo draugės rankinės atsargiai išsiėmiau savo pasą. Mano pusėje neatsidarė automobilio durelės, turėjau pažadinti savo bendrakeleivę. Ji paklausė, kur einu, pasakiau – į tualetą. Kadangi žinojo, jog ketinau bėgti, sumurmėjo, kad nepradingčiau“, - prisimena mergina.
Eglė sako, kad tuo metu jos galvoje buvo visiškai tuščia. Atrodė, kad svarbiausia eiti kuo toliau nuo automobilio.
„Kai patiri tokį šoką, eini nieko negalvodama, kur akys veda. Tenorėjau žinoti, į kurią pusę Lietuva. Pasiklausiau degalinėje ir išėjau į kelią. Buvo tamsu ir labai šalta. Atrodė, kad geriau mirsiu, negu važiuosiu su jais toliau. Greitai sustabdžiau automobilį“, - mėgina paaiškinti savo tuometinę būseną Eglė.
Grįžo “balsuodama”
„Išlipau Varšuvoje, klausinėjau žmonių, į kurią pusę Lietuva, jie nežinojo. Atradusi kelią, pradėjau “balsuoti” ir vos nenuvažiavau į priešingą pusę“, - pasakoja Eglė.
Kartą, belaukdama pakeleivingo automobilio, sako pamačiusi atvažiuojant savo buvusius bendrakeleivius. Nežino, ar šie ją pastebėjo. Laimė, stovėjo prie pat bažnyčios, todėl įsmuko vidun. Buvo mišios, bažnyčioje pilna žmonių.
„Nuėjau prie altoriaus ir pro ten esančias duris išėjau į zakristiją. Iš jos – į lauką kitoje bažnyčios pusėje. Prie Bialystoko degalinėje pamačiau vilkiką su lietuviškais numeriais. Su juo ir parvažiavau į Lietuvą. Kelionė namo truko visą parą. Atrodė, galėčiau žemę bučiuoti“, - gerai prisimena jaudinančias akimirkas mergina.
Kreipėsi į policiją
Vos sugrįžusi namo, Eglė kreipėsi į policiją. Po kelių dienų jau davė parodymus „Interpolo“ pareigūnui. Visą mėnesį bijojo iš namų koją iškelti, neidavo į kiemą net šiukšlių išnešti. Ji nežinojo, kiek ją parduoti vežęs vyriškis turėjo bendrininkų. Labai gailėjosi, kad buvo parsivedusi jį namo.
„Galima buvo slapstytis, pagyventi pas kitus žmones, bet vis galvodavau, kas bus toliau, juk man reikės kažkaip toliau gyventi. Reikėjo iki galo išspręsti savo problemas. Paskui buvo atvykę olandų pareigūnai, kalbėjomės penkias valandas. Paaiškėjo, kad tam vyriškiui išties buvo 42-eji ir jis ne pirmą kartą buvo įtariamas dėl tų pačių dalykų. Pamiršti viso to, ką patyriau, dar negaliu. Nepalengvėja, kad ir kiek apie tai pasakočiau. Geriausia būna, kai kažką veikiu ir negalvoju. Tik vis kartoju sau, kad esu laiminga, nes sugebėjau sugrįžti. Mokysiuos, dirbsiu ir mano gyvenimas sėkmingai susiklostys“, - neabejoja Eglė.
Liudijo nepilnametė
Į Lietuvos „Caritas“ projekto „Pagalba prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms“ vykdytojus nuo 2001 metų jau kreipėsi per 300 moterų, kurios išdrįso prabilti apie tai, kas nutiko ir kaip tai pakeitė jų gyvenimą“, - sako programos vadovė Kristina Mišinienė.
Eglės istorijos „herojus“ Jozefas buvo suimtas Olandijoje. Pagrindine liudytoja jo byloje tapo nepilnametė lietuvaitė. Ją išvežė ir įdarbino Amsterdamo Raudonųjų žibintų kvartale. Mergaitė buvo stipriai įbauginta, neramu jai ir dabar, mat Jozefas iki teismo yra paleistas už užstatą. Nelabai jaukiai jaučiasi ir Eglė. Tačiau toks yra vienintelis kelias nugalėti visą siaubą ir sugrįžti į normalų gyvenimą.
Istorija, papasakota Eglės, nėra nutikusi jai vienai.
„Kiti suteneriai, kiti vietovardžiai – bet esmė ta pati. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, iš Baltijos šalių kasmet į užsienio šalių viešnamius išvežama apie 1000 merginų. Per pastaruosius dvejus metus prekeiviams žmonėmis iškeltų bylų analizė rodo, kad verbuotojai nesibodi jokių priemonių. Vienišai mamai siūlomas „nepaprastai geras“ darbas per neva legaliai egzistuojančią darbo agentūrą. Ką tik baigusiai mokyklą ir niekaip neapsisprendžiančiai, ką toliau veiks, – trumpa poilsinė kelionė malonioje kompanijoje. Susipykai su tėvais, draugais, globėjais – pasislėpk nuo pasaulio pas „šaunius“ vaikinus Londone! Norėčiau paskatinti moteris, patyrusias panašių išgyvenimų, jų artimuosius netylėti – kreiptis į mus tel. 37-323300, ateiti į Aukštaičių g. 10, Kaune, arba bent pasižiūrėti www.anti-trafficking.lt“, - sako K.Mišinienė.