Ligoninėje mirė po dviejų valandų
„Dievas nusprendžia, kada pasiimti žmogų. Tėvui pakenkti nenorėjau, jį tikrai mylėjau, juk gyvybę man davė. Labai gailiuosi dėl to, ką padariau“, – 1972 metais gimęs S. Koziukas sunkiai rinko žodžius ir vis pritildavo, nes tramdėsi, kad nepravirktų.
Jam pareikšti kaltinimai bejėgiškos būklės savo tėvo nužudymu. Nustatyta, kad 2013 metais nuo rugsėjo 9 dienos S. Koziukas prieš tėvą ne kartą naudojo smurtą.
Tų pačių metų spalio 1 dieną tėvui pasidarė labai bloga, išsigandęs S. Koziukas pasikvietė draugę, kuri teisme liudijo, jog buvo matyti, kad žmogus sumuštas, išsekęs, jis sunkiai kvėpavo.
Iškviesti greitosios pagalbos medikai 1943 metais gimusį vyrą nugabeno į ligoninę, kur jis po dviejų valandų mirė.
Ekspertai nustatė, kad garbaus amžiaus žmogui buvo sulaužyti šonkauliai, skruostikauliai, žandikaulis. Jis mirė nuo daugybinių sužalojimų.
Smūgiai – po pykčio priepuolių
S. Koziukas neneigė, jog tėvą ne kartą mušė, tačiau esą jis ir pats susižalojo, nes ne kartą parkrito kambaryje, vonioje.
Kaltinamasis tėvą buvo neseniai parsivežęs iš slaugos ligoninės. „Jam buvo paskirti ir jis gėrė stiprius vaistus, todėl sunkiai orientavosi aplinkoje. Kartą namuose pajutau degėsių kvapą, nuskubėjau į virtuvę ir pamačiau, kaip tėvas virdulį sudegino. Supykau, kelis kartus trenkiau į šonkaulius, veidą“, – prisipažino S. Koziukas.
Kitą pykčio priepuolį sukėlė tai, jog kaltinamasis pamatė, jog namuose sudaužyta vaza gėlėms merkti. Už tai tėvas taip pat sulaukė smūgių į veidą, galvą.
Dar vieną kartą garbaus amžiaus žmogus buvo mušamas už tai, kad peiliu smaigstė į stalą.
Sunkiai aplinkoje orientavęsis S. Koziuko tėvas kartą buvo dingęs iš namų. Jis mūvėjo tik sauskelnes ir vilkėjo striukę. Sūnus apie tėvo dingimą pranešė policijai, o vėliau jį rado laiptinėje. Kai parsivedė jį namo, vėl apipylė smūgiais.
„Tačiau tai nebuvo tikri smūgiai, o tokie labiau kepštelėjimai. Nenorėjau jam pakenkti, tik norėjau sudrausminti, nes kitų būdų jau nebežinojau“, – teisme kalbėjo kaltinamasis.
Prašė bausti kuo švelniau
Po paskutinio sumušimo tėvas kelias dienas gulėjo lovoje ir net nepalietė jam atneštos sriubos. Kai S. Koziukas suprato, kad tėvui visai blogai, pasikvietė draugę, kad ji padėtų. Ši iškart iš iškvietė greitosios pagalbos medikus.
„Gailiuosi to, kad greitosios pagalbos pats neiškviečiau keliomis dienomis anksčiau, gal dar būtų buvę viskas gerai“, – tikino kaltinamasis.
Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Arūnas Saunorius teismo paprašė S. Koziuką pripažinti kaltu dėl bejėgiškos būklės tėvo nužudymo ir skirti jam 14 metų laisvės atėmimo bausmę.
Maksimali terminuota bausmė už tokį nusikaltimą – 20 metų už grotų.
Kaltinamojo gynėjas teismo prašė S. Koziuką išteisinti, nes esą nėra tiesioginių įrodymų, kad jo padaryti sužalojimai lėmė garbaus amžiaus vyro mirtį. „Tėvas sunkiai orientavosi aplinkoje, vaikščiodamas griuvinėjo, todėl pats ne kartą galėjo susižaloti. Sūnus jam tik kepštelėdavo, nes jei tokio stoto vyras būtų sudavęs tikrus smūgius, senukas jau seniai būtų miręs“, – aiškino advokatas.
Pats S. Koziukas, tardamas paskutinį žodį, dar kartą pakartojo,jog labai gailisi dėl savo veiksmų ir prašė bausti jį kuo švelniau.
„Pats save ir taip kaltinu, lyg koks akmuo ant širdies guli, kad nepadariau visko, jog išgelbėčiau tėvą. Prisipažįstu, kad neteisingai elgiausi, tačiau tėvo tikrai neorėjau nužudyti“, – kalbėjo kaltinamasis.
Klaipėdos apygardos teismas nuosprendį skelbs kovą.