Nepilnamečių seksualiniu priekabiavimu gali būti laikomas tiek žodinis užgauliojimas, tiek fiziniai veiksmai ar net lytinis santykiavimas su kitais nepilnamečiais bei suaugusiais.
Ekspertų teigimu, vaikai, kurie seksualiai priekabiauja prie kitų vaikų, dažnai būna patys patyrę seksualinį priekabiavimą ir psichologiškai traumuoti, tačiau nederėtų smerkti tokių vaikų, nes dažnai seksualinis priekabiavimas yra susijęs su seksualinio pasaulio tyrinėjimais, pirmąja seksualine patirtimi, tapatybės paieškomis ir eksperimentavimu, todėl nereikėtų skubėti kriminalizuoti tokio vaikų elgesio.
Seksualiai priekabiaujančių vaikų įvardijimas seksualiniais nusikaltėliais gali pakenkti jų tolesnei raidai, perspektyvoms bei sumenkinti jų reintegracijos į normalaus gyvenimo galimybes. Kitaip tariant, vaikų įvardijimas seksualiniais nusikaltėliais gali padidinti pakartotinio nusikaltimo tikimybę.
Vien 2013-2014 m. daugiau nei 4 200 vaikų oficialiai buvo laikomi seksualiniais nusikaltėliais. „Barnardo’s“ vadovo Javed‘o Khan‘o teigimu, daug nepilnamečių, kurie laikomi seksualiniais nusikaltėliais, yra patyrę fizinį, emocinį ar seksualinį smurtą, jautėsi niekam nereikalingi ir yra itin pažeidžiami.
Tiesa, už rimčiausius seksualinio priekabiavimo nusikaltimus vis tiek grės baudžiamoji atsakomybė, tačiau siūloma vaikų nebausti už tam tikrus seksualinio priekabiavimo nusikaltimus, o pačią situaciją spręsti terapinės paramos pagalba. Labai svarbu, kad seksualiai priekabiaujantiems vaikams būtų suteikta savalaikė, aukštos kokybės, jų seksualinę raidą atitinkanti informacija, kuri padėtų suprasti, koks seksualinis elgesys yra nusikalstamas.
JK pareigūnams, nagrinėjantiems nepilnamečių seksualinio priekabiavimo bylas, siūloma vadovautis principu „pirmiausia – vaikas, nusikaltėlis – po to“. Taip pat šalies vyriausybei siūloma bendradarbiauti su atitinkamomis organizacijomis ir sukurti nacionalinę žalingo seksualinio elgesio poveikio vaikams prevencijos strategiją.