Remiantis žiniasklaidos turima informacija, žudikai vienu metu šaudė iš dviejų pozicijų: pirmasis – iš sidabrinio „Lada-Priora“ automobilio, antrasis – kol kas nežinia iš kur. Ginklų, kuriuos naudojo nusikaltėliai, tipas kol kas nenustatytas. Buvo šaudoma iš pistoleto (9 milimetrų kalibro kulkomis) ir plieniniais šrapneliais iš pneumatinio šautuvo į „Mersedes-Benz 500“ duris, esančias keleivio pusėje. Dėl šrapnelių paliktų kiaurymių žmonės klaidingai manė, kad buvo šaudyta iš automatų. Iš tikrųjų buvo šauta ne daugiau kaip penkis kartus. Visi jie pataikė į tikslą.
Nuo šūvių 62-metis Šabtajus fon Kalmanovičius žuvo vietoje (ant jo kūno rasta aštuoniolika šautinių žaizdų), o jo vairuotojas buvo sunkiai sužeistas į dešinę mentę. Iš skausmo jis nesuvaldė automobilio, tad mersedesas užlėkė ant šaligatvio ir įsirėžė į stulpą (šioje vietoje gatvė nuo Novodevičjės vienuolyno suka krantinės link).
Žiniasklaida apie Kalmanovičiaus veiklą pateikia prieštaringos informacijos. Jis vadinamas ir prekybos centrą statančios akcinės bendrovės vadovu, ir Maskvos srities „Spartako“ krepšinio klubo prezidentu, Rusijos moterų krepšinio rinktinės vyriausiuoju vadybininku. Be to, jis išgarsėjo tuo, kad organizavo tokių žvaigždžių, kaip Maiklo Džeksono, Laizos Mineli ir Chosė Karero, gastroles Rusijoje. Galiausiai buvo pranešta, kad seniau Kalmanovičius septynerius metus kalėjo Izraelio kalėjime už šnipinėjimą Sovietų Sąjungos naudai.
Iš tikrųjų jis – vienas įdomiausių rusų mafijos atstovų, „prasukusių“ dar sovietinio KGB pinigus. Jis priklauso tai pačiai veikėjų plejadai, kaip ir Grigorijus Lučanskis, Borisas Birnšteinas, dešimtame dešimtmetyje kaip reikiant pasižymėję Ukrainoje.
Kalmanovičius bendravo ir su Sergejumi Michailovu, kriminaliniuose sluoksniuose žinomu Michasiaus pravarde, „solncevinių“ ONG vadeiva; Maratu Balagula – antruoju pagal svarbą rusų mafijos šefu Jungtinėse Amerikos Valstijose ir velioniu Viačeslavu Ivankovu (Japončiku) – be abejo, pirmuoju pagal įtaką asmeniu tarp mafiozių.
Dabar prisiminkime, kodėl kilo konfliktas, dėl kurio buvo nužudytas Ivankovas. Anot ekspertų, jis įsiplieskė tarp įtakingiausių Rusijos nusikalstamų grupuočių dėl šešėlinio verslo dalybų būsimoje Sočio olimpinių žaidynių teritorijoje. Visa kita – vienos smulkmenos. O Kalmanovičius, kaip niekas kitas, buvo susijęs su šia sistema dėl plėtojamo farmacijos verslo.
Galiausiai ne viskas labai skaidru buvo ir sporte, kurį kaip vadybininkas valdė Kalmanovičius. Neseniai viename laikraščio Sport-Ekspres interviu verslininkas prisipažino, kad sporte jam einasi sunkiau nei versle. Krepšinio versle neįmanoma pastebėti povandeninių akmenų, sakė jis, tvirtindamas, kad nežinojo apie „otkatus“ agentams. Kalmanovičius nusprendė nesilaikyti tokių „taisyklių“: „Todėl su jais kariauju. Esu jų didžiausias priešas. Mano pastangomis reglamente atsirado nuostata, kad agentas negali imti pinigų nei iš klubo, nei iš žaidėjo.“
Beje, nereikėtų pamiršti ir deimantų, dėl kurių nužudytas milijonierius pradėjo kilti į aukštumas. Neseniai Rusijoje buvo sužlugdytas stambiausias pasaulyje aukso prekybos sandoris, kuris turėjo išgelbėti šalies deimantų pramonę – bendrovę „ALROSA“. Asmuo, kuris organizavo informacijos nutekinimą, veikė „ALROSOS“ konkurentų – transnacionalinės kompanijos „De Burs“, kuri siejama su nelegaliu „kruvinų deimantų“ importu iš Afrikos, – naudai. Negalima paneigti, kad čia irgi gali slypėti priežastys, kodėl prie Novodevičjės vienuolyno buvo šaudoma į Kalmanovičių.
Recenzija: V. Karyševas, Rusų mafija 1991–2014
Į atnaujintą ir papildytą leidimą „Rusų mafija 1991–2014“ įtraukti pastarųjų metų svarbiausi kriminalinio gyvenimo įvykiai, garsiausios bylos ir mažai žinomi faktai, nepatekę į Rusijos žiniasklaidą. Lietuvoje pirmąkart išleista knyga, kurioje taip išsamiai aprašoma dvidešimt ketverių metų naujausioji Rusijos mafijos istorija, pateikiami pribloškiantys rezonansinių baudžiamųjų bylų faktai, ryškiausių banditų pasaulio personažų biografijos ir autoriaus, turinčio itin didelę bendravimo su pačiais pavojingiausiais, įtakingiausiais ir skandalingiausiais nusikaltėliais patirtį, asmeniniai pastebėjimai bei išvados.
Ar verta skaityti? Tikrai taip, nes šioje knygoje autorius puikiai nušviečia Rusijos minėto laikotarpio nusikalstamo pasaulio užkaborius, įtaką šalies politiniam ir ekonominiam gyvenimui, nuožmią specialiųjų valstybės tarnybų kovą ir nepopuliarius sprendimus siekiant pažaboti nusikalstamų gaujų savivalę. Visa šioje knygoje pateikiama medžiaga yra patikima, grindžiama asmeniniais autoriaus pokalbiais ir dramatiškų įvykių liudininkų pasakojimais. Atsivertę knygą suprasite: ji įtrauks į įvykių sūkurį nuo pirmo skyriaus. Kaskart įsiterpiančios kriminalinės kronikos tarsi apibendrina ir užbaigia pasakojimą.
Knyga išversta sklandžia ir taisyklinga lietuvių kalba. Iš rusų kalbos vertė Janina Šidlauskienė ir Donatas Masilionis.
Leidykla „Mileda“ yra išleidusi dar kelias į lietuvių kalbą išverstas garsaus advokato knygas: „Rusų mafija 1988–2005. Kriminalinė naujosios Rusijos kronika“, „Aleksandras Solonikas – samdomasis mafijos žudikas“, „Aleksandras Solonikas – eksportuojamas samdomasis žudikas“, „Aleksandras Solonikas. samdomasis žudikas gyvas?!“