Žemaitijos nusikalstamo pasaulio šulių baudžiamojoje byloje, kurią nagrinėja Vilniaus apygardos teismas, valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras Aleksandras Kazakovas teigė, kad pasitvirtino G. Jackai pareikšti kaltinimai, tačiau jo nuteisti teismas negalės dėl suėjusio senaties termino.
Tuo tarpu su policija bendradarbiauti sutikęs J. Bielskis dėl šio nusikaltimo net nėra teisiamas – nuo Lietuvos teisėsaugininkų besislapstantį kaunietį Rusijoje sulaikę pareigūnai nedavė leidimo jį teisti dėl bankininko draugo pagrobimo organizavimo bei turto prievartavimo.
Pasak prokuroro, išnagrinėjus bylą teisme pasitvirtino ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kad G. Jacka ir J. Bielskis dar 1993-aisiais organizavo I. Žukovskio Zilberio pagrobimą, o vėliau už jo išlaisvinimą iš V. Naidūno reikalavo 200 tūkst. JAV dolerių. Tiesa, bankininkui šią sumą pavyko sumažinti iki 150 tūkst. JAV dolerių.
Apibendrindamas bylos duomenis prokuroras sakė, kad G. Jacka turėjo bendrų verslo reikalų su V. Naidūnu (jam pardavė namą, sklypus), kuris esą buvo skolingas dalį pinigų. Pasak prokuroro, J. Bielskis prisipažino, kad G. Jacka iš pradžių siūlė pagrobti būtent V. Naidūną, tačiau jis draugą „paprotinęs“, jog to neverta daryti – nebus kam sumokėti pinigus, todėl geriau pagrobti jo artimą draugą I. Žukovskį Zilberį.
„Jis jam yra brangus, tikrai sumokės“, – yra sakęs J. Bielskis.
Kaltintojo teigimu, nustatyta, kad Šiaulių nusikalstamo pasaulio šulai Saulius Skėris (jis yra miręs) ir Viktoras Mula pagrobė I. Žukovskį Zilberį, o G. Jacka iš anksto nesuderinęs atvyko į svečius pas V. Naidūną. Kaip tik tuo metu (pagal iš anksto suderintą planą) V. Naidūnui paskambino pagrobėjai ir pareikalavo 200 tūkst. JAV dolerių išpirkos, kitaip grasino jo bičiulį nužudyti ir kaip įrodymą atsiųsti kūno dalis.
„Jie sakė, kad reikia, jog kas nors iš nusikalstamo pasaulio tarpininkautų dėl paleidimo“, – teisme yra kalbėjęs J. Bielskis.
Kai V. Naidūnas savo bičiuliui G. Jackai papasakojo apie pagrobimą, šis prisipažino, kad „turi įtakingą pažįstamą nusikalstamame pasaulyje“. Tas „įtakingas“ asmuo – J. Bielskis.
„G. Jacka sakė, kad reikia pasitikėti J. Bielskiu, jis – žodžio žmogus“, – kalbėjo prokuroras.
Sulaukęs G. Jackos skambučio J. Bielskis sutiko tarpininkauti ir atvyko į V. Naidūno namus. Pasak J. Bielskio, V. Naidunas sutiko sumokėti 150 tūkst. JAV dolerių, tačiau surinko tik 100 tūkst. JAV dolerių, todėl jis sutikęs likusią sumą paskolinti.
V. Naidūno pinigai pagrobėjams turėjo būti perduoti Kauno kavinėje „Apuokas“, tačiau pinigų perdavimas neįvyko, nes į susitikimą atvažiavęs S. Skėris buvo partrenktas mašinos ir atsidūrė ligoninėje.
„Tada liepiau V. Mulai paleisti I. Žukovskį, nes aplinkui pilna policijos“, – J. Bielskis teigė apie pareigūnus pamelavęs.
Prokuroro teigimu, dėl žlugusio plano pyko ne tikV. Mula (jam buvo sumokėta 100 JAV dolerių ir 20 tūkst. talonų), bet ir G. Jacka, kuriam turėjo atitekti didžiausia išpirkos suma.
Kaip pabrėžė prokuroras, kalbėdamas apie pagrobimą V. Mula taip pat užsiminė, kad ir J. Bielskis pyko ant G. Jackos, kad šis liepė paleisti bankininko draugą. „Jis sakė, kad kai pasveiks S. Skėris, reikės pagrobti G. Jackos sūnų ir taip išmušti pinigus“, – teigė valstybinis kaltintojas.
Jo teigimu, nusikaltimą įvykdė S. Skėris, Petras Zubavičius (jie abu mirę) ir V. Mula. Kiti pagrobime dalyvavę asmenys nebuvo nustatyti.
Prokuroras pabrėžė, kad nors G. Jacka nepripažįsta savo kaltės, tačiau ją esą patvirtina kitų liudytojų ir nukentėjusių parodymai, surinktų faktinių duomenų visuma.
Kaltinamas ir organizavęs verslininko nužudymą
G. Jacka yra kaltinamas padaręs ir daugiau nusikaltimų – esą negalėdamas atleisti Telšių verslininkui Hiliarijui Gediminui Sasnauskui už jo nepalankų liudijimą teisme, organizavo jo nužudymą, teigė prokuroras. „Grasinimų sulaukė visi, kurie liudijo prieš G. Jacką ar bent kaip prisidėjo prie jo nuteisimo“, – pareiškė jis.
G. Jacka yra kaltinamas organizavęs H. Sasnausko nužudymą – verslininkas buvo nušautas 1993-iųjų sausio 22-osios vakarą prie savo namų Birutės g., Telšiuose.
Kaltinamajame akte teigiama, kad G. Jacka norėjo atkeršyti verslininkui už kreipimąsi į teisėsaugos organus ir duotus parodymus baudžiamojoje byloje dėl kurstymo duoti kyšį.
Kaip teisme teigė prokuroras, į laisvę išėjęs G. Jacka nusprendė atkeršyti H. Sasnauskui ir apie tai papasakojo J. Bielskiui, pravarde Senelis. Be to, jis paprašė J. Bielskio surasti žudiką, kuriam už „darbą“ pažadėjo sumokėti 5 tūkst. JAV dolerių.
Netrukus J. Bielskis susitiko su S. Skėriu, kuriam suteikė visą G. Jackos pateiktą informaciją – kur H. Sasnauskas gyvena, kokiu automobiliu važinėja ir kur geriausia būtų jį nužudyti.
H. Sasnauskas buvo nušautas 1993-iųjų sausį – banke pinigus iškeitęs ir į su mažamečiu sūnumi į namus grįžęs verslininkas buvo užpultas vos išlipęs iš automobilio VAZ 2109 – iš prie namų esančio sandėliuko iššoko du vyrai, kurių vienas iš iš nupjautavamzdžio medžioklinio šautuvo paleido šūvį, o paskui dar kartą metaliniu daiktu sudavė per galvą.
Peršokę namo tvorą nusikaltėliai paspruko. Įtariama, kad verslininką nušovė ne S. Skėris, o kartu buvęs kažkoks „bachūriukas“.
Po kelių valandų H. Sasnauskas mirė ligoninėje. Vienintelis žudikus matęs mažametis verslininko sūnus negalėjo nurodyti jų požymių – tą vakarą jau buvo tamsu.
Po H. Sasnausko nužudymo G. Jacka susitikimo su J. Bielskiu ir šiam perdavė 5 tūkst. JAV dolerių. Vėliau visus pinigus Senelis atidavė S. Skėriui – esą sau nepasiliko nė cento, nes G. Jackai talkino „iš draugiškumo“.