Kriminalinės policijos biuro vadovas antradienį teismui pasakojo, kad jo tuometinis pavaduotojas Tomas Ulpis jam buvo pranešęs, jog lankėsi kažkoks asmuo, kuris pateikė informaciją, kad D.Kedys išsakė mintį, jog reikia žudyti pedofilus. Tačiau, pasak A.Matonio, dabar byloje esantis valstybės saugomas liudytojas, jo pavaldinio buvo įvertintas kaip nepatikimas. Detalios informacijos pateikta nebuvo, apskritai spręsta, ar į tą informaciją reaguoti. Tačiau su gauta, kad ir nepatikima įvertinta informacija nueita į Vilniaus apygardos prokuratūrą, kur buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas galimos pedofilijos byloje.
A.Matonis teigė, kad informacija buvo pateikta Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui Ramučiui Jancevičiui, jo pavaduotojui Brunonui Maculevičiui ir galimos pedofilijos bylą tyrusiam prokurorui Nerijui Bieliauskui.
A.Matonio, kuris ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip specialusis liudytojas, parodymų R.Jancevičius komentuoti nepanoro. Jų nekomentavo ir jo pavaduotojas B.Maculevičius.
"Teismui suteiksime tokią galimybę įvertinti parodymus. (...) Aš turbūt būsiu kviečiamas į teismą liudytoju, ir tik teismui paaiškinsiu, tyrime buvau apklaustas, dabar aš nekomentuosiu", - BNS sakė B.Maculevičius.
Tuo metu valstybinį kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Arūnas Verenius bandė paaiškinti tuometinę situaciją ir galimai netinkamus policijos veiksmus.
"Toje byloje (pedofilijos -BNS) D.Kedys buvo nukentėjusysis, policija pradėjo tyrimą ne nuo to galo - tai yra turėdami teisę ir pareigą taikyti operatyvinį tyrimą, patikrinti informaciją, ji buvo nepatikrinta, jie įėjo į ikiteisminį tyrimą, kur D.Kedys nukentėjusysis. Iš tiesų komplikuota, nes tada neaišku, kokį ikiteisminį tyrimą atlieka prokurorai", - žurnalistams po posėdžio sakė prokuroras A.Verenius.
Į klausimą, ar M.Žalimo informacija iš tikrųjų buvo abstrakti, M.Verenius atsakė, kad jeigu ji būtų abstrakti, šios baudžiamosios bylos nebūtų.
"Žmogus vertino taip, kaip suprato", - atsakė prokuroras, paklaustas, kad A.Matonis M.Žalimo pasakojimą įvertino "kaip iš mėnulio".
Valstybinį kaltinimą palaikanti Generalinė prokuratūra teisme aiškinosi, ar iš šaltinio gauta informacija tinkamai įforminta.
"Jeigu ne byla apygardos prokuratūroje, aš net nežinau, kas būtų daroma su šia informacija", - sakė A.Matonis.
Buvęs policijos generalinio pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, dabar kaltinamasis, žurnalistams sakė, kad iki nužudymo Kaune jam nebuvo žinoma jokia informacija apie galimas žudynes.
"Aš nieko nežinojau. Apie galimas grėsmes iki teisėjo nužudymo manęs niekas neinformavo. Teismo proceso metu paaiškės visos aplinkybės, kas sako tiesą ir netiesą", - kalbėjo V.Račkauskas.
Teismo posėdyje antradienį pasirodė ir valstybės saugoma pora - M.Žalimas bei jo gyvenimo draugė Laura Žiliūtė. Pastaroji pasakojo, kad su vaiko tėvu M.Žalimu bendrauja penkerius-šešerius metus.
"Tiesiog žinojau, kad turėjo draugą Mindaugą Ivanauską, šis turėjo draugę Eglę Barauskaitę. Mes abi turime vaikų, apie tai bendraudavome. 2009 metais jie atvyko į svečius, vėliau su Mindaugu išvažiavo neva batų pirkti", - pasakojo L.Žiliūtė.
Netrukus moteris iš savo gyvenimo draugo sužinojo, kad šeimos draugai planuoja kažkokį nusikaltimą.
"Jeigu žinau, eini, pasakai, kur reikia", - prisiminė pokalbį su M.Žalimu jo gyvenimo draugė. Vėliau M.Žalimas jai pasakė, kad galbūt draugai pasikarščiavo, jis nelabai tiki jų ketinimais.
Pasak liudytojos, vėliau, supratęs, jog draugų planai gali būti realizuoti, sėdo prie kompiuterio, susirado tolimo giminaičio Algirdo Stončaičio kontaktus ir nuvyko pas jį.
Moters teigimu, netrukus po žudynių M.Žalimą į namus persirengti atvežė policijos automobilis tamsintais langais.
"Kedys buvo įsitikinęs, kad dukrą prievartauja ir jis pats žada žudyti skriaudikus. Mindaugas sakė, kad Kedys karštakošis ir nusiramins. Vėliau paaiškėjo, kad Kedys nori, kad Mindaugas po žudynių paslėptų sodo namelyje.(..) Mindaugas tikėjosi, kad policininkai užkirs kelią žudynėms. Mindaugo klausinėjo, kur gali būti Kedys, jį laikė Policijos departamente jau po žudynių. Policija sakė nesikreipti į prokuratūrą, nes apkaltins bendrininku", - pasakojo liudytoja.
Ji pripažino, kad su E.Barauskaite ir jos vaiko tėvu bendravo ir po žudynių - bijojo išsiduoti, kad jie neįtartų, jog kai kurie faktai žinomi.
Tuo metu žurnalistas Virginijus Gaivenis, į kurį kreipėsi M.Žalimas, norėdamas papasakoti, apie žudynių priešistorę, pareiškė, jog iki šiol tiki, kad M.Žalimo pasakojime yra daug tiesos, tačiau jis yra žmogus, kuriam "svyla užpakalis, jis susipainiojo tarp melo ir tiesos".