Įrodžius kaltę, gresia net įkalinimas iki gyvos galvos
Kauno apygardos teisme šiandien planavo pradėti šešėlinio pasaulio atstovo, kauniečio Deimanto Bugavičiaus – „Deimos“ nužudymo bylos nagrinėjimą.
Joje kaltinimai pareikšti trims asmenims – kauniečiui Ričardui Baikai bei Estijos piliečiams: Hansui Erikui Ehvertui ( Hans Erik Ehvert) ir Arlei Grabbi (Arle Grabbi). Jiems inkriminuojamas nužudymas iš savanaudiškų paskatų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais bei svetimo turto sugadinimas.
Pagal pareikštą kaltinimą sunkiausiu nusikaltimu – nužudymu sunkinančiomis aplinkybėmis, veikiant organizuotoje grupėje, jiems gresia įkalinimas nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba aukščiausia bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
Nors į Kauno apygardos teismą atvesti visi kaltinamieji, atvyko kaltinimą byloje palaikantis prokuroras, teismo posėdis neįvyko. Buvo gautas R. Baiką ginančio advokato Gedimino Bukausko prašymas posėdį atidėti iki rytojaus, nes jis serga ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą.
Kitas R. Baiką ginantis advokatas, Linas Belevičius, tačiau jis iš Lietuvos yra išvykęs ir procese dalyvauti negali.
Įstatymas nustato, kad gynėjo dalyvavimas teisme būtinas, tad nuspręsta teismo posėdį atidėti iki šio penktadienio, lapkričio 15 dienos.
Pareikštus kaltinimus neigia
Vieno kaltinamųjų, Estijos piliečio H. E. Ehverto advokatas Laurynas Pakštaitis prieš teismo posėdį teigė, kad jo klientas neigia kaltę ir pasirinko poziciją kol kas parodymų neduoti.
Anot gynėjų, kaltinamasis neneigia fakto, jog tuo metu, kai buvo nužudytas D. Bugavičius, lankėsi Kaune. Esą estas ir anksčiau viešėjo Lietuvoje verslo reikalais, tačiau, anot advokato, tai niekaip neįrodo jo sąsajų su įvykdytu nusikaltimu.
„Paklauskite prokuroro, ar jis leidžia man su žurnalistais bendrauti. Man uždrausta su bet kuo bendrauti“, – žurnalistams paklausus, kaip vertina pareikštus kaltinimus sakė su kitais teisiamaisiais į teismo salę atvestas H. E. Ehvertas.
DELFI žiniomis, kaltę neigia ir kiti D. Bugavičiaus nužudymu kaltinami asmenys. Pasak H. E Ehverto advokato, kaltinai paremti remiantis netiesioginėmis sąsajomis tarp įvairių asmenų, o tiesioginių kaltės įrodymų nėra.
D. Bugavičiaus mama ir brolis pareiškė šimtatūkstantinius ieškinius
Šiandien teisme paskelbta apie gautus nukentėjusių, velionio mamos Aušros Bugavičienės ir brolio Deivido Bugavičius pareiškimus, kad jiems žinoma apie vyksiančius teismo posėdžius, tačiau jie prašo atleisti nuo prievolės juose dalyvauti.
Velionio mama iš visų kaltinamųjų 300 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti velionio mamai, tokią pačią suma priteisti teismo prašo ir nužudytojo brolis.
Advokatė prakalbo apie tariamus grasinimus
Pagrindiniu egzekucijos vykdytoju įvardinamo esto A. Grabbi advokatė Galina Kardanovskaja po teismo posėdžio pažėrė priekaištų tyrimą atlikusiems teisėsaugininkams.
"Mano klientas kaltės kategoriškai neprisipažįsta, mes manome, kad tyrimas neišsamiai, nepilnai. Nuo pat pradžios teikėme prašymus atlikti tam tikrus veiksmus ir nei vieną karto šie prašymai patenkinti nebuvo. Rytoj šiuos prašymus teismui teiksime vėl", – sakė advokatė G. Kardanovskaja.
A. Grabbi gynėja minėjo apie versiją, kurią prašysianti papildomai ištirti. Anot jos, viešumoje buvo skelbiama, esą D. Bugavičius padėjo teisėsaugai išaiškinti nusikalstamą susivienijimą. O toks poelgis, remiantis nusikaltėlių subkultūra, galėjo tapti pretekstui surengti mirtiną keršto akciją.
Pasak advokatės, egzekucijos vykdytoju įvardinamas jos klientas A. Grabbi esą buvo verčiamas prisipažinti, o to nepadarius sulaukė grasinimų iš policijos pareigūnų.
Pasiteiravus, kokie tai grasinimai, advokatė užsiminė, kad klientui buvo sakoma, kad jo bei šeimos narių gyvybėms gali grėsti realus pavojus.
Nusikaltimui rengtasi itin kruopščiai, auką sekė du mėnesius
Bylos duomenimis, abu estai buvo nužudymo vykdytojai, o kaunietis R. Baika atliko tarpininko vaidmenį bendraujant su nusikaltimo užsakovais bei talkino į Kauną atvykusiems samdytiems žudikams.
Kaune veikusios „Agurkinių“ gaujos atstovas 27 metų D. Bugavičius buvo nužudytas vėlų 2015 metų lapkričio 7-osios vakarą prie nuomojamo kotedžo Kaune, Šilainių rajone.
Žudikai iš anksto ruošėsi šiam nusikaltimui, buvo išstudijavę D. Bugavičiaus judėjimo maršrutus, įpročius bei dienotvarkę.
Įtariama, kad D. Bugavičius buvo sekamas net du mėnesius – nuo 2015 m. rugsėjo iki lapkričio 7 d., kai ir buvo sušaudytas. Tačiau prieš tai įtariamieji nusipirko šaunamuosius ginklus – 9 mm kalibro kovinius pistoletus ir šaudmenis, įsigijo Prancūzijoje vogtą automobilį „Renault Megane“, o Estijoje ir Ispanijoje – optinį taikiklį ir chemines medžiagas, skirtas pėdsakams naikinti.
Per plauką mirties išvengusi „pupytė" V. Jakutienė tapo itin svarbia liudininke
Lemtingąjį vakarą, sulaukę momento, kai D. Bugavičiaus vairuotas „Mercedes“ stabtelėjo prie automatinių vartų, pasaloje laukę žudikai paleido mirtinus šūvius. Į kauniečio kūną pataikė 8 kulkos, jis netrukus mirė vietoje. Bylos duomenis, į kaunietį dviem koviniais, 9 mm kalibro pistoletais šaudė A.Grabbi, o jo bendras tuo metu laukė automobilyje užvestu varikliu.
Samdyti žudikai tikriausiai neįvertino vienos svarbios aplinkybės, jog kartu su D. Bugavičiumi automobiliu vyko jo mylimoji, buvusi grupės „Naujosios pupytės“ narė Vita Jakutienė. Tuo metu D. Bugavičiaus vaiko besilaukusi moteris spėjo pasilenkti ir išvengti kulkų, ji tapo bene svarbiausia liudininke nužudymo byloje.
Kulkomis suvarpę D. Bugavičių, samdyti žudikai veikė itin profesionaliai. Jie iš nusikaltimo vietos pasišalino specialiai šiam tikslui parūpintu Prancūzijoje vogtu „Renault Megane“. Naikindami įkalčius, nusikaltėliai netoliese esančioje Vėtrungės gatvėje vogtą „Renault“ padegė, persėdo jų laukusi kitą automobilį ir, padedami talkinusio kuratoriaus paspruko iš Lietuvos.
Nužudymo tyrimo gijos nuvedė į Ispanijoje suburtą gaują
Šio neeilinio nusikaltimo tyrimo ėmėsi Lietuvos kriminalinės policijos biuras. Pradžioje tirtos net kelios versijos, analizuoti D. Bugavičius santykiai kriminaliniame pasaulyje, ieškota neeilinės egzekuijos priežasčių bei motyvų.
Galiausiai išsiaiškinta, kad kauniečio nužudymo užsakovai – Ispanijoje nusikalstamą gaują subūrę lietuviai. Tarptautiniu mastu veikęs nusikalstamas sindikatas, kuriam, kaip įtariama, vadovavo buvęs klaipėdietis Sergejus Beglikas, vertėsi itin stambaus masto tarptautine kvaišalų kontrabanda, juvelyrinių dirbinių parduotuvių plėšimais bei gautų pinigų legalizavimu.
Komentuodamas tyrimo rezultatus, Lietuvos Kriminalinės policijos biuro vadovas Rolandas Kiškis minėjo, kad pagrindinis nužudymo motyvas buvo tas, kad „užsakovai manė, jog D. Bugavičius kelia grėsmę jų veiklai“.
„Agurkinių“ gauja, kurios vienu iš vadeivų buvo ir D. Bugavičius, su minėtuoju nusikalstamu susivienijimu nepasidalino įtakos sferų, konkuravo, tarp jų nuo seno kildavo daug konfliktų.
Teisėsaugininkai neįvardijo, kokia suma buvo sumokėta žudikams, tačiau pasakė, kad nužudymo užsakovai tam skyrė dešimtis tūkstančių eurų.
Buvo perspektyviu boksininku, globojamu R. Daškevičiaus
Prieš teismą stojęs kaunietis R. Baika, kuriam priskiriamas tarpininko bei samdomų žudikų kuratoriaus vaidmuo, nuo jaunystės šliejosi prie šešėlinio pasaulio veikėjų.
Dar pilnametystės nesulaukusį, aktyviai boksą kultivavusi jaunuolį pastebėjo tuometis Bokso federacijos prezidentas, „Daškinių“ gaujos vadeiva Remigijus Daškevičius – „Daškė“. Jis ėmėsi proteguoti perspektyviu boksininku laikytą R. Baiką, o buvimas šalia „Daškinių“ gaujos lyderio ko gero suformavo jauno sportininko pasaulėžiūrą.
Apie itin artimą R. Baikos ir R. Daškevičiaus – „Daškės“ aplinkos santykį byloja viena iškalbinga detalė. 2001-ųjų lapkričio pabaigoje Vilniuje, Trakų gatvėje, snaiperiui vieninteliu šūviu į širdį nušovus „Daškę“, jo laidotuvių metu velionio nuotrauką buvo patikėta nešti būtent R. Baikai.
Ieškojo būdų, kaip papirkti teisėjus
Teisėsaugininkams sulaikius su įtariamus samdomus žudikus iš Estijos ir jiems galimai talkinusį R. Baiką, šio draugai ėmėsi žygių, ieškojo būdų, kaip jį išlaisvinti. Tikriausiai suvokta, jog kaltinimams pasitvirtinus, tiek estų, tiek ir R. Baikos laukia ilgi įkalinimo metai, o už grotų – sunkiai prognozuojamas likimas. Šiuo metu įkalinta nemažai „Agurkinių“ gaujos narių, tad tikėtina, jog šie rastų savų būdų kaip atsiskaityti su vieno jų gaujos lyderių D. Bugavičiaus žudikais.
Gelbėti R. Baiką bandė kitas kaunietis, jo draugas Giedrius Rimkus. Ieškodamas būdų, kaip papirkti teisėjus, kad šie panaikintų R. Baikai skirtą suėmimą kaunietis kreipėsi į teisėjų korupcijos byloje liūdai pagarsėjusio vilniečio advokato Drąsučio Zagrecko kontorą.
Tačiau G. Rimkus negalėjo numanyti, jog korupcinius teisėjų ryšius tiriantys teisėsaugininkai jau kuris laikas domėjosi šio advokato veiklos ypatumais.
Už R. Baikos laisvę teisėjams žadėta po 10 tūkst. eurų
Bylos duomenimis, 2018 metų rugsėjo 18 d. Vilniuje, advokato D. Zagrecko kontoroje apsilankęs G. Rimkus už R. Baikos laisvę pažadėjo sumokėti 30 tūkstančių eurų.
Anot teisėsaugininkų, jis siekė, kad advokatas, pasinaudodamas savo pažintimis ir įtaka, paveiktų tris Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjus, kurie ikiteisminiame tyrime dėl nužudymo nagrinėjo G. Rimkaus draugo, suimto 2 mėnesiams, skundą ir priimtų jam palankų sprendimą. Kiekvienam teisėjui turėjo atitekti po 10 tūkst. eurų.
Teisėsaugininkams pavyko sutrukdyti R. Baikos išlaisvinimo planui. G. Rimkus buvo sulaikytas, nors nuo policijos pareigūnų bandė sprukti karstydamasis daugiaaukštį juosusiais pastoliais, o vėliau užsikabarojo ant dvylikaaukščio namo stogo.
Teismas G. Rimkui už padarytą nusikaltimą skyrė galutinę 34 tūkstančių 650 eurų dydžio baudą, ženkliai didesnę, nei teisėjams žadėtas kyšis. O G. Rimkaus bičiulis R. Baika laisvės taip ir neatgavo, teismo nuosprendžio D. Bugavičiaus nužudymo byloje kartu su dviem estais jis laukia už grotų.