Tai nustatė Vilniaus apygardos teismas, konstatavęs, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą Tomą Čepelionį nužudyti grasinęs J. Jankauskas turi sumokėti 20 MGL dydžio (2 600 Lt) baudą. Jo dar laukia ir teismo procesas pedofilijos byloje – prokurorai siekia, kad apeliacinės instancijos teismas J. Jankauską pripažintų kaltu.

Bylos duomenimis, praėjusių metų sausio 27-ąją, apie 15.15 val., į STT atvykęs J. Jankauskas Administravimo valdybos Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus vyriausiajai specialistei pasakė, kad yra įtariamas vaiko tvirkinimu, o prokuratūros kontroliuojamame ikiteisminiame tyrime esantys įrodymai esą yra suklastoti.

J. Jankauskas STT prašė paimti pedofilijos bylą ir ją peržiūrėti. Kai specialistė paaiškino, kad STT neturi įgaliojimų vertinti prokurorų proceso veiksmus ir sprendimus, J. Jankauskas pareigūnei uždavė klausimą: „Ar tirsite bylą, jei bus nušautas prokuroras?“.

Kai STT darbuotoja pasitikslino, ar J. Jankauskas tikrai nori nušauti prokurorą, jis atsakė, kad jam daugiau nieko kito nelieka.

„Tai jis pasakė šaltu tonu, labai rimtai, žiūrėdamas man tiesiai į akis“, – prisiminė STT darbuotoja.

Apie gresiantį pavojų prokuroro gyvybei STT darbuotoja pranešė pareigūnams, dėl grasinimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Teisme apklaustas nukentėjusiuoju pripažintas prokuroras T. Čepelionis teigė, kad pareiškus įtarimą J. Jankauskui dėl mažamečio seksualinio prievartavimo jis maždaug pora mėnesių kelis kartus per dieną skambindavo telefonu ir reikšdavo įvairaus pobūdžio pretenzijas, buvo agresyvus ir nesukalbamas, visą laiką buvo konfliktiškai nusiteikęs jo atžvilgiu.

„Net neabejojau išsakyto grasinimo realumu, įspėjau savo šeimą ir prašiau būti atsargesniems“, – prisipažino prokuroras, pažymėjęs, kad po šio įvykio jo šeimoje atsirado diskomfortas, juo labiau, kad tokie grasinimai jam buvo išsakyti pirmą kartą per 18 darbo metų.

Kad J. Jankauskas yra labai impulsyvus, teigė ir ikiteisminį tyrimą dėl galimai panaudotos seksualinės prievartos tyrusi policijos tyrėja.

„Perskaitęs jam pareikštą įtarimą J. Jankauskas šaukė taip, kad atbėgo kitame kabinete dirbęs mano viršininkas“, – sakė pareigūnė.

Bylą dėl grasinimo nužudyti prokurorą išnagrinėjęs teismas pažymėjo, kad ne tik nukentėjusysis, bet ir kiti teisme apklausti liudytojai apibūdino J. Jankauską kaip konfliktišką bei agresyviai nusiteikusį žmogų, todėl pagrįstai nukentėjusysis manė, jog grasinimai gali būti įvykdyti.

„Teisėjų kolegijos manymu, kalbant apie J. Jankausko išsakyto grasinimo realumą, svarbu yra ir tai, kad jis, žinodamas apie tuo metu visuomenėje atgarsį sukėlusius įvykius, susijusius su mažamečio vaiko tvirkinimu, buvo pasakęs tyrėjai, kad jie sulauks Kedžio pasekmių“, – teismo teigimu, per J. Jankausko apklausas policijoje prie tyrėjos kabineto visada budėdavo operatyvinis darbuotojas, kuris kartas nuo karto apklausos metu užsukdavo į kabinetą.

Pasak teismo, J. Jankauskas, žinodamas apie didelį atgarsį visuomenėje sukėlusius įvykusius, kai buvo nušautas teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė, ir numanydamas STT pareigūnės reakciją į jo žodžius, sąmoningai pavojingai psichiškai veikė kitą žmogų, siekė sukelti baimę ir norėjo taip elgtis.

Teismas taip pat pabrėžė, kad pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo.

Tuo metu J. Jankauskas aiškino, kad teismas klaidingai interpretavo jo pasakytas mintis, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Vyras aiškino, kad diskutuodamas su STT darbuotoja ir išreikšdamas savo nepasitenkinimą prokuratūros neveiklumu, tik iškėlė hipotetinę mintį, kad teisėsaugos institucijos pradeda vykdyti savo pareigas tik tada, kai kas nors iš pareigūnų  būna nušautas ir tai visuomenėje sukelia atgarsį.

„Kitaip teisėsaugos įstaigos yra abejingos eilinio piliečio problemoms ir rūpesčiams“, – sakė J. Jankauskas.

DELFI primena, kad mažamečio seksualiniu prievartavimu kaltintą J. Jankauską Vilniaus apygardos teismas išteisino, nors prokuroras jį siūlė įkalinti 8 metams. Teismas konstatavo, kad nebuvo padarytas nusikaltimas – esą nebuvo jokios seksualinės prievartos prieš vaiką.

Tiesa, šis nuosprendis dar neįsiteisėjo – prokuratūra jį apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui. Skunde teigiama, kad apie seksualinę prievartą pasakojęs vaikas tris kartus buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuriam papasakojo apie patirtą seksualinę prievartą.