Prekiautojų akiratyje – jaunimas
Mūsų šalyje su prostitucija ir prekyba žmonėmis kovoja ne viena institucija, iš jų ir dingusių žmonių šeimų paramos centras (DŽŠPC). Šią švietėjišką prevencinę veiklą remia Švedija, Didžioji Britanija.
DŽŠPC nuo praėjusių metų rudens aktyviai vykdo prevencinę veiklą prieš prekybą žmonėmis ir tęsia seminarų ciklą specialistams bei potencialioms prekybos žmonėmis aukoms, nes, tarptautiniais duomenimis, dažniausiai aukomis tampa paaugliai ir jaunimas.
Pasak seminarą vedusių atstovių, prekyba žmonėmis nėra tik prostitucija. Tai ir žmonių išvežimas prievartiniam darbui. Tačiau didžiausia dalis vis dėlto tenka prostitucijai. Nepaisant įvairių šalių vyriausybinių ir tarptautinių pastangų, prekyba žmonėmis pasaulyje nuolat auga.
Prekybos žmonėmis ir mastai
Prekyba žmonėmis tiesiogiai siejama su narkomanijos, AIDS, venerinių ligų, pornografijos plitimu ir net žmonių dingimu. Ateityje prognozuojama, kad ji gali būti siejama su nelegalia žmogaus organų transplantacija bei jų kontrabanda, su neteisėtu vaikų pardavimu įvaikinimo tikslais.
Nedarbas, švietimo ir informacijos stoka, prostitucijos paklausa, suaktyvėjusi migracija tik dar labiau skatina šios prekybos augimą.
Lietuvoje kasmet į užsienį savo noru išvyksta ar išvežama apie 2 tūkstančiai moterų. Ne visos žino, kad joms teks dirbti prostitutėmis. Mūsų šalyje pradėtų ikiteisminių tyrimų analizė rodo, kad moterys išvežamos į užsienio valstybes siekiant jas seksualiai išnaudoti ar dirbti prostitutėmis. Jos yra vežamos į Angliją, Airiją, Ispaniją, Italiją, Vokietiją, Graikiją, Daniją, Olandiją, Prancūziją, Šveicariją, Belgiją. Už vieną iš mūsų šalies atvežtą seksualines paslaugas teikiančią lietuvaitę Anglijoje mokami 3-4 tūkstančiai svarų, į kitas šalis - 3-4 tūkstančiai eurų.
Būtinos atsargumo priemonės
Merginos ir moterys, susigundžiusios agentūrų ar privačių asmenų, net ir gerų pažįstamų pasiūlymais padirbėti užsienyje, pirmiausia turėtų viską išsiaiškinti apie paslaugas siūlančią firmą ir darbą. Prieš išvykstant reikėtų pasidaryti paso kopiją, kurio vieną egzempliorių būtina palikti namuose, o antrą - pasiimti.
Reikia vengti būsimiems darbdaviams atiduoti asmens dokumentą, nes atimdami pasą jie taip priverčią merginą elgtis pagal jų norus. Išvykstančios turėtų informuoti tėvus ir artimuosius apie tikslų išvykimo laiką, būsimą darbo vietą, adresą ir darbdavių telefonus. Tik taip galima išvengti ateityje gresiančių nemalonumų.
Seminaro organizatorės dar priminė: išvykstant reikėtų pasiimti ir pinigų, kad negavus darbo kurį laiką būtų galima ten pragyventi. Ištikus nelaimei, visada reikia kreiptis į savo šalies ambasadą.
Prostitucija klesti ir mūsų šalyje
Pasak J.Šeduikienės, mūsų šalyje su prekyba žmonėmis tiesiogiai yra susiję apie 6,7 procento gyventojų. Prostitučių yra ne tik užsienyje, bet ir pas mus. Vien Vilniuje jų priskaičiuojama iki 3 tūkstančių. Tokias paslaugas teikia ne tik mūsų šalies merginos, bet ir atvykėlės iš kitų šalių, jų yra apie 15 procentų. Seksualines paslaugas teikiančiųjų yra tris kartus daugiau ir siekia apie 10 tūkstančių. Lektorė sakė, kad tokias paslaugas teikiančių agentūrų yra kiekviename mieste ir netgi Panevėžyje.
Nors jau yra priimtas įstatymas, pagal kurį baudžiama ne tik prostitutė, bet ir jos paslaugomis pasinaudojęs klientas, tačiau praktiškai baudžiamos tik merginos ar moterys. Prostitučių verslu klestinčiame uostamiestyje dar nebuvo nubaustas nė vienas vyras, pasinaudojęs tokiomis paslaugomis.
Seminaro organizatorės klausė dalyvių, ką merginos mano apie prostitucijos legalizavimą. Ar tai būtų teisinga? Klausimą jos iliustravo labai puikiu pavyzdžiu: kaip atrodytų, jei darbo netekusiai jūsų seseriai ar motinai darbo birža pasiūlytų prostitutės darbą. Į šį klausimą atsakyta nebuvo. Merginos tik šypsojosi ir traukė pečiais. Akivaizdu, kad tai joms tikrai nepriimtina. Tačiau apie prostitucijos legalizavimą kalbama jau nebe pirmi metai, ir šis klausimas vis užstringa.
Prevencinis darbas su jaunimu
Moterų informacijos centro direktorė Ona Gustienė PB sakė: „Socialiniai konsultantai skaito paskaitas bei veda seminarus socialiniams darbuotojams, projektų koordinatoriams, policininkams, pedagogams, mokiniams. Ypač daug dėmesio skiriame vaikų namų auklėtiniams, nes būtent iš čia išėjusioms merginoms, neturinčioms tvirto pagrindo po kojomis, labai trūksta informacijos, susijusios su prekyba žmonėmis,“ - teigė O.Gustienė.
Anot O.Gustienės, prevencinio projekto tikslai yra identifikuoti potencialias vietas, socialines terpes bei situacijas, kurios sukelia didžiausią grėsmę tapti prekybos žmonėmis auka. Seminarų metu siekiama 12-17 metų amžiaus jaunuolius, daugiausiai merginas, išmokyti atpažinti situaciją, už kurios slepiasi grėsmė. Minėtiems specialistams bei socialiniams darbuotojams perteikiamos žinios, reikalingos dirbant su prekybos žmonėmis aukomis: kaip jas atpažinti, bendrauti, kokias suteikti konsultacijas bei pagalbą ir kaip pasiekti, kad auka jaustųsi saugiai ir nebūtų dar kartą įtraukiama į tinklą.
Reikalingi kvalifikuoti specialistai
Direktorė teigė, kad prekybos žmonėmis prevencijai bei darbui su šio reiškinio aukomis reikalingi kvalifikuoti, turintys specifinių žinių bei patirties specialistai tiek nevyriausybinėse organizacijose, tiek valstybinėse institucijose. Dingusių žmonių šeimų paramos centro organizuojamų seminarų ciklu siekiame suteikti kuo daugiau informacijos psichologams, socialiniams darbuotojams, medicinos atstovams, teisininkams, policininkams.“
Aštuonis skirtingus miestus aplankę socialiniai konsultantai pastebi, kad seminarų metu mokinius labiausiai domina realios žmonių, pakliuvusių į prekybos žmonėmis pinkles, istorijos. Konkretūs pavyzdžiai padeda argumentuotai suteikti informacijos, kaip atskirti verbavimą nuo draugiško pokalbio. Remiantis asmenine patirtimi, informuojama, kad dažnai gerai apmokamą darbą ar kitą viliojantį pasiūlymą pateikia ir senas geras draugas, tolimas ar artimas giminaitis, o kartais net brolis ar sesuo.